Laimėjimai ir pralaimėjimai 2014-aisiais | Apžvalga

Įžvalgos

  • Laimėjimai ir pralaimėjimai 2014-aisiais

  • Data: 2015-01-22
    Autorius: Laurynas Kasčiūnas

    Laurynas Kasčiūnas (Martynos Trinkūnienės nuotrauka)

    Nors 2014-ieji – Pirmojo pasaulinio karo pradžios šimtmetis, turėjęs tapti proga Europos visuomenėms ir politikams švęsti Senajame žemyne įsivyravusią taiką, realybėje šie metai simbolizuoja Rusijos bandymus pertvarkyti Europos saugumo sistemą. Dabartinis konfliktas atvertė naują puslapį net ir visko mačiusioje bei neramumų kamuojamoje Rytų Europoje. Vladimiro Putino vykdoma situacijos Ukrainoje eskalacija, ideologiškai pagrįsta „Naujosios Rusijos“ koncepcija, iš esmės skiriasi nuo to, kas įvyko Gruzijoje 2008 metais. Jei tuomet Rusija nubrėžė „raudonąją liniją“, kurios su savo integraciniais projektais negalėjo kirsti Europos Sąjunga ir JAV, tai 2014-aisiais Rusija peržengė visas „raudonąsias linijas“, kurias buvo nubrėžusios Vakarų demokratijos. Ir pirmiausia – 1994 m. Budapešto memorandumą, pagal kurį JAV, Didžioji Britanija ir Rusija įsipareigojo ginti branduolinio ginklo atsisakiusios Ukrainos teritorinį vientisumą.

    Ir kol kas neatrodo, kad Rusija ims ir sustos. Kremliaus atstovai aiškiai įvardijo sąlygas, kurios bent jau trumpam apramintų Maskvą: Ukraina turi tapti federacine valstybe, o tai reikštų, jog kai kurie Ukrainos regionai labiau priklausytų nuo Maskvos, o ne nuo Kijevo, taip pat būtinas Vakarų įsipareigojimas nepriimti Ukrainos į NATO. Šių iškeltų sąlygų kontekste Ukrainai reikia labai rimtai pagalvoti, kas geriau – teisė į savigyną, kova už teritorinį vientisumą ar bloga taika su Rusijos primestomis sąlygomis. Galbūt atsakymo į šį klausimą sulauksime 2015-aisiais.

    Rusijos intervencija Ukrainoje sutelkė Europos dėmesį ties tradiciniais – kariniais – saugumo iššūkiais, tačiau nereikėtų pamiršti ir tų veiksnių, kurie sudarė sąlygas šiandieniniams Rusijos bandymams revizuoti Europos saugumo architektūrą. Tai pirmiausia lėmė procesai energetikos sektoriuje.

    Šiuo atveju kalbame apie ilgalaikius Vakarų įmonių kontraktus ir bendrus projektus su Rusijos dujų gigantu „Gazprom“. Būtent šios įmonės sumokami mokesčiai sudaro trečdalį Rusijos biudžeto, iš kurio pastaruosius kelerius metus buvo finansuojama Rusijos kariuomenės modernizacija. Jos padarinius šiandien tiesiogiai jaučia Ukraina. Kitaip tariant, sudarydamos sąlygas „Gazprom“ įtvirtinti savo monopolinę poziciją Europos šalių rinkose, ES šalys narės ir tų šalių kompanijos pačios prisidėjo prie Rusijos karinės galios didėjimo.

    Iki šiol Lietuva irgi prie to prisidėjo. Lietuvos Vyriausybė 2004 m., ieškodama ilgalaikės pigesnių dujų tiekimo formulės, pardavė „Lietuvos dujas“ Rusijos „Gazprom“ ir vokiečių „E.On“ su visais magistraliniais vamzdynais ir taip tapo viena iš labiausiai į Rusijos energetikos voratinklį įpainiota ES šalimi. Ir ne tik dėl to, kad visas Lietuvai reikalingas dujas pirkome tik iš „Gazprom“, bet net ir norėdami susikurti alternatyvą, turėjome kalbėtis su „Gazprom“ valdoma įmone tam, kad ji įgyvendintų energetinius projektus, kurie mažintų to paties „Gazprom“ įtaką Lietuvoje.

    Vis tik Lietuva sugebėjo persilaužti. Tai prasidėjo 2008 m., kai Lietuva tapo energetikos sektoriaus demonopolizavimo ledlaužiu, nes pasirinko įgyvendinti patį „Gazprom“ nepalankiausią visiško atskyrimo modelį, pagal kurį magistraliniai dujotiekiai vėl sugrįžo į valstybės rankas ir taip apribojo Rusijos dujų giganto galimybes blokuoti dujų tiekimo alternatyvų atsiradimą – visų pirma, suskystintų dujų terminalo Klaipėdoje projektą. Šis terminalas pagaliau šiais metais pradėjo savo veiklą. Jis simbolizuoja galutinį Lietuvos politinės nepriklausomybės įtvirtinimą. Tačiau ne visi darbai energetikos srityje jau baigti. Nors Lietuva ir kitos Baltijos šalys jau visą 10-metį yra NATO ir ES narės, viso regiono elektros sistema tebėra integruota į posovietinę erdvę. Tad strateginis Lietuvos tikslas – ne tik nutiesti elektros tiltus su Lenkija ir Švedija, bet ir sinchronizuoti savo elektros energetikos sistemą su Vakarais. Tai esminė visavertės Lietuvos narystės Vakarų bendruomenėje sąlyga. Tikėkimės, jog 2015-aisiais pavyks žengti konkrečius žingsnius šia kryptimi.

  • ATGAL
    Energetinė nepriklausomybė: žengtas labai svarbus žingsnis
    PIRMYN
    Energetika Lietuvoje: džiugesys grėsmės akivaizdoje
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.