Lenkija: kas įdomiausia – po žeme! | Apžvalga

Laisvalaikis

  • Lenkija: kas įdomiausia – po žeme!

  • Data: 2012-02-29
    Autorius: Gerimantas STATINIS

    Autorius žiemos slidžių žygyje. (Nuotrauka iš autoriaus asmeninio archyvo)

    Yra keliautojų, kurie keliauja nuolatos ir visur. Jie klasifikuoja keliones į tolimas ir artimas, į sezonines ir metines, todėl žino, kai ateina metas vėl keliauti. Žinau tai ir aš, todėl, atšventęs Naujuosius metus, pasidėjęs ant stalo žemėlapį studijuoju maršrutą. Neįdomių vietų nėra, yra nežingeidūs, o gal išlepę keliautojai. Yra žygeiviai, yra upeiviai, o yra ir autoturistai, kurie prisipila pilnus bakus kuro ir leidžiasi, kur tik akys mato. Nors tai netiesa, nes važiuoja ten, kur jiems kužda nuovoka – ten atrasi kažką netikėto.

    Vos išvažiavus, lyg tyčia GPS navigacinis prietaisas ima ir nebeveikia, na ir bala jo, keliausime kaip šimtmečiais tai darė mūsų tėvai, – pagal žemėlapį ir žmonių nurodymus. Į kelionę būtina pasiimti talismaną, kuris ne tik lydės, bet ir saugos tave nuo negeros akies, todėl pasikabinu ant kaklo sėkmę nešantį ryklio dantį. Prisimenu kelioninę maldelę, kurią mums teko garsiai skaityti, paprašius rančos šeimininkui Filipinuose: „Angele sarge, man paskirtasis, būki prie manęs tu mano gerasis, vakarą, rytą, naktį ir dieną, saugoki žingsnį mano kiekvieną…“

    Dairausi pro langą, gerai, kai nereikia vairuoti, skrieja laukai, miškai pro akis, kaip laikas, kaip pats gyvenimas. Svarbu suvokti tai ir žinoti, kad kelionėse laikas ima slinkti sparčiau. Įsivaizduokite, kad jūs plaukiate laiko upe, – grįžti prieš srovę niekaip nepavyks, tačiau besiirdami jūs imate greičiau judėti pačios laiko upės atžvilgiu. Štai kodėl septynios atostogų dienos kelionėje prabėga nepastebimai, o darbo savaitė lyg ir užsitęsia.

    Paklausite, o ką galima dar pamatyti Lenkijoje? Negi esate jau ją visą apkeliavę? O jos yra tikrai nemažai ir užteks dar daugeliui kelionių. Vien norint susipažinti su kulinariniu visų regionų paveldu gali tekti keliauti ištisus metus. Ir gamtos lenkai turi gražios, tačiau šį kartą mus viliojo ne ji, bet žmonių sukurti objektai, kurie nuo paprastų keliautojų akių lyg triufeliai slepiasi po žeme. Tai speleologų, urvotyrininkų ir kitų požemėtyros fanų karalystė. Vieni ilgiausių Europoje ir nusitęsę daugiau kaip 30 km bunkeriai. Taigi, svarbu kelionėje žinoti, ko tu nori…

    Visą dieną riedėję jau vis daugiau vilčių teikiančiais Lenkijos keliais, privažiuojame sankryžą, tiksliau išsukimą iš greitkelio į  Mendzyžečo (Międzyrzecz) pusę. Deja, nuoroda užbraukta, mat lenkai, nors kelią nuo Poznanės iki Vokietijos nutiesė, pamiršo sutvarkyti išvažiavimus, todėl tenka daryti 70 km lankstą. Velniškai ima pyktis dėl tokių kvailų sprendimų. Draugai pasakojo, kad lenkai tikri šmaikštuoliai, pavyzdžiui, nurodo dar tik planuojamą kelią. Navigacinė sistema skelbia, kad kelias jau yra, o tu matai tyrus laukus…

    MRU – taip šiandieną oficialiai vadinasi šis objektas. Międzyrzeczki Rejon Umocniny – arba lietuviškai – Tarpupio įtvirtintas rajonas. Vokiškai jis buvo vadinamas Festungsfront Oder – Warthe Bogen ir buvo skirtas sausumos teritorijai tiesiausioje Berlynas–Varšuva kelio dalyje įtvirtinti. Tarp Vartos ir Odros upių susidaro 100 km natūralus, piltuvo formos susiaurėjimas. Kadangi upės atlieka strategiškai svarbų vaidmenį, šiame, neapsaugotame ruože ir buvo 1934 metais pradėti statyti fortifikaciniai įtvirtinimai. Po Versalio sutarties Vokietijai nebuvo leidžiama stiprinti karinės galios, todėl šios statybos buvo maskuojamos kaip civilinės. Nusileidžiame „Scharnhorst“ gynybiniame punkte, kuris įgilintas po žeme  Pnievų (Pniewy) kaimelyje, šalia Kalau (Kalawa) gyvenvietės. Virš kalvelės kyšo tik trys nežymūs metaliniai kupolai, tačiau po žeme čia ištisas miestelis su buvusiu geležinkeliu ir netgi atskiromis jo stotimis.

    Einame su gidu Tadeušu, o šis lyg vokiečių kulkosvaidis beria faktus ir duomenis apie šiuos unikalius požeminius statinius. Įtvirtinimai buvo statomi ketverius metus, tačiau nors ir nebuvo baigti, jų apimtis stulbina. Atsisėdę į dreziną, bandome stumti pirmyn atgal rankinį svertą, tačiau į įkalnę judame lėtai. Šie tuneliai yra 12–40 metrų gylyje, ir čia važinėjo elektriniai traukinukai. Kuomet įtvirtinimuose lankėsi Adolfas Hitleris antrą kartą, jis pasakė, kad šių fortifikacijų į frontą neišsiųs… todėl jų statyba buvo sustabdyta. Per karą čia buvo požeminė gamykla, kurioje surinkdavo lėktuvų variklius. Objektai buvo itin griežtai saugomi, netgi vokiečių lėktuvams buvo draudžiama virš jų skaidyti, o atskirų požeminių gynybinių punktų, kurių buvo net 13, kariai nežinojo: nei kokio ilgio tuneliai, nei kur jų pabaiga.

    Jau pusvalandį po žeme kulniuojame pro pavienius šikšnosparnius, visa jų kolonija kažkur kabo užkaboriuose, ten lankytojų neleidžiama. Suplūkę pasiekiame pagrindinį tunelį, kuris vokiečių buvo vadinamas Hauptverkehrsweg ir driekėsi 10 km iš šiaurės į pietus. Ant sienų nupieštos rodyklės praneša, kiek laiko užimtų kelias iki nurodomų stočių. Iš jų atskirais atsišakojimais galima klaidžioti dienų dienas. Kolega siūlė čia vykti su digeriais, kurie žino, kaip patekti į požemius patiems, tereikėjo pasiimti alpinistų įrangą ir maisto. Kaip ir speleologai, po žeme jie čia praleidžia po kelias dienas, nakvodami palapinėse. Savarankiškiems tyrinėtojams patariama būti atsargiems, turėti žibintuvėlius, žvakes, vaistinėlę ir būtinai požemių žemėlapius.

    Kitas „triufelinis“ objektas –  Kovarų (Kowary) gyvenvietės pašonėje, Krkonošės – Sudetų kalnų papėdėje. Ši vietovė ilgą laiką žemėlapyje neegzistavo visiškai, nes po karo čia pradėta kasti uraną. Ši slapta šachta U-238 veikė iki 1970 metų, vėliau šalia kasyklos buvo pastatytas viešbutis su SPA, nes šachtų gręžinių vanduo pasižymi gydomosiomis savybėmis. Buvo nustatyta, kad radono, kurio čia prisotintas vanduo, inhaliacijos gydo kvėpavimo takų ir nervų ligas, todėl buvusios kasyklų erdvės tapo SPA procedūrų patalpų dalimi. Pacientai guli gultuose klausydami atpalaiduojančios muzikos, o virš jų galvų uolose driekiasi urano gyslos. Nors ekskursijos gidė Veronika matuoja prietaisu radiaciją, o ši neviršija normos, vienai mūsų bendrakeleivių pasidaro bloga, ima drebėti kojos ir rankos, o širdis tabaluoti – ji skuba į paviršių, nes bijo nualpti.

    Adolfo Hitlerio nurodymu Silezijos Sudetuose, po  Valimo (Walim) miestu, buvo įrengtos požeminės gamyklos, kuriose, manoma, buvo kuriamos pirmosios balistinės raketos „Fau – 2“. Važiuojame į vieną iš tokių objektų pavadinimu „Osowka“ po Pelėdų kalnais (Gory Sowie). Šį požeminį miestą mums rekomendavo gidė Veronika, nes jis išskirtinis ir apgaubtas legendomis. Nėra išlikę jokių dokumentų, kas čia buvo įsikūrę – ar psichotropinės laboratorijos, kuriose darė tyrimus su žmonėmis, ar buvo gaminamos minėtos raketos, ar kurtas branduolinis ginklas? Prieš porą metų JAV anapilin iškeliavęs paskutinis nacių „Fau – 2“ programos vadovas Valteris Haeusermanas, dirbęs NASA kosminės ekspedicijos į mėnulį metu, taip ir neatskleidė visų nacių paslapčių.

    Be abejo, kelionėje lankėme ne vien požemius, tačiau jų Sudetuose dar gana  daug liko neapžiūrėtų. Tai Čochos ir Ksionžo (Ksiąz) pilies požemiai, Srebrna Gora bei Klodzko tvirtovių slaptieji požeminiai kazematai ir poternos. Šie objektai pateko į Lenkijos gražiausių pilių ir tvirtovių dešimtuką, todėl juos verta aplankyti. Sudetuose ir Silezijoje gerai išplėtota turizmo infrastruktūra ir norimą objektą nesunku surasti. Lenkai greitai suvokė, ko pageidauja keliautojai, ir savo paveldą puikiai pritaikė turizmo reikmėms. Norite aplankyti industrines erdves – prašome aplankyti  Valbžycho (Walbrzych) technikos muziejų, įsikūrusį anglių šachtoje. Norite pamatyti, kaip plaunamas auksas, – tai galite padaryti Zloty Stoko (Zloty Stok) kasykloje, muziejuje šalia pat Čekijos sienos. Kelionė – puiki gyvenimo ir pasaulio pažinimo mokykla, tačiau rengiantis į kelią, reikia žinoti, ko mes iš kelionės norime ir kas mums svarbu. Tuomet keliauti paprasta ir lengva.

    Nuotraukų autorius – Gerimantas Statinis.

  • ATGAL
    Vilniaus sakralinė auksakalystė
    PIRMYN
    Berlyne! Berlyne!
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.