Kviečia keliaujantis Kauno bardas – „Senamiesčio Žiogas“ | Apžvalga

Laisvalaikis

  • Kviečia keliaujantis Kauno bardas – „Senamiesčio Žiogas“

  • Data: 2015-09-18
    Autorius: Vilius Arlauskas

    Luko Kazakevičiaus nuotrauka

    Šią vasarą visus „Apžvalgos“ skaitytojus norime pakviesti apsilankyti jau devintą kartą vykstančiame „Senamiesčio Žiogo“ festivalyje. Draugų būryje gimusi mintis pakviesti mėgstamus muzikantus į savo miestą tapo neatsiejama miesto realybe. Kaune vykstantis netradicinis dainuojamosios poezijos festivalis kasmet sukelia vis didesnį ne tik vietinių, bet ir miesto svečių susidomėjimą. Kaip jau įprasta, šiais metais festivalis vyks penkis vasaros ir rudens šeštadienius (06 04; 06 25; 07 23; 08 20; 09 11). Apie būsimus koncertus, festivalio atsiradimo bei vystymosi istoriją kalbamės su vienu iš organizatorių Dariumi KRASAUSKU.

    Papasakokite, kaip atsirado mintis surengti festivalį.

    Mintis organizuoti tokio tipo festivalį gimė didelėje draugų kompanijoje. Visi klausydavome S. Mykolaičio ir V. Kernagio dainų, augome su Aktorių trio ir Keistuolių teatru. Susitikę kalbėdavome apie tai, jog Kaune trūksta tokio žanro renginių, o norėdami išgirsti savo mylimus atlikėjus gyvai, turėdavome keliauti į sostinę. Todėl vieną dieną nusprendėme pamėginti suorganizuoti koncertus, į kuriuos ir patys mielai nueitume. Galima sakyti, kad darėme viską iš savanaudiškų paskatų. Pradžioje kiekvienam renginiui galvodavome vis skirtingą pavadinimą, jam pasibaigus, sukdavome galvas, koks turi būti kitas renginys, kurioje vietoje vyks ir ką mėginsime pasikviesti koncertuoti. Darėme viską be aiškios koncepcijos, chaotiškai, bet su dideliu noru. Žiogo pavadinimas gimė natūraliai, jis mums asocijavosi su keliaujančiu bardu. „Raudonas Žiogas“, „Žiogo lagaminas“, „Žiogas ir taškas“ – turėjome daug pavadinimų, tačiau galiausiai apsistojome prie išsamiausio, pasakančio, ir kas mes, ir kur mes – „Senamiesčio Žiogas“.

    Kaip festivalis vystėsi ir augo per tuos aštuonerius metus?

    Labai keista prisiminti pirmuosius metus – Kauno Arkivyskupijos paskolintą medinę pakylą, medinius suoliukus ir pustuščius Senamiesčio kiemelius. Tuo metu, skirtingai nei dabar, Kauno Senamiestis buvo labai tyli vieta. Todėl žmones prisikviesti buvo daug sunkiau. Pirmieji festivalio klausytojai buvo šeimos nariai, draugai, draugų draugai ir tas mažas ratas žmonių, kuriuos pasiekdavo mūsų informacinė sklaida. Pradžia mums buvo tikrai sunki – daug klydome ir mokėmės iš savo klaidų, todėl norėtume padėkoti atlikėjams ir žiūrovams, kurie mums buvo labai atlaidūs. Supratome, kad, informuodami žmones apie renginį, jų nesudominsime, todėl stengėmės kuo daugiau informacijos skelbti apie pačius atlikėjus, supažindinti potencialius klausytojus su jų kūryba. Kiekvienais metais klausytojų ratas didėjo. Iš mažo renginių ciklo „Senamiesčio Žiogas“ tapo festivaliu.

    Kaip, Jūsų nuomone, pasikeitė Kauno renginių pasiūla per tuos metus? Ko dar, Jūsų manymu, trūksta Kaunui, gal yra dar tokių vietų ar nišų, kurios yra neišnaudotos?

    Renginių pasiūla pasikeitė kardinaliai. Per devynerius metus Kauno Senamiestyje įsikūrė gausybė naujų traukos vietų – restoranų, kavinių, atvirų koncertinių erdvių. Dabar rinktis tikrai yra iš ko, todėl labai smagu, kad tiek daug žmonių pasirenka mūsų festivalį. Kalbant apie tai, ko trūksta Kaunui, manau, kad neturime pakankamai uždarų koncertinių erdvių vidutinio dydžio renginiams. Būtų puiku turėti tokią erdvę kaip Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčia.

    Kokie yra tokio didelio įvykio organizavimo užkulisiai? Tikriausiai norinčių savanoriauti Jūsų festivalyje netrūksta? Kaip savanoriai prisideda prie festivalio organizavimo?

    Kitų metų festivalio renginius pradedame organizuoti, vos tik pasibaigus vasaros festivaliui. Šiuo metu mūsų komandą sudaro trys asmenys, todėl turime pasiskirstę aiškias pareigybes ir kiekvienas puikiai žinome savo darbus. Per devynerius metus bendro darbo suprantame vienas kitą iš pusės žodžio. Vienas atsakingas už bendravimą su atlikėjais ir jų vadybininkais, festivalio techninę dalį, kitas – už rėmėjų paiešką, informacinę sklaidą, trečias – už bilietų platinimą, savanorių koordinavimą ir kt. Apskritai, be savanorių pagalbos būtų labai sunku suorganizuoti šį festivalį. Savanoriai prisideda prie visų veiklų: renginio informacinės sklaidos, atlikėjų pasitikimo, renginio vietos apipavidalinimo, dirbtuvių organizavimo, žiūrovų pasitikimo ir kt. Labai džiaugiamės, kad norinčių prisijungti prie mūsų savanorių komandos visada yra šiek tiek daugiau nei galime priimti. Kiekvienais metais gauname vis naujų iššūkių, malonių ir nemalonių staigmenų. Labiausiai gaila, kad negalime kontroliuoti oro sąlygų, kurios turi įtakos renginiams, vykstantiems po atviru dangumi, tačiau mūsų klausytojai jau žino, kad tikrai nėra blogo oro, yra tik netinkama apranga.

    Ar nesvarstėte kokių nors alternatyvų, kur būtų galima perkelti koncertus, jei oras subjurtų? Gal turite minčių suorganizuoti koncertų ne tik vasarą, bet ir rudenį, žiemą ar pavasarį?

    Teko tai daryti, tačiau koncertus perkeliame į uždaras erdves tik kraštutiniais atvejais. Prieš kelerius metus festivalio atidarymo renginys įvyko FLUXUS ministerijoje, kadangi birželio pradžioje buvo 10 laipsnių šilumos ir nenustodamas pylė lietus. Lietingos dienos nebijome, nebent ji draugauja su šalčiu ir vėtromis. Teko kelis kartus slėptis nuo audros Ryšių istorijos muziejaus salėje, tačiau dabar dėl didelio žiūrovų skaičiaus ji būtų per ankšta. Visada ieškome geriausio sprendimo savo žiūrovui, tačiau jau ne kartą įsitikinome, kad vasariškas lietus mūsų klausytojų negąsdina.

    Kai tėveliai klausosi koncerto, mažieji „Senamiesčio Žiogo“ lankytojai piešia, lipdo, lanksto ir kitaip lavina savo meninius sugebėjimus. (Luko Kazakevičiaus nuotrauka)

    Kokių naujovių ar netikėtumų bus galima išvysti šiųmetiniame „Senamiesčio Žioge“?

    Jau kelerius metus tęsiame kūrybinių dirbtuvėlių tradiciją mažiausiems renginių klausytojams. Pastebėjome, kad jaunoms šeimoms tai yra ypatingai aktualu. Tuo metu, kai tėveliai klausosi koncerto, mažieji lankytojai piešia, lipdo, lanksto ir kitaip lavina savo meninius sugebėjimus. Šiais metais, kaip ir praėjusiais, visuose penkiuose koncertuose vyks skirtingos dirbtuvėlės.

    Kiekvienais metais stengiamės papildyti naujų atlikėjų, dar negrojusių mūsų festivalyje, gretas. Pirmą kartą festivalio istorijoje pasirodys Alina Orlova, specialiai festivaliui programą paruošė Andrius Kulikauskas su Ilona Balsyte, po daug metų pertraukos pasirodys ir grupė „Liūdni Slibinai“. Turime staigmenų, kurių dabar nenorėtume atskleisti, bet jas tikrai išvysite, apsilankę koncertuose.

    Pagrindiniuose koncertuose pasirodo daugumai jau žinomi atlikėjai, bet ne visi žino, kad Jūs suteikiate erdvę ir jauniesiems dainuojamosios poezijos atlikėjams. Kokie atlikėjai pasirodys šiemet, kaip juos atrenkate? Kaip atsirado mintis juos kviesti?

    Puikiai suprantame, kad dainuojamosios poezijos žanras yra „neformatas“ radijo stotims ir televizijai, todėl vietų, kuriose jaunasis kūrėjas galėtų atsiskleisti ir pasirodyti yra tikrai mažai, ypatingai Kauno mieste. Nuo pirmų koncertų stengiamės sudaryti galimybę jaunam atlikėjui pristatyti savo kūrybą didesnei auditorijai, tikimės, kad tai jiems pakelia motyvaciją ir norą kurti bei tobulėti. Pirmaisiais metais teko ieškoti jaunųjų atlikėjų, tačiau dabar norime pasidžiaugti, kad prieš festivalį sulaukiame tikrai daug laiškų su prisistatymais ir įrašais. Iš jų ir atsirenkame festivalio jaunuosius dalyvius. Šiais metais festivalio renginiuose pasirodys Mykolas su grupe „Pramanai“, Jonė Urniežiūtė ir Donatas Blanka, Matas ir Dangiras bei grupė „Mėtų vėjas“.

    Jūsų festivalis suburia ne tik dainuojamosios poezijos mylėtojus, bet ir kitais menais besidominčius žmones. Kokios parodos ir kūrybinės dirbtuvės vyks festivalio metu?

    Kūrybinės dirbtuvės skirtos jauniausiems festivalio dalyviams. Jų metu vaikučiai yra mokomi lipdyti iš molio, gamintis sapnų gaudykles, gaminti „paslapčių“ dėžutes ir kt. Dirbtuvių tikslas užimti mažiausius klausytojus ir išmokyti pažvelgti į paprastus daiktus kūrybiškiau. Patyrusios dirbtuvėlių vedėjos bendrauja ir moko visų gamybos paslapčių, o tėveliai tuo metu gali ramiai mėgautis koncertu.

    Daug metų iš eilės renginių metu organizavome ir parodas, tačiau pastaraisiais metais dėl didelio klausytojų skaičiaus jas tapo ypatingai sunku eksponuoti. Negalime garantuoti eksponatų autoriams, kad jų darbai bus gerai matomi ir saugūs, todėl laikinai teko atsisakyti šios idėjos.

    Edukaciniu festivalio „Senamiesčio Žiogas“ vadinti negalėčiau, mes nesistengiame žiūrovo mokyti, tačiau jeigu žmogus atvykęs išsineša daugiau negu turėjo, mes savo užduotį įvykdome.

    Kokie Jūsų ateities planai? Ar galima tikėtis, kad festivalis dar didės ir plėsis?

    O mes tikrai svajojame. Labai tikimės, kad kitais metais, dešimties metų gimtadienio proga, mums pavyks suorganizuoti bent kelis didelius nemokamus festivalio koncertus. Norėtume didžiuosius renginius suorganizuoti Kauno pilies papėdėje. Turime didelių planų, tačiau, kaip ir visada, viskas remiasi į finansus. Tikimės, kad kitais metais pavyks pritraukti daugiau rėmėjų, sulauksime didesnio Kauno miesto palaikymo.

    Kur slypi problema: ar tame, kad lietuviai nelinkę mokėti už koncertus, ar visgi sunku rasti daugiau rėmėjų?

    Manau, kad lietuviai linkę mokėti už koncertus, tai įrodo pilnos arenos. Tačiau labai norisi atverti koncerto duris ne tik tiems, kurie turi galimybę nusipirkti bilietus. Mes bendraujame su įvairiomis organizacijomis ir nemokamai į renginius įleidžiame šeimas ir jaunimą su ribotomis finansinėmis galimybėmis, tačiau ir mūsų galimybės ribotos. Todėl, kaip ir kiekvienam nekomercinės muzikos festivaliui, rėmėjai yra gyvybiškai svarbūs.

  • ATGAL
    Petras Pušinskas: Tarp rajono gyventojų ir jų išrinktų atstovų bendravimo turi būti daugiau
    PIRMYN
    Kipras – sala tarp trijų žemynų
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.