Kubilius vs Degutienė | Apžvalga

Įžvalgos

  • Kubilius vs Degutienė

  • Temos: Politika
    Data: 2011-05-01
    Autorius: Dr. Paulius Saudargas

    Nepriklausomai nuo to, kuris kandidatas laimės partijos pirmininko rinkimus, partijos suvažiavime turėtų skambėti vienybės ir konsolidacijos akcentas. (BFL/TS-LKD nuotr.)

    PARTINĖS DEMOKRATIJOS ŠVENTĖ

    Artėjantys visuotiniai Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko rinkimai rezonuoja daug plačiau nei partijos ribose. Beprecedenčiu atveju jie tampa ir todėl, kad dėl valdančiajai koalicijai lyderiaujančios partijos vairo susikauna du pirmieji valstybės asmenys – Ministras Pirmininkas ir Seimo Pirmininkė. Kita vertus, į vienos įtakingiausių Lietuvos partijų pirmininko postą niekada iki šiol ir nebuvo tikrų rinkimų. Prieš dešimtmetį, po Rusijos krizės prie Vyriausybės vairo sunkiu metu stojęs Andrius Kubilius, vėliau natūraliai perėmė vadovavimą partijai iš profesoriaus Vytauto Landsbergio. Po to rimtesnių konkurentų A. Kubilius nesulaukė. Gal todėl dar tik prasidedant šiandieniniams rinkimams ir vėl nesitikėdamas savęs vertos konkurencijos, pavadino šį procesą „demokratijos švente“. Tikriausiai jis nė nemanė, kad šventės maratone jam pačiam teks gerokai paplušėti bėgant visą distanciją. Jei šią šventę-egzaminą pavyks atšvęsti be nesusipratimų – partija pademonstruos puikų demokratijos pavyzdį. Sveikos vidinės konkurencijos, diskusijos, bet ne peštynių, skirtingų

    linijų, bet vienos krypties pavyzdį. Tai ypač sublizga po socialdemokratų suvažiavimo, kuriame vienas iš vieno pirmininku perrinktas Algirdas Butkevičius. Štai čia kvepia sveikos konkurencijos stygiumi ir baime net bandyti keistis. TS-LKD gali didžiuotis, kad pavyko iškelti du stiprius, vienas kito vertus kandidatus, kurių garbinga ir konstruktyvi dvikova pridės populiarumo visuomenėje, pagyvins partijos vidinį gyvenimą, pozityviai paveiks partinės sistemos raidą ir visuomenės požiūrį į ją.

    Svarbu pabrėžti, kad šioje dvikovoje priešininkai verti vienas kito – aukšto kalibro, patyrę politikai, ilgai veikiantys vienoje partijoje, labiau partneriai nei konkurentai, abu verti partijos pirmininko posto. Premjero sprendimus krizės sąlygomis visuomenė vertina nevienareikšmiškai, tačiau mažai kas abejoja, kad jis stengiasi vardan valstybės. Seimo Pirmininkei atsakomybę už einamuosius sprendimus visuomenė primeta mažiau, jos populiarumas gerokai didesnis už Premjero. Tiek A. Kubilius, tiek I. Degutienė plačiai pripažįstami kaip išmintingi politikai, negailėdami jėgų dirbantys valstybei, lojalūs Lietuvai, skaidrūs, nekorumpuoti, sąžiningi. Tad kataklizmo nebus išrinkus bet kurį iš jų.

    KODĖL BALSUOS UŽ KUBILIŲ?

    Nes būdamas partijos pirmininku jau 8 metus, turi stipresnius ryšius su skyriais. Turi didesnę savo aktyvių rėmėjų komandą. Už A. Kubilių balsuos, nes iki šiol partiją sėkmingai vedė į rinkimus. Nes jis išvedė Lietuvą iš krizės ir partija negali neparodyti solidarumo. Nerenka pirmininku, vadinasi, nepasitiki kaip Premjeru? Politikos apžvalgininkai įžvelgia, kad pokyčiai partijos viduje gali būti traktuojami kaip blogybė, nesutarimai, net pagrindas skilimui. Status quo šalininkai mano, kad partijai reikia konservatyvaus stabilumo. Tačiau šis tradicinis partijos inertiškumas yra kartu ir partijos stiprybė, ir slidus pavojus negrįžtamai nueiti centralizmo keliu.

    KODĖL BALSUOS UŽ I. DEGUTIENĘ?

    Nes artėja 2012 metų LR Seimo rinkimai, vėliau – visi kiti rinkimai, o I. Degutienė pagal visuomenės apklausas yra gerokai populiaresnė už A. Kubilių ir rinkimuose šis populiarumas pasitarnautų partijos naudai. Tiek žurnalistų įžvalgose, tiek vidinėse diskusijose gajus požiūris, kad su populiariąja I. Degutiene priešakyje TS-LKD turės daugiau šansų laimėti. Naujajai pirmininkei jau sunkiau būtų primetamos tikros ar menamos Vyriausybės klaidos, piktinančios visuomenę, apie jas būtų galima atviriau kalbėti. Kita vertus, I. Degutienė žada partijai daugiau subsidiarumo ir daugiau dėmesio atskiroms bendruomenėms partijos viduje. TS-LKD yra jungtinė partija, praėjusi labai sudėtingus atskirų partijų vienijimosi procesus – juk per dvidešimt metų čia susitelkė kelios partijos: konservatorių, krikščionių demokratų, politinių kalinių ir tremtinių ir tautininkų. Iki pat šių metų savivaldos rinkimų buvo gajos nuostatos „jūs“ ir „mes“… Kai kur šios nuostatos vis dar išlikusios, taigi visas puses sugebantis išklausyti lyderis, būtų rimtas partijos vienybės garantas.

    A. Kubilius ir V. Stundys pasirašo sutartį Jungiamojo TS ir LKD suvažiavimo metu. TS-LKD - sudėtinga, jungtinė partija ir tolesnei jos raidai daug įtakos turės konsolidacinė partijos pirmininko veikla. (BFL/TS-LKD nuotr.)

    A. KUBILIAUS ĮVAIZDIS

    A. Kubilius, visų pirma, matomas kaip darbštus ir atkaklus „krizių premjeras“, dažnai į situaciją valstybėje reaguojantis technokratiškai, tačiau operatyviai. Daugiau kalbantis ir ginantis savo nuomonę ir komandą, nei įsiklausantis ir paguodžiantis partnerius, oponentus, piliečius. Kad A. Kubiliaus Vyriausybė yra vienintelė išeitis Lietuvai pastaraisiais metais, sutarė beveik visi– partija, valdančioji koalicija, Prezidentė, net opozicija rankas nuleido. Tačiau Ministro Pirmininko viešieji ryšiai – šlubuoja. Dėl to daug diskutuota TS-LKD partijos viduje, prezidiume, taryboje, frakcijoje. Kita vertus, natūralu, kad nepopuliarūs, skaudūs visuomenei, kriziniai „diržų veržimo“ sprendimai abejingų nepaliko. Diskutuoti apie šiuos sprendimus su visuomene dažnai nelikdavo laiko, spėjama būdavo tik susiderėti koalicijos viduje. Premjero įvaizdis ir reitingai gerokai nukentėjo. Partijai dėl to skaudu ir neramu. Skaudu dėl to, kad visuomenė neįvertina atkaklaus, sąžiningo Premjero triūso vedant šalį iš krizės, neramu dėl artėjančių Seimo rinkimų, kurie gali lemti tolesnę partijos ateitį. Lieka neaišku, ar visuomenė pripažins, kad TS-LKD, prisiėmusi atsakomybę sunkiausiu Lietuvai metu, pateisino lūkesčius, ar, deja, pasielgs negailestingai.

    I. DEGUTIENĖS ĮVAIZDIS

    Kartais nutinka, kad populiarių politikų šalininkai remia juos net negalėdami gerai paaiškinti, kodėl. Susikuria populiarumo aura, politikas tampa geras vien tuo, kad egzistuoja, nepriklausomai nuo padarytų darbų ar išsakomų pozicijų. Tai susiję su vadinamąja politine charizma, kurią I. Degutienė neabejotinai turi. Šis pasitikėjimo garantas labai padeda principingai laikantis savo vertybinių linijų, galima nebijoti ir nepopuliarių sprendimų, nes charizmatiškiems politikams visuomenė pasiryžusi atleisti daugiau. Tačiau I. Degutienės įvaizdis visuomenėje ir partijoje nėra susijęs vien su tvirta vertybine linija ar gerumo aura – ji visuomenėje suvokiama ir kaip solidi bei patyrusi valstybės veikėja, sugebanti suderinti įvairias nuomones. Šis įvaizdis dar labiau sustiprėjo I. Degutienei pakeitus LR Seimo Pirmininko kėdėje trumpai ir šiek tiek keistai sužibusį Arūną Valinską. Tvarkos ir ramybės Seime akivaizdžiai padaugėjo, o arogancijos sumažėjo – tą įvertino ir žiniasklaida, ir visuomenė, ir patys Seimo nariai. I. Degutienės, kaip Seimo Pirmininkės, savybės prisidėjo ir prie valdančiosios koalicijos stabilumo ir išgyvenimo sunkiausiais laikais.

    PREMJERO LIKIMAS

    Kaip Premjero portfelio likimą nulems partijos pirmininko rinkimai? Šią kadenciją – niekaip. Perrinktas partijos pirmininku, A. Kubilius dar labiau sustiprins savo pozicijas kaip premjeras, kita vertus, I. Degutienė deklaruoja, kad tapusi pirmininke ir toliau rems A. Kubilių premjero poste. Tokia rokiruotė būtų rimta paspirtis Vyriausybei, į kurios darbus visa galva galėtų pasinerti Premjeras, partinę atsakomybę perdavęs I. Degutienei. Premjero status quo tik sustiprėtų abiem atvejais. Tai „win-win“ (laimėjimo abiem atvejais) situacija pačiai partijai ir Vyriausybei. Visai kitaip šių rinkimų baigtis gali nulemti premjero portfelio likimą po 2012 metų Seimo rinkimų. Norint ne tik likti valdžioje, bet ir tapti centrine koalicijos ašimi su užtikrinta pretenzija į premjero postą, TS-LKD turi vėl laimėti rinkimus. Partijos populiarumo (ir laimėjimo perspektyvos) dinamika artėjant rinkimams neabejotinai koreliuos su būsimo partijos pirmininko populiarumu. Šiandien I. Degutienės populiarumas visuomenėje daug didesnis nei A. Kubiliaus. Ar atsigaunant ekonomikai, atsigaus ir A. Kubiliaus reitingai, ar tapusi už viską atsakingos TS-LKD partijos pirmininke I. Degutienė nepraras savo populiarumo? Tai klausimai, į kuriuos atsakys netolima ateitis, tačiau, žvelgiant iš pragmatinės pusės, į rinkimus vedanti (ir mokanti būti populiari) I. Degutienė, atrodo, iškovotų A. Kubiliui premjero postą ir dar vienai Seimo kadencijai. Gal 2014 m. pirmą kartą per visą nepriklausomybės laikotarpį TS-LKD atsirastų galimybė iškovoti ir trečiąjį aukščiausią postą valstybėje.

    Prof. Vytauto Landsbergio vadovaujamas Partijos politikos komitetas, prasidėjus pirmininko rinkimams, pabrėzė, kad partijai rekomenduotina rinktis ne iš vieno kandidato. Nuotraukoje - Maldos pusryčių LR Seime akimirka. (M. Žilionytės nuotr.)

    KĄ PALAIKYS V. LANDSBERGIS?

    Partijos politikos komitetas (PPK), kuriam vadovauja prof. Vytautas Landsbergis, prasidėjus kandidatų į partijos pirmininkus kėlimo procedūrai pabrėžė, kad partijai rekomenduotina rinktis ne iš vieno kandidato. V. Landsbergis rėmė ir remia A. Kubilių premjero poste, tačiau premjero posto nereikėtų tapatinti su partijos pirmininko pozicija, į kuria būtina rinkti ne tik demokratiškai, bet ir rimtai. Lyderio pozicijos ir autoritetas sustiprėja ne tada, kai jis nugali silpnus priešininkus ar plojimais išrenkamas be konkurencijos (taip V. Uspaskichą mėgsta rinkti Darbo partija), o kai demokratiškai nugali stiprius varžovus.

    BLOGIEJI SCENARIJAI

    Jei vienas iš kandidatų laimi didele persvara, jo šalininkams svarbu nesuklysti interpretuojant rezultatus. Tai nebūtinai reiškia, kad kitu kandidatu partijoje nepasitikima ir tiek jis, tiek jo rėmėjai turėtų keliauti į partinio gyvenimo paraštes. Abiejų kandidatų naudai/ nenaudai veikia stiprūs objektyvūs motyvai (aptarti aukščiau), kurie neprognozuojamai smarkiai gali paveikti galutinį partiečių apsisprendimą. Svarbiausia suvokti, kad didžiausia dalis partiečių remia tiek A. Kubilių, tiek I. Degutienę. Tačiau balsuojant paskutinę sekundę gali suveikti tam tikri pragmatiniai ar romantiniai kriterijai, tad rezultatas – sunkiai prognozuojamas.

    Partija atrodytų keistai, jei rinkimai formaliai neįvyktų dėl per mažo balsavusiųjų aktyvumo arba rezultatas būtų apylygis (ar net ginčytinas). Šiais atvejais situacija tam tikram laikui pereitų į chaotišką aklavietę. Taip pat akivaizdu, kad vykstant rimtai konkurencijai, partija negali sau leisti net menkiausių nesusipratimų pačio balsavimo procese ar rinkimų tvarkos pažeidimų.

    SOLIDUS FINALAS

    Nepriklausomai nuo to, kuris kandidatas laimės partijos pirmininko rinkimus, partijos suvažiavime turėtų skambėti vienybės ir konsolidacijos akcentas. Tikiu, kad abiem kandidatams užteks vidinės stiprybės atvira širdimi ištiesti vienas kitam ranką ir stipriai ją paspausti savo bendrapartiečių akivaizdoje. „Nesvarbu, kad laimėjai Tu, bet aš Tau padėsiu, mes konkuravome, bet nuo šiol dirbsime išvien“ – turėtų pasakyti pralaimėjusysis. „Aš laimėjau, bet aš vertinu sveiką konkurenciją, įvertinu, kad Tave palaikė taip pat nemažas būrys partiečių, jų balsas bus išgirstas, nuo šiol mes viena komanda“ – turėtų pasakyti laimėtojas.

    Vykstantis procesas – tai ne tik partijos pirmininko rinkimai, tai pagrindas tolesnei TS-LKD raidai ir ateities perspektyvoms. Šiandienis partijos pasirinkimas gali lemti tiek 2012 m. LR Seimo rinkimų rezultatus ir naujos Vyriausybės sudėtį, tiek 2014 m. prezidento rinkimų rezultatą.

  • ATGAL
    M. Adomėnas: iš Jono Pauliaus II mokėmės, kas yra popiežius, kas yra Bažnyčia
    PIRMYN
    Kandidatams į TS-LKD pirmininkus – „Apžvalgos“ testas
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.