Kryžiai – prisikėlusi šventovė | Apžvalga

Įžvalgos

  • Kryžiai – prisikėlusi šventovė

  • Žemynai: Europa
    Data: 2010-11-01
    Autorius: Rasa BAŠKIENĖ

    Senosios koplyčios vietoje atkasti pamatai, kur žmonės visą laiką statydavo kryžius kaip savo tikėjimo ženklą. (J. Baškio nuotr.)

    Jis numeta nuo sostų galiūnus, kurie persekioja į Jį tikinčiuosius.

                                                                                          Švč. M. Marijos giesmė

    Spalis – Mergelės Marijos rožinio mėnuo. „Sūduvos Šiluva“ vadinamoje Kryžių (Lazdijų r., Metelių parapija) šventovėje, stovinčioje ant Dusios ežero kranto, kasmet spalio 7 d. švenčiami Švč. Mergelės Marijos Rožinio atlaidai. Kryžių koplyčia 2000 m. birželio 11 d. buvo konsekruota Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės titulu. Šios Dzūkijos šventovės istorija siekia 1702 metus, kai ant Dusios ežero kranto etmono Mykolo Servaco Višnioveckio vadovaujama Lietuvos kariuomenė laukė susidūrimo su švedų kariauna, kurią atvedė Karolis XII. Etmonas Višnioveckis, labai pamaldus žmogus, su savimi visur vežiojosi Barūnų Dievo Motinos paveikslo kopiją, nutapytą ant nedidelio skardos gabalėlio. Paprašęs ją pakabinti ant vieno iš trijų kryžių, pastatytų belaukiant priešo, meldėsi kartu su visa kariuomene. Pasirodžius švedams, kilo mūšis, po kurio lietuviai turėjo trauktis. Paveikslas liko bekabąs ant kryžiaus…

    Bėgant metams, į buvusio mūšio vietą užklydo senas Višnioveckio kareivis, karuose praradęs regėjimą. Pradėjus melstis prie kryžių  atsitiko stebuklas – jis vėl pradėjo matyti, atpažino vietovę, tačiau pasigedo paveikslo. Vėliau tą paveikslą surado pas vieną valstietį ir vėl pakabino ant kryžiaus. Žinia apie Dievo malonę pasklido tarp žmonių, kurie čia vis dažniau atvykdavo melstis. 1816 metais Kryžių vietovėje kunigo klebono Ignoto Žibanavičiaus iniciatyva buvo pastatyta medinė koplyčia, ištarnavusi apie 100 metų, į kurią per atlaidus būriais plūsdavo maldininkai. Caro valdžiai tai nepatiko, ji neleido griūvančios koplyčios restauruoti, tad tuomečiam Metelių klebonui Vincentui Jurgilui teko ieškoti būdų, kaip užmerkti akis rusų valdininkams. Ne viena šimtinė papildė jų kišenes, bet užtat jie „nematė“ gabenamos į koplyčią medienos. Koplyčia buvo atnaujinta dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą ir paskirta Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės garbei. Per Sekmines ir šv. apaštalų Petro ir Povilo dieną į kuklią koplyčią suplūsdavo tūkstančiai žmonių. Jie, čia patyrę dieviškos malonės veikimą, labai mylėjo tą vietą. Kalbama apie stebuklingus išgijimus, pasimeldus prie jau minėto Dievo motinos paveikslo koplyčioje. Pasakojama apie ypatingą jėgą, išgelbėjusią susiruošusį nusižudyti žmogų. Šių eilučių autorė, pasimeldusi prie paveikslo, taip pat patyrė stebuklingą Dievo motinos palaimą.

    Ko nepadarė carinė valdžia ir karai, tas pavyko sovietinei valdžiai. 1963 m. liepos 9 d. koplyčia buldozeriais buvo nugriauta. Sovietinė valdžia negalėjo pakęsti, kad čia žmonės renkasi, meldžiasi… Tikintieji buvo labai sujaudinti ir nesiruošė susitaikyti su tokia neteisybe. JAV gyvenęs kun. Jonas Buikus drauge su Romoje dirbusiu prel. Ladu Tulaba įsteigė Kryžių šventovės atstatymo fondą. Lietuvai tapus nepriklausoma, vyskupas Juozas Žemaitis MIC paskatino jauną kunigą Vytautą Prajarą užsiimti nugriautos koplyčios atstatymu. Dabar kun. V. Prajara prisimena savo pirmąjį įspūdį, atvykus į Kryžius: „… viskas apžėlę – krūmai, ežeras – žmonių nėra aplinkui… Tačiau pavedžiau Dievui savo rūpestį, ir jis man padėjo. Atradau archyvuose medžiagos, atsirado rėmėjų. Viskas pavyksta su Dievo pagalba…“ 1992 metais buvo pašventintas kertinis naujosios koplyčios akmuo ir pamatai, 2000-aisiais vyskupas J. Žemaitis MIC konsekravo naująją koplyčią Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės titulu. Naujoji koplyčia iškilo tolėliau nuo Dusios ežero kranto, ant kalnelio, o senosios koplyčios vietoje atkasti pamatai, kur žmonės visą laiką statydavo kryžius kaip savo tikėjimo ženklą. Tiesa, valdžia juos nugriaudavo, tačiau žmonių valia kryžiai vis tiek atsirasdavo… Žmonės dėkojo Viešpačiui už Tėvynės laisvę, atgautą sveikatą, prašė įvairių malonių. Kryžių vis daugėjo.

    Kun. Jono Buikaus pageidavimu tarp naujosios bažnyčios ir senosios pamatų įrengiamos Kryžiaus kelio stotys. Kun. J. Buikus perdavė žemės, pargabentos iš Jeruzalės, iš Kristaus Kryžiaus kelio, mirties ant kryžiaus ir palaidojimo vietų, prašydamas šią žemę panaudoti įrengiant Kryžiaus kelią lauke prie Kryžių šventovės. Įrengtos Kryžiaus kelio stotys – tai liaudies meistrų skulptūros. Beje, dar iki stočių atsiradimo čia buvo pradėtas eiti Kryžiaus kelias. Kaip žinia, jau nuo seno į Kryžių šventovę suvažiuodavo minios maldininkų. Tad 2009 m. birželio 28 d. Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila Kryžių koplyčią paskelbė Vilkaviškio vyskupijos diecezine šventove.

  • ATGAL
    „Broliai“: autentiškai ir gyvai
    PIRMYN
    Nobelio premijos: prestižas ir jo užkulisiai
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.