Kultūros finansavimo sistemoje – nauji vėjai | Apžvalga

Valstybės naujienos

  • Kultūros finansavimo sistemoje – nauji vėjai

  • Institucijos: Seimas, Ministerijos
    Temos: Kultūra
    Data: 2011-11-25
    Autorius: Bernarda ŠKLĖRIŪTĖ

    Lapkričio pradžioje Seimo Europos informacijos biure visuomenei pristatytas Lietuvos kultūros tarybos modelis. Šis modelis gimė tobulinant „Lietuvos Respublikos Lietuvos menų tarybos įstatymo“ projektą, kuriuo buvo siekiama projektinį kultūros finansavimą atskirti nuo politikų valios, ir kultūros lėšų administravimą patikėti Menų tarybai. Naują Kultūros ministerijos veiklos organizavimo modelį aptarė ir į susirinkusių politikų, kultūros srities, žiniasklaidos ir visuomenės atstovų klausimus atsakė Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys ir kultūros viceministrė Nijolė Laužikienė. 

    Viceministrės pranešime buvo atkeiptas dėmesys į šios naujos įstaigos pavadinimą – atsižvelgę į ankstesnį projekto pristatymą lydėjusią kritiką dėl sąvokos „Menų taryba“ siaurumo, iniciatoriai pasirinko visą Kultūros ministerijos veiklos lauką apimantį „Kultūros tarybos“ pavadinimą. N. Laužikienė pastebėjo, kad naujos įstaigos nereikėtų painioti su Lietuvos kultūros ir meno taryba, kuri pataria ministrui kultūros politikos formavimo klausimais. Naujo darinio funkcija bus ne kultūros politikos formavimas, o įgyvendinimas – kultūros ir meno programų finansavimas, Kultūros rėmimo fondo administravimas, stipendijų kultūros ir meno kūrėjams skyrimas. Kultūros tarybos struktūrą sudarytų įstaigos vadovas – Valdybos pirmininkas, Valdyba, ekspertai bei administracija. 

    Valdybos nariai būtų renkami dviem turais, atsižvelgiant į proporcingo visų kultūros ir meno sričių bei visų geografinių regionų atstovavimo principą. Kandidatus į pirmąjį turą galės deleguoti fiziniai ir juridiniai asmenys. Po vieną kandidatą siūlo Lietuvos kultūros ir meno taryba, Lietuvos menų kūrėjų asociacija, asociacija „Kultūros savivaldos kolegija“, Lietuvos mokslo taryba. Vieną Valdybos narį, kuris nėra Valstybės tarnautojas, parenka Kultūros ministras. Vieną bendrą kandidatą deleguoja Lietuvos bibliotekininkų draugija, Lietuvos muziejų asociacija ir Lietuvos kultūros centrų asociacija; dar vieną bendrą kandidatą turės galimybę deleguoti ir kitos neasocijuotos kultūros ir meno srityje veikiančios organizacijos (joms nepriklauso asociacijos ir viešosios įstaigos). Kandidatais pretenduoja tapti nepriekaištingos reputacijos asmenys, žinomi Lietuvoje, turintys 5 metų patirtį įgyvendinant kultūros projektus ir gerai išmanantys kultūros procesus. Antrame rinkimų etape iš 20 tokiu keliu pasiūlytų kandidatų Kultūros ministras atrinktų 10 Valdybos narių. Juos atrinktų būtent ministras, kad būtų išlaikytas minėtų kultūros ir meno sričių bei geografinių regionų įvairovės principas. Kultūros tarybos valdyba būtų renkama 4 metams, tas pats asmuo negalėtų būti Valdybos nariu ilgiau nei 2 kadencijas. 

    Tarybos ekspertams keliami tokie patys reikalavimai kaip ir Valdybos nariams. Pažymėtina, kad jais negali būti renkami kultūros ir meno organizacijų vadovai. Ekspertų skaičius kasmet priklausytų nuo pateiktų paraiškų kiekio ir spręstinų klausimų apimties, o tas pats asmuo ekspertu galėtų būti ne ilgiau nei dvejus metus iš eilės. Įstaigos administracijai vadovauja Kultūros tarybos vadovo pavaduotojas, skiriamas Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Administracija turėtų atlikti techninį organizacinį darbą, konsultuoti pareiškėjus, kaupti ir analizuoti informaciją apie lėšų panaudojimo tikslingumą. Lėšų šaltiniai išliktų tie patys, ypatingą reikšmę teikiant Kultūros rėmimo fondui. 

    N. Laužikienės teigimu, į daugybę kultūros organizacijų ir fizinių asmenų po paskutinio projekto svarstymo pateiktų esminių pastabų ir siūlymų buvo sureaguota ir atsižvelgta. 

    Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas V. Stundys ypač akcentavo tai, kad šios „Tarybos įsteigimas būtinas Kultūros ministerijai stiprinti, sutvirtinant jos vietą ir vaidmenį, išryškinant ministerijos funkcijas bei perduodant kitai institucijai – Kultūros tarybai – tas funkcijas, kurios nėra Kultūros ministerijos priedermė“. Visa tai sustiprintų Kultūros ministerijos veiklos prasmę, tikslingumą, politinį pobūdį, o funkcijų atskyrimas vestų prie didesnio įstaigų veiklos skaidrumo. Pagal esamą sistemą ministerijos darbuotojai negali išnaudoti savo intelektinio potencialo, kurį reikėtų skirti kultūros politikai formuoti, o turi papildomai užsiiminėti daugybe techninių klausimų, susijusių su projektų finansavimu ir rengimu. V. Stundžio manymu, normalu, kad kultūros politikos formavimo funkciją turi atlikti Kultūros ministerija, o „ministras Valstybėje turėtų už kažką atsakyti“. Parlamentaro požiūriu, „valstybė privalo turėti institucinius instrumentus politikai įgyvendinti ir kito kelio nėra. „Be abejo, tai kainuoja, bet turėtume atsižvelgti į tai, jog ši nauja institucija kuriama ne naujų išteklių pagrindu, bet iš esmės pačiai sistemai reorganizuojantis viduje“, – teigė V. Stundys. 

    *** 

    V. Stundys: Kultūros taryba – tai revoliucinė pertvarka 

    V. Stundys. (M. Žilionytės nuotr.)

    Šiuo metu Kultūros tarybos įstatymo projektas yra tobulinamas ir laukia savo eilės Seimo darbotvarkėje. Tad kol dar vyksta diskusijos ir svarstymai, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko Valentino STUNDŽIO paprašėme specialiai „Apžvalgai“ pakomentuoti, kaip atsirado šis projektas ir su kokiais pamatuotais ar nepamatuotais nuogąstavimais yra susiduriama. 

     Kultūros tarybos įstatymu iš esmės turėtų būti pertvarkoma visa kultūros finansavimo sistema. Kodėl reikėjo imtis tokios pertvarkos?

     

     Pirmuosius motyvus atskirti kultūros politiką nuo projektų administravimo prieš porą metų vienoje iš savo audito ataskaitų formulavo Valstybės kontrolė. Buvo vienareikšmiškai pasakyta, kad reikia skaidrinti kultūros srities finansavimą, daryti jį labiau suprantamą visuomenei, ir dėl to reikalingas šis atskyrimas. Kitas žingsnis buvo pernai Seimo nutarimu patvirtintos Kultūros politikos kaitos gairės. Šitose gairėse, iš esmės atsižvelgiant į Valstybės kontrolės rekomendaciją, tai pat formuluojamas analogiškas tikslas – atskirti politikos formavimą nuo projektų administravimo. Dėl to radosi ir Kultūros tarybos įstatymo projektas. Tenka pripažinti, kad komiteto pozicija yra nevienareikšmė. Nors jau vyko kelios diskusijos, sutarimo nėra. Seimui po pateikimo ne pritarus, o grąžinus projektą tobulinti, jis buvo iš esmės koreguojamas, bet, drįstu sakyti, kad komitete daugumos palaikymo dar nėra. Kita vertus, suprantu, kad tai yra revoliucinė pertvarka.

    Kas iš esmės kliūna? Gal baimė, kad kažkas pasikeis? 

    Esmė tikriausiai ir slypi pasikeitimų baimėje. Dabartinė sistema yra visiems įprasta, todėl suprantama, nusistovėjusi, aiškūs keliai, pinigų vaikščiojimo scenarijai, galios centrai, o staiga – iš stagnacinių pozicijų žiūrint – ta sistema sujaukiama, atsiranda funkcijų atidalijimai, Taryba, ekspertai, Valdyba – t. y. sistema, kuri turi daug saugiklių. Galima įtarti, kad kažkam tai nepatogu. Tačiau su šia idėja reikia susigyventi, ją perprasti, nes esminis dalykas, kurio siekiama projektu, yra ne tik kurti efektyvesnę, skaidresnę ir visuomenei suprantamesnę struktūrą, bet ir sustiprinti Kultūros ministerijos pozicijas ir jos svarbą visame kultūros lauke. Šiandien Kultūros ministerija, būdama mažiausia ministerija visokių resursų požiūriu – tiek etatų, tiek finansinio aprūpinimo – savo rankose turi visas funkcijas, yra tarsi viskas viename: užsiima politikos formavimu, projektų administravimu, jų vertinimu, kontrole. Kai sistema šitaip perkrauta, ministerija negali kokybiškai atlikti savo paskirties, tad šie pokyčiai sustiprintų ir pačią ministeriją. Į Kultūros tarybos rankas pereitų visos programinės lėšos, kurios šiandien per atskiras turinines programas yra administruojamos ministerijos; ir Kultūros rėminimo fondo administravimas, kuris taip pat dabar yra ministerijos rankose. Visi procesai būtų tvarkomi per Kultūros tarybą. 

    Visos kitos ministerijos šalia savęs turi agentūras. Tebevyksta diskusija, ar tai turėtų būti taryba ar agentūra. Jei agentūra – sekant europine tradicija, ji tik įgyvendintų ministerijos sprendimus; jei taryba, kuri yra savarankiška biudžetinė įstaiga, – jai būtų suteikiama ir galia priimti sprendimą, bet pagal tas tvarkas, kurias nustato ministerija, tad būtų išsaugomas ryšys tarp ministerijos, ministro ir šitos institucijos. Čia ir pasireiškia skeptikų baimė, kad ministras praras galias, bet tai yra netiesa. Ministras tiesiog turės labai rimtą padėjėją, partnerį, su kuriuo galės nustatinėti prioritetus, diskutuoti. 

    Ar yra jau yra sukurta, numatyta bendradarbiavimo sistema tarp ministerijos ir Tarybos? 

    Taip. Įstatymo projekte yra aptarti santykiai, funkcijų pasidalijimas ir ministerijos vieta. Principiniai dalykai, nuo prioritetų iki strategijos, būtų derinami su ministru, pagal ministerijos nustatytą tvarką. Ministras taip pat turėtų galimybę konsultuotis su visuomenine patariamąja institucija – Kultūros ir meno taryba. Taigi, mano akimis žiūrint, sistema yra visiškai aiški. 

    Ar nebus taip, kad antrame Valdybos rinkimų etape ministras kandidatus atsirinks grynai politiniu pagrindu? 

    Ministras išsirinks iš tų kandidatų, kurie jam bus pasiūlyti rinkėjų, atstovaujančių labai įvairioms institucijoms. Šio rato jis negalės išplėsti. Abejoju, ar tai galėtų būti tendencingas veiksmas. Galimybė, kad taip atsitiktų yra minimalizuota. Tinkamas pavyzdys yra analogiškos procedūros, vyraujančios tais atvejais, kai Švietimo ir mokslo ministrui Aukštojo mokslo taryba pateikia kandidatų sąrašą į kurio nors universiteto tarybą. 

    Kaip bus finansuojama Kultūros tarybos veikla? 

    Valdybos nariams turėtų būti mokama už posėdžius, ekspertams už jų konkretų darbą, Tarybos administracijai – kaip ir visiems biudžetininkams. 

    Kada planuojama priimti įstatymą? 

    Siekiame priimti iki Naujųjų metų, nes pagal įstatymo projektą jau nuo liepos 1-osios institucija turėtų pradėti veikti, susivėlinus viskas nusitemptų tolyn. Kadangi komitete yra keistokų laikysenos atvejų, išlieka rizika, kad pakartotinai pateikdami projektą Seime galime ir vėl „sudegti“. Kultūros ministras šiuo metu partijomis aiškina projekto privalumus. 

  • ATGAL
    Santūrus 2012 metų valstybės biudžetas
    PIRMYN
    Seimas pritarė siūlymui pratęsti sumažintų parlamentinei veiklai skiriamų lėšų galiojimą
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.