Krymo aneksijos metinės: džiaugsmas melo fone | Apžvalga

Įžvalgos

  • Krymo aneksijos metinės: džiaugsmas melo fone

  • Data: 2015-04-29
    Autorius: Česlovas Iškauskas

    Sevastopolis švenčia pirmąsias Krymo prijungimo prie Rusijos metines. „Sevastopolis – už Putino politiką“ – savo palaikymą išreiškia Sevastopolio gyventoja, laikanti V. Putino nuotrauką. (Scanpix/TASS /Artyom Geodakyan nuotrauka)

    Kryme ir visoje Rusijoje labai pompastiškai praėjo renginiai, skirti pusiasalio aneksijos metinėms pažymėti. 2014 m. kovo 16 d. Kryme ir Sevastopolyje įvyko referendumas, kurio metu dauguma gyventojų (net 96,77 proc.) pasisakė už prisijungimą prie Rusijos. Kovo 18 d. buvo pasirašyta Krymo respublikos priėmimo į Rusijos Federaciją sutartis.

    Mes šį prisijungimą vadiname kitaip – aneksija (lot. annexio – svetimos valstybės teritorijos prijungimas prie savosios). Taigi, kovo viduryje buvo praėję vieneri metai po to, kai Rusija aneksavo Krymą – Juodosios jūros pusiasalį, kuris šiuo metu tampa Rusijos karinės galios tvirtove. Čia gabenami Rusijos šiuolaikiniai ginklai, netgi branduoliniai, statomi nauji įtvirtinimai, ir pusiasalis tampa pietiniu Rusijos bastionu, kaip Kaliningrado (Karaliaučiaus) sritis – vakariniu.

    Būkime realistai: Vakarai ir Kijevas puoselėja neapibrėžtas viltis sugrąžinti Krymą į Ukrainos sudėtį, tačiau, kaip Nikita Chruščiovas 1954 m. jį padovanojo broliškai Ukrainai, taip ir dabar prireiks ne vieno dešimtmečio, kad pusiasalis vėl atgautų buvusius šeimininkus, tai yra ne mažiau šešių dešimtmečių.

    Tuo tarpu Vladimiro Putino melas tampa vis įžūlesnis. Pamenate? Pernai vasarį jis kalbėjo, kad valdžios kaita Kryme turi vykti pagal Ukrainos teisės aktus. Kai į pusiasalį ėmė skverbtis „žalieji žmogeliukai“, Rusijos prezidentas žurnalistams pašaipiu tonu dėstė, jog tokių uniformų be atpažinimo ženklų galima nusipirkti kiekvienoje krautuvėlėje, ir tai nesą Rusijos kareiviai.

    Netrukus po aneksijos jis jau pripažino, kad Kryme veikė Rusijos kariuomenė, kuri esą siekė apsaugoti tėvynainius nuo išnaikinimo. „Už Krymo savigynos pajėgų nugarų, žinoma, stovėjo mūsų kareiviai“, – sakė jis. Naujajame dokumentiniame Andrejaus Kondrašovo filme „Krymas. Kelias į Tėvynę“ V. Putinas, tarsi pamiršęs, ką kalbėjo prieš metus, tvirtino, kad tai jo nurodymu dar prieš referendumą buvo pradėta Krymo aneksijos operacija. „Tai buvo nakties metas tarp 22-osios ir 23-osios valandos, o baigėme kalbėtis apie 7 val. ryto. Atsisveikinant pasakiau kolegoms, kad turime pradėti dirbti ties Krymo grąžinimu Rusijai“, – atviravo Kremliaus vadovas.

    Praėjus keturioms dienoms po to susitikimo, įvykusio 2014-ųjų vasarį, kariai be atpažinimo ženklų užėmė Krymo vietos parlamento rūmus, o deputatai paskubomis nubalsavo už naują administraciją. Anot V. Putino, idėja, kad Krymo pusiasalis galėtų būti „sugrąžintas“ į Rusijos sudėtį, kilo po to, kai neva Vakarų remiamos kairiosios jėgos perėmė Ukrainos valdymą. Naujienų  agentūra „Sputnik“ cituoja Rusijos prezidentą, kad Maskva negalėjo leisti Krymo gyventojams „pakliūti po tokio nacionalistinio buldozerio ratais“.

    Kitaip sakant, sprendimas užimti Krymą buvo priimtas Kremliuje dar gerokai prieš referendumą. O įvedus Rusijos ginkluotąsias pajėgas, po automatų vamzdžiais nesunku surengti kokią nori politinę akciją. Lietuva puikiai prisimena 1940-uosius, kai, šalyje dislokavus apie 130 tūkstančių Raudonosios armijos kareivių ir liepos 15 d. paskelbus J. Stalino ultimatumą, nesudėtinga buvo surengti „laisvus“ rinkimus į marionetinį Liaudies Seimą. Šis sovietinis aukščiausias Lietuvos valdžios organas veikė nuo 1940 m. liepos 21 d. iki rugpjūčio 25 d., kai buvo pervadintas į  Lietuvos SSR Aukščiausiąją Tarybą. Jis paskelbė Lietuvos Sovietų Socialistinę Respubliką, priėmė deklaraciją dėl Lietuvos įstojimo į SSRS ir ypatingoje sesijoje pritarė Lietuvos SSR konstitucijai. Iki šiol Kremliaus propagandistai tvirtina, kad tai buvo „lietuvių liaudies valios išraiška“, ir kalbos apie vykdytą okupaciją ir aneksiją neturi pagrindo…

    Taigi, Krymas tapo ne „nacionalistinio Kijevo buldozerio“, o karinės šarvuotos Maskvos mašinos auka. Tad džiaugtis „laisvos Krymo gyventojų valios išraiška“ referendume, kuris vyko po automatų ir karo laivų pabūklų vamzdžiais, yra veidmainiška. Juo labiau, kad dalis gyventojų, ypač totorių bendruomenė, nepritarė pusiasalio aneksijai. Dėl to totoriai dabar ypač kenčia nuo represijų.

    Kovo viduryje JAV valstybės departamento atstovė Jen Psaki apkaltino Rusiją dėl represijų prieš Krymo tautines mažumas, jų tarpe ir totorius, ir pareiškė, kad sankcijos liks galioti, kol pusiasalio okupacija tęsis. Padėtis blogėja: vietiniai gyventojai sulaikomi, dingsta, o nevyriausybinių organizacijų ir nepriklausomos žiniasklaidos atstovai priversti palikti Krymą.

    Pernai „Apžvalgos“ balandžio numeryje straipsnyje „Krymo totoriai: istorinis bendrumas ir susitaikymo pavojai“ išsamiai rašėme apie šios tautinės bendruomenės vargus „prijungtame“ Kryme. O visai neseniai „Deutsche Welle“ žurnalistai, aplankę Krymą, pastebėjo, kad gyventojų lūkesčiai pasiekti bent tokį gyvenimo lygį kaip Rusijoje ar Ukrainoje, nesipildo. Transporto problemos – susisiekimas, krovinių gabenimas, aprūpinimas maisto produktais – čia sudaro tik mažą visų problemų dalį. Kai JAV paskelbė sankcijas, nukreiptas prieš Rusijos vyriausybę, daugelis JAV kompanijų pasitraukė iš pusiasalio. Gerai žinomos kompanijos – „McDonald‘s“, „Visa“ ir „MasterCard“ pasitraukė. Dvi didžiausios kreditinių kortelių kompanijos nebeaptarnauja klientų. Krymą paliko ir tokia technologijų gigantė kaip „Apple store“.

    Užtat Rusija labai sparčiai verčia Krymą kariniu pusiasaliu. Remiantis Rusijos žiniasklaida, karių skaičius gali išaugti nuo dabar pusiasalyje dislokuotų 25 tūkst. iki daugiau kaip 40 tūkst. karių. Kuro pristatymas kariuomenei beveik padvigubėjo, nes Rusija ginkluoja savo kariuomenę naujais tankais, laivais ir orlaiviais. Žiniasklaidoje taip pat pasirodė pranešimų apie branduolinių ginklų dislokavimą šiame pusiasalyje. Rusija šios galimybės kol kas neatsisako. Maskva nepaneigė naujų pranešimų, kad čia Rusija dislokuos branduolinį ginklą galinčius nešti strateginius bombonešius Tu-22M3.

    Vadinasi, Rusija strategiškai stiprina savo užkariautus bastionus – Gruzijoje Abchaziją ir Pietų Osetiją, Moldovoje Padnestrę, Ukrainoje – Krymą ir pietrytinę šalies dalį, vakariniame flange – Karaliaučių, Baltijos jūros prieigas. Kitas bastionas – Arkties vandenynas, kur vyko didelės karinės pratybos. Įsitvirtinusi šiuose regionuose, Maskva rengs planus tolesnei invazijai. Neatmestina, kad pirmiausiai – į buvusias posovietines respublikas, pavyzdžiui, Baltijos šalis.

    Per šiuos metus Krymo problema buvo užgožta karo pietrytinėje Ukrainoje. Tik artėjant metinėms, pasigirdo užuominų apie sankcijų Rusijai pratęsimą dėl Krymo aneksijos. Tikimasi, kad jos bus patvirtintos Rytų partnerystės viršūnių susitikime Rygoje gegužės 21–22 d. Šiame ES forume numatoma aptarti programos vykdymą su šešiais partneriais – Ukraina, Moldova, Gruzija, Baltarusija, Armėnija ir Azerbaidžanu. 2014 m. programa ES kainavo 740 mln. eurų. Ukraina ir Gruzija tikisi sprendimų panaikinti vizų režimą su ES. Moldova tai išsikovojo pernai balandžio 28 d.

    Bet daugiausiai laukiama pasiūlymų dėl bendrijos sankcijų, kurios nustoja galioti birželio 23 d., pratęsimo. Jeigu visa Europa liks patenkinta, kad okupuotas Krymas trykšta aneksijos džiaugsmu ir nekelia rūpesčių senajam žemynui, tai konfliktas regione bus įšaldytas ilgam laikui. Dėl šios laikinos ramybės bus aukojama tautų laisvė ir skatinamas agresorius.

  • ATGAL
    Charizmatiškas ekscentrikas – nauja žvaigždė Lenkijos politikos padangėje?
    PIRMYN
    Putinas šalina savo kritikus. Kokia jo paties ateitis?
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.