Latvijai nebaisus “Titaniko” likimas | Apžvalga

Įžvalgos

  • Latvijai nebaisus "Titaniko" likimas

  • Data: 2013-05-03
    Autorius: Edita Mieldažė

    Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis ELP nuotrauka

    Latvijos ryžtas nuo 2014 m. sausio 1 d. tapti 18-ąja euro zonos nare yra signalas tiek Europos Sąjungai, tiek visai tarptautinei bendruomenei, kad ši pinigų sąjunga, nepaisant 2012 m. apėmusios žlugimo baimės, turi vilties atsitiesti ir sėkmingai plėstis. Pasak Latvijos premjero Valdžio Dombrovskio, jo neįtikins tie, kurie teigia, kad tokiu metu stoti į euro zoną yra tas pat kaip pirkti bilietą į „Titaniką“. „Mano atsakymas jiems yra „ne“, tai ne „Titanikas“. Esu tvirtai įsitikinęs, kad euro zona atlaikys dabartines audras ir kaip niekad sustiprės“, – pabrėžė Latvijos premjeras.

    Latvijos kelias į euro zoną

    2013 m. kovo 4 d. Latvija oficialiai kreipėsi į Europos Komisiją ir Europos Centrinį banką su prašymu parengti neeilinę ataskaitą dėl konvergencijos. Ji reikalinga vertinant, ar šalis atitinka Mastrichto kriterijus, kurie leistų šaliai įsivesti eurą nuo 2014 metų. Prieš žengiant šį žingsnį šių metų vasarį Latvijos ekonomikos ministras Danielis Pavlutas pripažino, kad Latvija yra viena iš nedaugelio šalių tarp kandidačių ir jau turinčių eurą, kuri šuo metu atitinka Mastrichto kriterijus. Pagal šiuos kriterijus šalies kandidatės biudžeto deficitas negali viršyti 3 proc. BVP, vyriausybės skola negali būti didesnė nei 60 proc. BVP, o infliacija – 1,5 proc. didesnė nei trijų ES valstybių, turinčių mažiausią infliacijos rodiklį, vidurkis. Ruošiantis stoti į euro zoną didžiausia Latvijos problema, pasak Latvijos finansų ministro Andrio Vilks, buvo palyginti aukštas infliacijos lygis. Prieš kelerius metus jis siekė net 16 proc., o 2013 m. pradžioje nukrito iki 2 proc. A. Vilks prognozuoja, jog infliacijos lygis Latvijoje ir toliau mažės. Taigi nebelikus formalių kliūčių Latvijos narystei euro zonoje, Europos Komisijos ir Europos centrinio banko sprendimas turėtų lyg ir būti aiškus – preliminariai manoma, jog Latvijos pasirengimo prisijungti prie euro zonos įvertinimas bus užbaigtas šių metų birželio pradžioje. Vis dėlto, kaip pažymėjo apžvalgininkas Richardas Barley amerikiečių verslo laikraštyje „The Wall Street Journal“, „sprendimas jungtis prie euro yra aiškiai politinis abiem pusėms“. Tad kol kas vertėtų atsargiai vertinti Latvijos narystės euro zonoje galimybes, nors tarptautinė kredito reitingų agentūra „Fitch Ratings“ neseniai prognozavo, jog Lietuva įsives eurą 2015 metų sausį, o Latvija – metais anksčiau. Agentūra „Fitch Ratings“ taip pat pabrėžė, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos atsigavimas po 2008–2009 metų krizės ir išsiveržimas į ES lyderius pagal ekonomikos augimą 2011–2012 m. yra įspūdinga Europos sėkmės istorija. Taigi kaip Latvija sukūrė šią sėkmę?

    Latvijos kelias į euro zoną

    2004–2007 m. stojimo į ES sutartyse visos dvylika naujų narių, tarp jų ir Latvija, įsipareigojo įsivesti eurą, kai tik tam bus pasiruošusios. Pirmosios į euro zonos gretas įstojo penkios naujos ES narės: Slovėnija – 2007 m., Kipras ir Malta – 2008 m., Slovakija – 2009 m. ir Estija – 2011 m. Latvija, 2004 m. prisijungusi prie Europos Sąjungos, po metų prisijungė ir prie ERM II (Europos valiutos kurso mechanizmo). Nuo tada buvo nustatytas fiksuotas lato ir euro santykis (Ls 0.702804 = €1) ir labai aiškiai išreikštas šalies siekis nuo 2008 m. sausio 1 d. įsilieti į euro zoną.

    Vis dėlto ekonominė krizė pakoregavo tokius Latvijos planus ir šalis kelis kartus privalėjo atidėti įsiliejimo į euro zoną siekius. Tačiau, kaip pažymėjo Lenkijos tarptautinių reikalų instituto (PISM) analitikė Kinga Dudzinska, „didele dalimi Latvijos ekonominė krizė buvo prastų politinių sprendimų, interesų grupių įtakos ir augančių korupcijos skandalų rezultatas“. Latvijos gyventojai, reaguodami į tokią apgailėtiną savo šalies padėtį, 2009 m. sausį pradėjo didžiausias šalyje viešas demonstracijas nuo pat Latvijos nepriklausomybės pradžios. Iš pradžių turėjusios būti taikios, demonstracijos virto riaušėmis. Buvo aišku, kad tuo metu valdžioje esanti Ivaro Guodmanio vadovaujama dauguma negalėjo nieko pakeisti ir žmonėms pažadėti. Tad buvo laiko klausimas, kada pasikeis vyriausybių kabinetai ir atsiras nors kiek daugiau prošvaisčių virš pilko ir apniukusio Latvijos dangaus. Ilgai laukti nereikėjo – 2009 m. kovą į Latvijos valdžią atėjo nauja penkių partijų centro dešinės koalicija, vadovaujama V. Dombrovskio. Naujoji Latvijos valdančioji dauguma į valdžią įžengė pačiu sunkiausiu šaliai metu, kai Latvijos BVP vien per 2008 m. jau buvo nukritęs 18 proc. ir dar nepaliaujamai smuko. Todėl V. Dombrovskio vadovaujamas kabinetas privalėjo imtis bent ko nors, kas įpūstų Latvijos ekonomikai gyvasties. Tuomet buvo padidintas pridėtinės vertės mokestis (PVM), pakeltas akcizas tabako bei alkoholio produktams ir daugiau nei 20 proc. sumažintos socialinės išmokos. Vis dėlto šių žingsnių nepakako, kad Latvija ekonomiškai atsigautų, ir 2009 m. šaliai pagalbos ranką ištiesė Europos Komisija (EK) bei Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Latvija iš EK ir TVF gavo 7,5 mlrd. eurų pagalbos paketą, tačiau mainais už tai privalėjo 2011 m. išlaikyti mažesnį nei 6 proc. BVP biudžeto deficitą ir sumažinti išlaidas 3 proc. nuo BVP dalies. Tokie griežti Latvijos valdžios žingsniai smarkiai kirto per valstybės gyventojų pragyvenimo lygį ir nedarbas 2009 m. šalyje išaugo daugiau nei 20 proc. 2012 m. situacija šalyje stabilizavosi ir buvo užfiksuotas net 5 proc. BVP augimas. 2011 m. naujai išrinktas Latvijos prezidentas Andris Berzinis, o po metų ir Latvijos premjeras V. Dombrovskis į viešąjį savo šalies diskursą įtraukė Latvijos (į)stojimo į euro zoną 2014 m. siekį. Dėl šio siekinio ištisus 2012 m. buvo sunkiai dirbama, kol galiausiai 2013 m. kovą Latvijos valdžia ryžosi Briuselyje pasitikrinti, ar jos darbas nenuėjo perniek.

    Vertinant Latvijos pasirengimą narytei euro zonoje, be formalių Mastrichto kriterijų, pasak ES ekonomikos ir pinigų reikalų komisaro Ollio Rehno, bus atsižvelgta ir į Latvijos visuomenės požiūrį dėl euro įvedimo. O jos požiūris, žinia, nėra palankus Latvijos jungimuisi į euro zoną.

    Visuomenės nuomonė

    Kai Latvijos valdžia pradėjo stojimo į euro zoną žygį, iš dalies parlamentarų pasigirdo raginimų surengti šalyje referendumą, tačiau Latvijos premjeras V. Dombrovkis pasipriešino šiai minčiai, teigdamas, kad referendumas nėra būtinas, nes Latvijos gyventojai savo nuomonę išreiškė jau per 2003 m. balsavimą dėl stojimo į ES. Pasak Latvijos ministro pirmininko, toks  referendumas sutrikdytų jau smarkiai įsivažiavusį stojimo į euro zoną procesą. Jam antrino ir Latvijos finansų ministras A. Vilks, pabrėždamas, kad net jeigu Latvijoje ir būtų surengtas referendumas dėl euro įvedimo, dauguma gyventojų greičiausiai balsuotų už eurą, nepaisydami dabartinės negatyvios visuomenės nuomonės. A. Vilks dar 2012 m. pabaigoje teigė, jog supranta, kad latviai mėgsta savo latą, nes jis jiems yra svarbus simbolis, bet, anot Latvijos finansų ministro, „turime pasitelkti maksimumą komunikacijos priemonių, kad galėtumėme komunikuoti iš savo pusės“.

    Vis dėlto, kaip rodo 2012 m. vykdytos Latvijos gyventojų apklausos dėl stojimo į euro zoną, komunikacijos priemonių iš Latvijos valdžios pusės vis dar nepakanka. 2012 m. rugpjūtį nuomonės tyrimų agentūra „Latvijas Fakti“ atliko reprezentacinę 1000 Latvijos gyventojų apklausą, pagal kurią tik 35 proc. pritarė euro įvedimui šalyje. Tuo tarpu net 59 proc. respondentų išreiškė neigiamą nusiteikimą dėl euro įvedimo Latvijoje, o 6 proc. apklaustųjų buvo neapsisprendę.

    2012 m. gruodį nuomonės tyrimų kompanija TNS atliko kitą apklausą dėl Latvijos narystės euro zonoje. Šios apklausos duomenimis, 37 proc. respondentų buvo neigiamai nusiteikę Latvijos narystės euro zonoje klausimu, o 33 proc. jai pritarė. Iš teigiamai nusiteikusių Latvijos gyventojų 10 proc. pritarė minčiai, kad Latvijai eurą reikėtų įsivesti kaip galima greičiau, o 25 proc. teigė, kad Latvijai euras reikalingas, bet ne artimiausioje ateityje. Politikos ekspertas iš Latvijos universiteto Ivaras Ijabas pažymėjo, kad euro įvedimo klausimas nėra labiausiai gyventojus jaudinantis: „Tikriausiai Latvija įstos į euro zoną taip pat, kaip įstojo į ES – be didelių diskusijų, tarsi būtų daugiau ar mažiau aišku, kad Latvija ir turi čia būti“. Tačiau kaip parodė Europos Parlamento užsakymu atliktas Eurobarometro nuomonių tyrimas šalyse, kurios dar nėra įsivedusios euro, net 68 proc. Latvijos gyventojų įsijungimas į euro zoną reikštų dalį jų tapatybės praradimo. Vis dėlto ne tik tokios baimės dėl euro įvedimo yra apėmusios Latvijos gyventojus. 2012 m. rudenį ir 2013 m. pradžioje britų nacionalinio transliuotojo BBC, vokiečių transliuotojo „Deutsche Welle“ ir Lietuvos nacionalinio transliuotojo LRT kalbinti latviai pabrėžė keletą neigiamų nusistatymo dėl euro įvedimo priežasčių. Viena iš jų, ir turbūt svarbiausia, buvo nestabili padėtis euro zonoje. Todėl tokios Latvijos gyventojų mintys, kaip ,,ankščiau ar vėliau ji (euro zona, – aut. past.) vis tiek žlugs“, „jokio stabilumo euro zonoje, niekas negali pasakyti, kokia ten iš tikrųjų padėtis“ ar „geriau palaukti ir pasižiūrėti, kas bus“ iliustravo baimę dėl panašaus Latvijos likimo krizės krečiamoje euro zonoje. Kita nepritarimo Latvijos plėtrai į euro zoną priežastis – tai būsimas kainų augimas įvedus eurą. Latvijos gyventojai nuogąstavo: „Nenoriu atsisakyti nacionalinės valiutos. Kainos tikriausiai išaugs“ ar „visose šalyse, įvedus eurą, kainos pastebimai išaugdavo“. Kita dalis Latvijos gyventojų yra įsitikinę, kad savos valiutos – lato – atsisakymas dėl euro reikštų dalies savo istorijos ir tapatybės praradimą. 60 metų Latvijos gyventoja dramaturgė Lelde Stumbre kalbėjo: „Gyvenu Latvijoje ir man šalis asocijuojasi su keliais aiškiais simboliais kaip nacionalinis himnas, Latvijos vėliava, kalba ir mūsų latas bei santimai“. Ši latvė įsitikinusi, kad atsisakius lato Latvija praras dalį savo tapatybės: „Dabar, kai atkūrėme savo nepriklausomybę, vėl esame pajungti kitai okupacijai“. Taigi Latvijos gyventojų nuomonė dėl euro įvedimo gana nevienareikšmiška. Tapatybės praradimo baimės, galimas kainų šuolis ir nestabili euro zonos šalių padėtis – ką apie visa tai galvoja Latvijos valdžios atstovai?

    Valdžios požiūris

    Latvijos ministras pirmininkas V. Domb­rovskis teigė suprantąs žmonių baimes dėl euro įvedimo: „Dabar visuomenė mažiau tiki nei prieš kelerius metus. Tai nestebina, nes ką girdi apie euro zoną, yra viskas apie krizę. Todėl mūsų vyriausybės užduotis ir yra pasitelkiant ekonominius samprotavimus parodyti, kodėl Latvijai prisijungti (prie euro zonos, – aut. past.) vis dar yra gera idėja“. Todėl V. Dombrovskis ne kartą interviu yra minėjęs, kad „dabartinė krizė yra ne tiek valiutos, kiek finansinė ir ekonominė atskiros euro zonos šalies krizė“. Latvijos premjeras įsitikinęs, kad kai valstybė nebesugeba kontroliuoti savo biudžeto ir tokia valstybe nebepasitiki finansų rinkos, nebelieka kito kelio, kaip tik imtis griežtos ekonomikos taupymo priemonių. „Mes smarkiai nukentėjome nuo krizės ir įvedėme griežtas taupymo priemones, todėl dabar esame greičiausiai auganti ekonomika tarp 27 ES šalių narių“, – džiaugėsi Latvijos premjeras. Jam antrino Latvijos finansų ministras A. Vilks, teigdamas, jog Latvijos įsijungimas į euro zoną padidins prekybą, sumažins valiutos keitimo kainas, padidins užsienio investicijas šalyje ir leis laisviau keliauti. Pasak A. Vilks, nevertėtų baimintis dėl infliacijos įvedus eurą, nes kainos šalyje turėtų minimaliai augti. Jis pateikė Estijos, kaimyninės valstybės, įsivedusios eurą 2011 m., pavyzdį. Pasak Latvijos finansų ministro, Estijoje infliacija yra aukštesnė nei Latvijoje, tačiau tai ne dėl to, kad joje įvestas euras, o dėl ekonominio ciklo priežasčių. Už Latvijos narystę euro zonoje pasisakė ir buvęs Latvijos premjeras, dabar europarlamentaras I. Guodmanis. Pasak jo, net neįstojus į euro zoną, Latvija jau yra giliai į ją integruota: 77 proc. šalies eksporto eina į euro zonos šalis, be to, 90 proc. paskolų ir 50 proc. indėlių Latvijoje yra paimta ir padėta eurais. Latvijos bankas prognozuoja, kad Latvijai prisijungus prie euro zonos, 2020 m. šalies BVP išaugs 7,4 proc., investicijos – 15,9 proc., eksportas – 5 proc., o palūkanų norma nukris iki 0,5 proc. Tačiau ne visi pozityviai vertina Latvijos ekonominį atsigavimą, tuo labiau viltį žadinančias ekonomines prognozes.

    Euro zonos skeptikai

    Euro zonos skeptikai pažymi, jog Latvija vis dar turi tokių neišspręstų problemų kaip skurdas ir nedarbas. Europos Komisijos duomenimis, 2012 m. Latvija buvo trečia tarp skurdžiausių ES šalių, o nedarbo lygis 2012 m. siekė net 14,9 proc. (tiesa, 2013 m. pradžioje šis rodiklis sumažėjo iki 12,2 proc.). Paulas Krugmanas, garsus ekonomistas ir Baltijos šalių ekonomikų augimo skeptikas, įsitikinęs, kad nors Baltijos šalys atsitiesė po krizės, jos vis dar yra labai skurdžios, nes nepasiekė prieškrizinio savo ekonomikų lygio. Kiti Baltijos valstybių ekonomikų atsigavimo kritikai pažymėjo, kad pagrindinė priežastis, kodėl pasikeitė šių šalių ekonominiai rodikliai, buvo ne ta, kad žmonės iš tiesų pradėjo geriau gyventi dėl padidėjusių pajamų ar sumažėjusio nedarbo. Pasak jų, Latvija ir kitos dvi Baltijos šalys gali puikuotis prieš kitas ES šalis įspūdingu BVP augimu tik dėl to, kad jį išpūtė smarkiai išaugęs eksportas. Bet 2013 m. vasario 22 d. Europos Komisijos pristatytos 27 ES valstybių ekonominės prognozės 2014 metams tiek Latvijai, tiek likusioms dviem Baltijos šalims palankios: Latvijos BVP, tikimasi, augs 4,1 proc., Lietuvos – 3,6 proc., o Estijos – 2,2 proc. Taigi turint tokias puikias ekonomines prognozes, yra daug vilties, kad Europos Komisija ir Europos centrinis bankas pritars Latvijos narystei euro zonoje. ■

  • ATGAL
    Per Baltarusijos miestus nuvilnijo solidarumo su politiniais kaliniais banga
    PIRMYN
    „Apžvalga“ siūlo apsilankyti
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.