Lietuva – ateities Šiaurės Baltijos regiono lyderė | Apžvalga

Įžvalgos

  • Lietuva – ateities Šiaurės Baltijos regiono lyderė

  • Data: 2011-06-12
    Autorius: Gytis ŽAKEVIČIUS

    Europos Komisijos parengta vizija visai Europos Sąjungos raidai iki 2020 m. remiasi mokslo, technologijų ir inovacijų skatinimu. Tokia strategija turėtų padidinti ES ekonominį konkurencingumą ir augimą. Lietuvos prioritetas taip pat yra inovacijos, jų diegimas ir skatinimas. Yra užsibrėžtas ambicingas tikslas – iki 2015 m. tapti Šiaurės Baltijos regiono paslaugų centru, o iki 2020 m. – Šiaurės Europos inovacijų centru.

    Saulėtekio slėnis. (M. Žilionytės nuotr.)

    Kodėl inovacijos?

    Inovacijos, naujos technologijos ir investavimas į mokslą gali paspartinti Lietuvos ūkio plėtrą ir užtikrinti greitesnį pokrizinį ekonomikos atsigavimą ir tolesnį jos kilimą. Lietuvos konkurencingumas vidaus ir užsienio rinkose tiesiogiai priklauso nuo šalies įmonių inovatyvumo augimo. Vakarų Europos valstybėse inovacijos leidžia pasiekti aukštą gaminių kokybę ir pridėtinę vertę, taigi yra ekonominės plėtros garantas. ES šalys negali konkuruoti su pigiomis, tačiau menkos kokybės prekėmis iš Azijos. Dėl šios priežasties inovacijos, kurios sukuria aukštos kokybes prekes, ir yra ta sritis, kurioje visa Europa mato savo ateitį.

    Lietuva jau dabar turi didelį potencialą užtikrinti tvarų, pažangų ir integruotą augimą. Didžiausi mūsų šalies pranašumai yra gerai išplėtota infrastrukūra, gera geografinė padėtis, didelis aukštąjį išsilavinimą turinčių specialistų, gebančių dirbti aukštos kompetencijos darbus, skaičius. Mūsų smulkaus ir vidutinio verslo sektorius moka lanksčiai reaguoti į rinkos pokyčius, yra dinamiškas ir imlus inovacijoms. Dėl šių ir kitų priežasčių Lietuvą jau pasirinko visame pasaulyje plačiai žinomos aukštųjų technologijų kompanijos. Tai tokios užsienio kompanijos kaip bankas „Barclays“, investavęs į regioninio informacinių technologijų centro steigimą, įmonė „Moog Medical Devices“ , investavusi į modernių Europos mokslinių tyrimų ir technologijų paslaugų ir produktų centrą, taip pat „IBM“, nusprendusi įsteigti savo tyrimų centrą, ir kitos kompanijos, patikėjusios Lietuvos vizija iki 2020 m. tapti Šiauros Europos inovacijos centru. Šiais metais pasirašytos bendradarbiavimo sutartys su Europos kosmoso agentūra (EKA). Sutartyje numatyta, kad Lietuva be jokių įsipareigojimų gaus techninę, mokslinę ir organizacinę pagalbą iš EKA ekspertų. Toks bendradarbiavimas suteikia galimybę Lietuvai dalyvauti kuriant ir taikant aukštąsias technologijas. Tikimąsi, kad tai prisidės prie šalies konkurencingumo didinimo ir padės įmonėms atrasti naujų inovativių rinkos nišų.

    Lietuvos inovacinės politikos prioritetai

    Lietuvos inovacinės politikos prioritetai yra suformuluoti Lietuvos inovacijų 2010–2020 metų strategijoje. Pagrindinis tikslas – didesnė Lietuvos integracija į globalias rinkas (Lietuva be sienų), taip pat siekis ugdyti kūribingą ir inovatyvią visuomenę, skatinti įvairiaus pobūdžio inovacijų plėtrą ir įgyvendinimą. Kartu su šiomis strategijomis yra patvirtintas ir jų įgyvendinimo planas, kuriame numatytos konkečios priemonės. Įgyvendinimo planas remiasi trimis šakomis – aukštos pridėtinės vertės paslaugomis, aukštosiomis technologijomis, inovatyvia ir klasterizuota tradicine pramone. Ekonimikos sritys, kuriose yra numatyta realizuoti šias strategijas, yra paslaugos verslui (informacinės technologijos, apskaita ir duomenų apdorojimas, taip pat edukacinės paslaugos), medicinos ir sveikatingumo paslaugos (kardiologija, kardiochirurgija, odontologija, SPA), taip pat europinė logistika (europinių ir Europos bei Azijos transporto koridorių priežiūra per multimodalinius logistikos mazgus Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje).

    Mokslo ir verslo bendradarbiavimas

    Lietuvoje kuriami ir plėtojami mokslo ir technologijų parkai, tobulinama verslo slėnių infrastruktūra. Šiuo metu yra penki veikiantys integruoti mokslo, studijų ir verslo slėniai – „Jūrinis“, „Santaka“, „Nemunas“, „Santara“ ir „Saulėtekis“. Per artimiausius 4–5 metus slėniuose bus sukurta infrostruktūra, pritaikyta tyrimų ir technologijų plėtrai. Juose veiks jaunos ir inovatyvios įmonės, dirbančios ir kuriančios inovatoriškus produktus. Verslas taip pat galės naudotis naujausiomis technologijomis, patentuoti mokslinių ir eksperimentinių tyrimų rezultatus iri naudotis pagamintų produktų prototipais. Mokslininkams, kurie vykdo mokslinius ir eksperimentinius tyrimus, bus sudarytos palankios sąlygos suderinti mokslinę veiklą su komercine.

    Lietuvoje pirmą kartą buvo išbandyta nauja paramos forma – inovaciniai čekiai. Ši programa skatina aktyvvesnį mokslo įstaigų ir privataus verslo atstovų bendradarbiavimą. Inovaciniais čekiais siekiama pasaktinti verslą naudotis naujausiais moksliniais tyrimais. Ši parama skirta labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), siekiančioms diegti inovacijas. Iš viso paramą gavo 88 MVĮ, 63 iš jų gavo po 10 tūkst. Lt vertės inovacinius čekius.

    Vienas geriausių mokslo ir verslo bendradarbiavimo pavyzdžių yra Šiauliuose esantis saldainių fabrikas „Rūta“. Fabrikui gavus 20 tūkst. Lt vertės inovacinį čekį, buvo nusamdytas Kauno technologijos universitetas (KTU) pakavimo įrenginio prototipui sukurti. Naujasis įrenginys formuoja iš folijos kūgio formos saldainių pakuotes. Šis įrenginys dirba našiau ir leidžia sutaupyti, nes fabrikui nebereikia pirkti pakuočių iš užsienio tiekėjų.

    Klasteriai

    Klasteris – tai grupė ar tinklas įmonių, siekiančių drauge kurti inovatyvų ir naują produktą. Toks jungimasis į klasterius yra bene pats efektyviausias būdas keistis informacija tarp įmonių, universitetų ir valdžios institucijų inovatoriškiems produktams kurti. Tokie bendri projektai yra konkurencingesni nei projektai iš pavienių rinkos dalyvių. Bendradarbiaujant sutaupoma dalis naujo produkto kūrimo sąnaudų. Lietuva yra per maža eksporto dalyvė globalioje rinkoje, todėl norint, kad lietuviško kapitalo įmonės užimtų stiprias pozicijas, reikia, kad jos jungtųsi į vadinamuosius klasterius. Klasteriai prisideda prie įmonių plėtros, gerina produktyvumą, didina inovacinius gebėjimus ir lemia greitą technologijų diegimą. Nors Lietuva vis dar atsilieka nuo Vakarų Europos valstybių pagal klasterių kūrimą ir plėtrą, tačiau Ūkio ministerija aktyviai prisideda prie šios sferos plėtros. Vien per ES struktūrines programas yra paskirta daugiau nei 26 mln. Lt. Daugiau nei 160 mln. Lt iš ES paramos yra skirta klasterių bendro naudojimo infrastruktūrai Lietuvoje kurti.

    Iki šiol į klasterius galėdavo jungtis tik gamybinės įmonės. Pagrindinės veiklos sritys buvo mašinų ir prietaisų gamyba, medienos apdirbimas, tekstilė, chemijos pramonė, informacinės technologijos, biotechnologijos ir lazeriai. 2010 m. buvo patvirtintas naujas potencialių veiklos rūšių sąrašas klasteriamas kurti. Į sąrašą įtrauktos tokios veiklos rūšys kaip poligrafija, kūrybinės industrijos, sveikatingumas ir „ekodimensija“. Kitas svarbus aspektas yra tai, kad nuo šiol į klasterius gali jungtis ir paslaugų teikėjai.

    Vilniaus "Šiaurės miestelyje" įkurtas technologijų parkas. (M. Žilionytės nuotr.)

    Baltijos jūros regionas

    2009 m. buvo parengta Baltijos jūros regiono strategija (BJR). Tai pirmoji tokia makroregioninė strategija Europos Sąjungos istorijoje. Ši strategija sujungia visas suinteresuotas (BJR) valstybes – Lietuvą, Latviją, Estiją, Suomiją, Švediją, Daniją, Norvegiją, Vokietiją ir Islandiją. Šio projekto tikslas yra sukurti ekologiškai tvarų, klestintį, patrauklų ir patikimą Baltijos jūros regioną. Atskiros valstybės neturi tokio potencialo, koks atsiranda visoms susijungus į bendrą projektą. Siekiant pasiekti pačių auksčiausių tikslų, yra svarbu plėtoti mokslinius tyrimus ir inovacijas, taip pat didinti moklso ir verslo bendradarbiavimo galimybes visame Baltijos jūros regione. Lietuvos prioritetas BJR strategijoje – inovacijos, jų skatinimas ir plėtra. Baltijos jūros regioną sudaro įvairios valstybės su skirtingais inovacinės brandos lygiais. Todėl yra svarbu pasiekti tinkamą valstybių bendradarbiavimo formą. Operatyvus bendradarbiavimas ne tik tarpvalstybiniu lygiu, bet ir mokslo bei verslo atstovų garantuoja didesnį mobilumą, regioninę darną ir tvarios ekonomikos augimą.

    Kiekviena Baltijos jūros regionui priklausanti valstybė yra atsakinga už vieną ar kelias prioritetines sritis. Iš viso yra 15 tokių sričių, iš kurių tris kuruoja Lietuva. Lietuvos atstovai, padedami specialistų iš Švedijo,s koordinuoja inovacijų, klasterių,  mažų ir vidutinių įmonių tinklų plėtrą.

    Programa „BSR Stars“

    Ši Lietuvos kuruojama programa leis mūsų šalies įmonėms ir klasteriams įsitraukti į tarptautinius tinklus ir pasinaudoti sinergijos teikiamais pranašumais inovacijų srityje. Įgyvendinant „BSR Stars“ programą, Baltijos jūros regione yra išnaudojamas visas regiono mokslinių tyrimų ir inovacijų potencialas, sukuriamos naujos ir inovatyvios žinių paslaugos ir produktai. Programa padės sukurti tarptautinę sąsają tarp mokslo institucijų ir verslo atstovų. Visa tai turėtų stipriai prisidėti prie tvarios Lietuvos ekonomikos kūrimo.

  • ATGAL
    Krizė baigiasi. Kas toliau ?
    PIRMYN
    Viešasis interesas – svarbus visiems
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.