Lietuva – tai aš, tai – tu… | Apžvalga

Mūzos dvelksmas

  • Lietuva – tai aš, tai – tu...

  • Data: 2012-04-11
      P. SAUDARGAS: Turime kasdien kurti savo valstybę, kurti pačius save 

    Konkurso „Lietuva – tai aš, tai – tu...“ dalyvės (iš kairės) Gabrielė Gikytė (II vieta, fotografija), Monika Sudeikytė, Glorija Želvytė (I vieta, dailė), Adriana Valantiejūtė (I vieta, fotografija) su konkurso globėju LR Seimo nariu Pauliumi Saudargu. (Jurgitos Jarašūnienės nuotr.)

    Prieš 22-ejus metus Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas nusprendė, kad Lietuva turi grįžti į nepriklausomų laisvų valstybių draugiją, paskelbdama tai Kovo 11-osios Akte. Jau daugiau nei du dešimtmečius turime galimybę visi kartu dirbti įvairiose srityse ir kurti demokratinę valstybę. Galbūt jaunoji karta, šiandien besimokanti mokyklose, jau nebeprisimena, ką reiškia sovietinė priespauda, ką reiškia gelžbetoninė uždanga virš raudonojo tautų lagerio. Jie jau mąsto kitaip, tiki naujais dalykais ir bijo kitų dalyku nei tie, kurie dar mena sovietinį absurdą. Todėl labai svarbu ieškoti naujų kelių į jaunų žmonių širdis, privalome jiems įskiepyti pilietiškumo jausmą ir pagarbą savo valstybei, nes jie jau nežino, kokia trapi ta laisvė ir nepriklausomybė, jie nežino, kad dėl laisvės nuolat reikia kovoti, siekiant ją išlaikyti. Tiems drąsiems signatarams, atvėrusiems mums duris į laisvę, esame dėkingi, bet kartu turime ir kasdien naudotis tos laisvės teikiamomis galimybėmis – kurti meną, kurti savo valstybę, kurti pačius save. 

    Džiugu, kad laisvos Lietuvos mokyklose pilietiškumas yra skatinamas jaunam žmogui įdomiomis ir priimtinomis formomis – per kūrybą, meną žmonės yra supažindinami su valstybės, laisvės ir demokratijos idėjomis. Džiaugiuosi, kad kartu su Vilniaus Gabijos gimnazija, Vilniaus Pilaitės bei „Sietuvos“ vidurinėmis mokyklomis organizuotas piešinio, rašinio ir fotografijos konkursas „Lietuva – tai aš, tai tu…“ prisideda prie to, kad mokiniai patys mąstytų apie Lietuvą, kaip apie savo valstybę, savo namus, išreikštų tai kiekvienas asmeniškai savo kūryba ir pasidalytų tuo su kitais. 

     

    Konkursas “Lietuva – tai aš, tai – tu…”
    Rašinys. I vieta

    Mano šeimos istorija – dalelė Lietuvos istorijos

    …Sėkmė iš tiesų prasideda namuose.

    Zigas Ziglaras

    Išgirdusi žodį Lietuva, visuomet nusišypsau. Paprasčiausiai todėl, kad man šis žodis primena ne tik žalias pievas vasarą ar snieguotas Vilniaus gatveles. Šis vienintelis žodis man primena ne tik mylimas vietas, bet ir mylimus žmones – mano šeimą. Ir tai ne vien tik žodis – tai priminimas to, kas geriausia mano gyvenime. Juk kas gali prilygti jausmui, kai klausaisi tėvų pasakojimų apie jų vaikystę, kai pajunti kokį nors troškimą, kurį išsakius bijai pasmerkimo, bet   sulauki šypsenos, kuri sako, jog viskas yra įmanoma. Ir galiu drąsiai pasakyti, kad mano šeimos patirtis ir istorija yra  dalis, nors ir nedidelė, Lietuvos istorijos. Pabandysiu tai išsakyti konkrečiais pavyzdžiais.

    Užaugau didelėje šeimoje,  visuomet turėjau sektinus pavyzdžius – abi vyresnės seserys mokėsi gerai, suprato žinių vertę ir mokėjo jomis naudotis. Jų imliems, jauniems protams neužteko namų darbų krūvos, jos nusprendė išbandyti   žurnalistinį darbą. Tuo metu kaip tik įpusėjau ketvirtą klasę, kai seserys mane įtraukė į savo kūrybinę veiklą. Mums buvo taip lengva kartu dirbti, kad tų pačių metų sausio pirmosios proga išleidome savo pirmąjį bendrą kūrinį –  šeimos laikraštį. Ir tai tapo tradicija. Laikraštyje buvo aprašomi mūsų įspūdžiai, šventės, vėlesniuose numeriuose netgi seserų kurti rašiniai. Nors dalinomės juo nenoriai,  visos didžiavomės savo darbu. Jame buvo įžanginis straipsnis, kiti straipsneliai,  skelbimai ir sveikinimai, kulinarijos bei astrologijos kampeliai, o paskutinį puslapį užimdavo anekdotai. Žinoma, jis nuolat keitėsi, pilnėjo, bet… ir ilgėjo išleidimo tarpai. Bėgant laikui didėjo ir mokslo krūvis, kurį kiekviena sąžiningai tempėme, nepalikdamos nieko „pakelėje“. Tad atšventęs trečiuosius leidimo metus ir turėdamas 9 egzempliorius, laikraštukas „įstrigo“. Nė viena iš mūsų nebeturėjome jam pakankamai laiko , nors porą kartų mąstėme apie jubiliejinio 10 numerio išleidimą – iki šiol ši mintis buvo palikta ramybėje. O dabar, beveik po aštuonerių metų pertraukos, mes vėl sugrįžome prie savo mielo ir šilto šeimos laikraštėlio, skaitydamos senus numerius tiesiog negalėjome nesišypsoti. Gal vėl imsimės darbo?

    Turėdama tokią bendradarbiaujančią šeimą, žinoma, ir su  giminaičiais artimai bendrauju. Nors neturėjau galimybės (nebespėjau) susipažinti su seneliais iš tėvo pusės, mielai bendravau su mamos tėvais. Mūsų malonių apsilankymų dažnumą lėmė ir senelių gyvenamoji vieta – 25 minučių kelias pėsčiomis iš namų – visai šalia Justiniškių mikrorajono. Buvau labai maža ir nebepamenu, kuo seneliai dirbo. Mano prisiminimuose jie sėdi mažoje savo namų virtuvėje ir veja krepšelius. Man labai patikdavo sėdėti šalimais ir tiesiog juos stebėti. Tik visai neseniai suvokiau, kad labai mažai žinau ne tik apie savo senelius, bet ir plačiąją giminę. O gal šį suvokimą ateiti į mano galvą paskatino tėčio sudarinėjimas giminės medis? Juk iki jam pradedant tą darbą nieko nenutuokiau apie jo giminaičius.  Pavyzdžiui, daugiau nei pusę savo gyvenimo į vieną pusseserę kreipiausi  „teta“. Taigi man visai smagu  daugiau sužinoti apie savo tolimus giminaičius,  galbūt labiau norėčiau sužinoti apie dar senesnius savo protėvius. Labai džiaugiuosi galimybe susipažinti su gausiu giminaičių ratu ( kai kurie jų – net žinomi žmonės, net nebūčiau įtarus, jog giminingi man).

    Kaziuko mugės angelai. (Martynos Žilionytės nuotr.)

    Kurti savo šeimos tradicijas mums lyg savaime aiškus dalykas. Visi šeimoje turi „paslėptų“ talentų.. Visos mano šeimos moterys laisvalaikiu kuria: motina – tapo (laisvomis nuo darbo akimirkomis), vyriausioji sesuo kuria noveles, jaunesnė – eilėraščius, o aš trumpas miniatiūras. Tad visai nekeista, kad keletą įsimintinų savo šeimos progų šiek tiek patobulinome. Vienas geriausių pavyzdžių – tėvų vestuvių metinės. Jas visuomet švenčiame visa šeima. Kiek pamenu, buvome tik porą kartų tėvus išsiuntę pabūti dviese. Sugalvodavome užduočių, kad jie būtų priversti pasikalbėti apie ką nors kita,-  be kasdienių rūpesčių, tiesiog pasidžiaugtų kartu leidžiamu laiku. Ir nors kartais tokie švenčių planavimai išsekina, priveda prie savotiškos beprotybės, visa tai atsiperka su kaupu išvydus tėvų veidus, jų šypsenas. Šių  švenčių šventimas tapo savita šeimos tradicija. Ir nors dauguma mūsų asmeninių šeimos švenčių yra šaltuoju metų laikotarpiu, tai atveria  begalybę galimybių, užuot surišus mums rankas už nugaros. Pamenu, kaip vieną gruodžio 12 dieną (tai ir yra tėvų vestuvių data) visa šeima klampojome senamiestyje mūsų sugalvotu maršrutu per sniego pusnis, kad pasiektumėme užsibrėžtą tikslą. Tokie maži kartu žengiami žingsniai tiesiog užburia savo paprastumu, į nieką jų neiškeisčiau.

    Turėčiau nuoširdžiai pasakyti, kad iki šiol nesupratau, kokia iš tiesų laiminga esu gyvendama čia su savo šeima. Ji išmokė mane ne tik pasitikėti savo jėgomis, bet ir išugdė manyje meilę gimtajai kalbai, rašytiniam žodžiui, tėvynei. Lietuva  yra neatskiriama dalis mano praeities, dabarties ir ateities. Mano šeima negalėjo dovanoti brangesnės dovanos už galimybę gyventi ir mylėti savo žemę. Ir nors nepažįstu jos labai gerai, esu tikra, jog  šeima padės  ją pažinti, nes mus visus jungia  bendra tautos istorija.  Ne mažiau svarbi ir mūsų pačių kuriama istorija. 

     

    Konkursas “Lietuva – tai aš, tai – tu…”
    Linoraižinys “Neris”. I vieta

    Glorijos Želvytės linoraižinys "Neris".

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

     

    Konkursas “Lietuva – tai aš, tai – tu…”
    Fotografijų ciklas “Patriotizmas šokio žingsniu”. I vieta

  • ATGAL
    Metų knygos rinkimai – ar tai tik apdovanojimai?
    PIRMYN
    Literatūrinių refleksų ugdymas
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.