Lietuva pakeliui į eurą | Apžvalga

Valstybės naujienos

  • Lietuva pakeliui į eurą

  • Data: 2014-08-04
    Autorius: Edita Mieldažė

    Europos Parlamento nuotrauka, fotografas Pietro Naj-Oleari

    Šių metų balandžio 7 d. Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas pritarė, kad Lietuvoje 2015 m. sausio 1 d. būtų įvestas euras. Anot Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko, toks balsavimas Lietuvai nebuvo netikėtas. „Ir tai yra labai džiugi žinia vien jau dėl to, kad šis balsavimas buvo pirmas formalus ES institucijų žingsnis link sprendimo dėl Lietuvos narystės euro zonoje. Ir tas žingsnis buvo toks, kokio siekėme“, – teigė Lietuvos banko vadovas. Taigi straipsnyje plačiau apie Lietuvos pasirengimą narystei euro zonoje, gyventojų baimes dėl būsimos valiutos ir privalumų, kurių valstybei suteiks įsiliejimas į naująją valiutų sąjungą.

    Europos Parlamento pritarimas

    Kovo pabaigoje Briuselyje Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius ir Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas kartu su Europos Parlamento (EP) Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto (ECON) nariais aptarė Lietuvos pasirengimą kitąmet įsivesti eurą. Lietuvos finansų ministras akcentavo, jog griežta fiskalinė politika, darbuotojų atlyginimų mažinimas krizės metu, energetikos sektoriaus reforma ir verslo sąlygų šalyje gerinimas priartino Lietuvą prie euro įvedimo. ECON diskusijoje su Lietuvos atstovais Europos liaudies partijos narys Werneris Langenas (Werner Langen) pabrėžė, jog „euro zonos plėtra yra teigiamas reiškinys“. Konkrečiai kalbėdamas apie Lietuvą, jis išreiškė stiprią viltį, jog Lietuva nuo kitų metų pradžios taps 19-ąja euro zonos nare: „Galima prognozuoti, jog šalis (Lietuva – aut. past.) atitinka vieningosios rinkos narystės kriterijus, o tai rodo ypatingą Lietuvos valdžios pasiryžimą prisijungti prie euro kaip galima greičiau“. Visgi W. Langenas su kitais ECON nariais išreiškė nuogąstavimą dėl tam tikrų trukdžių, kurie galėtų Lietuvai pakišti koją, siekiant narystės euro zonoje. Volfas Klencas (Wolf Klenz), Liberalų ir demokratų atstovas iš Vokietijos, priminė, jog 2006 m. Lietuvai nepavyko įsivesti euro dėl energetikos kainų šuolio. Jis domėjosi, ar Lietuva turi parengusi planą „B“, jei Rusija, sulaukusi ES sankcijų dėl Ukrainos, imtų ir padidintų energijos kainą. Atsakydamas Lietuvos finansų ministras atkreipė dėmesį,  jog Lietuva kelerius metus iš eilės siekia mažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos (suskystintų dujų terminalas, elektros tinklai į Lenkiją ir Švediją). Prancūzijos atstovas Jean-Paul Bessetas (Jean-Paul Besset) Lietuvos atstovams kėlė klausimą, ar Lietuvos bankų sektorius ne per stipriai priklauso nuo švediškų bankų. Reaguodamas Lietuvos banko vadovas pastebėjo, jog ekonominė krizė pakoregavo šią priklausomybę, nes šiuo metu dauguma paskolų paremtos ne pagrindiniais bankais, o vietiniais indėliais. Po diskusijų ECON nariai paragino Lietuvą sukurti tinkamą kontrolę šalyje, kad euro įvedimas nevirstų pretekstu didinti kainas, ir atkreipė dėmesį į tai, kad Vyriausybei derėtų aktyviau imtis informuoti visuomenę, tokiu būdu stiprinant gyventojų palankumą naujajai valiutai. Planuojama, jog liepą, po Europos Parlamento rinkimų, galutinę Parlamento nuomonę dėl Lietuvos stojimo į euro zoną tars naujieji EP nariai. Birželį Europos Komisija ir Europos centrinis bankas ES Tarybai turėtų pateikti vertinimus dėl Lietuvos pažangos, įgyvendinant ES sutarties įsipareigojimą įsivesti eurą. Lietuvai, kaip ir kitoms euro dar neturinčioms valstybėms, taikoma išimtis, įstojus į ES, laikinai naudoti nacionalinę valiutą. Ši išimtis panaikinama, kai valstybė atitinka būtinas euro įvedimui sąlygas. Kaip teigiama Lietuvos banko pranešime, manoma, jog „ES Taryba šių metų liepą po konsultacijų su Europos Parlamentu turėtų  priimti galutinį sprendimą, ar Lietuva atitinka euro įvedimo kriterijus“. Taigi, ar Lietuva atitinka šiuos kriterijus?

    Euro įvedimo prielaidos

    Kad ES šalis narė įsivestų eurą, ji turi atitikti tam tikrus ekonominius, vadinamus Mastrichto, kriterijus. Pirma, infliacija negali daugiau kaip 1,5 procentinio punkto viršyti trijų ES valstybių narių, kuriose infliacijos lygis yra žemiausias, infliacijos vidurkio. Antra, bendrojo šalies biudžeto deficitas negali viršyti 3 proc. BVP. Trečia, valstybės skola turi būti ne didesnė kaip 60 proc. BVP.  Ketvirta, ilgalaikės palūkanų normos negali būti didesnės už trijų ES valstybių narių, kurių infliacijos lygis yra žemiausias, praėjusių metų  ilgalaikių palūkanų normų vidurkį daugiau kaip 2 procentiniais punktais. Penkta, valstybė narė mažiausiai dvejus metus privalo dalyvauti antrame valiutų kurso mechanizme (VKM II). Valstybės narės, dalyvaujančios šiame mechanizme, nacionalinė valiuta turi neviršyti nustatytų svyravimo euro atžvilgiu ribų (+- 15 proc.).

    Remiantis 2014 m. sausio mėnesį LR Finansų ministerijos pateiktais Lietuvos atitikimo Mastrichto kriterijams duomenimis, akivaizdu, jog 2013 m. kainų augimas  Lietuvoje neviršijo 1,5 proc. atrinktų šalių, kuriose  infliacija yra mažiausia ES, vidurkio ir sudarė 1,2 procentinius punktus. Visgi Europos Komisija ir Finansų ministerija prognozuoja, jog 2014 m. Lietuvoje infliacija augs keturiomis dešimtosiomis ir sudarys 1,6 proc. Tačiau šių metų balandžio mėnesį pateiktoje SEB banko Lietuvos makroekonomikos apžvalgoje spėjama, jog 2014 m. kainos augs lėčiau nei kad prognozuota Finansų ministerijos, t.y. 0,8 proc. punktais. SEB analitikai pabrėžia galį pasidžiaugti, jog „globalinis kainų augimo sulėtėjimas buvo labai savalaikis ir parankus Lietuvai, ketinančiai įgyvendinti visus Mastrichto konvergencijos kriterijus ir įsivesti eurą 2015 m.“. „Lietuviški“ veiksniai, pasak SEB banko analitikų, kainų infliacijai turi tik antraeilės reikšmės. „Infliaciją mažinančia kryptimi veikia ir euro (lito) stiprėjimas Rytų valiutų atžvilgiu, kuris lemia atitinkamą importo žaliavų ir prekių pigimą, perskaičiavus į nacionalinę valiutą“, – rašoma SEB  sudarytoje Lietuvos makroekonomikos apžvalgoje.

    Žvelgiant į valstybės finansų padėties tvarumą, 2013 m. Lietuvos deficitas siekė 2,9 proc. iš leistinos 3 proc. ribos. Finansų ministerija prognozuoja, jog 2014 m. valstybės deficitas mažės iki 1,9 proc. Visgi Vokietijos dienraščio „Frankfurter Allgemeine“ straipsnyje „Lietuva beldžiasi į eurą“ išreiškiamas nuogąstavimas, kad praeitais metais pasiektas 2,9 proc. biudžeto deficito rodiklis Lietuvai gali pakišti koją šiais metais, jei valstybė, pasak Europos komisaro Ollio Rehno, ilgesniam laikui nekonsoliduos savo viešųjų finansų. 2013 m. Lietuvos valstybės sektoriaus skola atitiko leistiną 60 proc. ribą ir sudarė 39,5 proc. Spėjama, jog 2014 m. valstybės skola, jeigu bus nekaupiamos lėšos euroobligacijoms išpirkti, mažės iki 39,3 proc., o jeigu bus kaupiamos, augs iki 42,1 proc. Visgi, lyginant su ES valstybių narių skolų vidurkiu, kuris 2013 m. trečiąjį ketvirtį sudarė 86,8 proc., Lietuvos valstybės skolos rodiklis yra perpus mažesnis ir įsitenka į konvergencijos kriterijaus rėmus. Vienas iš paskutiniųjų Mastrichto kriterijų – ilgalaikių palūkanų norma 2013 m. Lietuvoje siekė 3,83 proc. ir neviršijo daugiau kaip 2 proc. punktais mažiausias tokias palūkanas turinčių trijų valstybių vidurkio. Valiutos kurso (euro ir lito santykis)  stabilumo kriterijus praeitais metais be svyravimų atitiko 3,4528 Lt, tačiau, koks šis santykis bus liepos mėnesį, paskutinį žodį tarus ES Tarybai, dar nežinia (šis rodiklis +-15 proc. gali svyruoti). Tad apžvelgus finansines prielaidas, kurios be didesnio vargo Lietuvai turėtų atverti duris į euro zoną, reiktų nepamiršti, kad šalies gyventojų nuomonė dėl euro įvedimo yra taip pat svarbi.

    Gyventojų baimės

    2013 m. balandį „Eurobarometro“ atliktoje apklausoje dėl naujųjų ES šalių narių gyventojų požiūrio į galimą euro integraciją, paaiškėjo, jog Lietuvos gyventojai labiausiai nuogąstavo dėl galimų piktnaudžiavimų ir bandymų manipuliuoti kainomis, pasinaudojant euro įvedimu (75  proc. respondentų), dėl galimo kainų kilimo, įvedant eurą (78 proc. apklaustųjų), dėl tautinio identiteto praradimo, atsisakius lito (55 proc. respondentų) ir dėl nepatogumų, kuriuos gali sukelti naujos valiutos – euro įvedimas (48 proc.).

    Finansų ministerija, atsižvelgdama į Lietuvos gyventojų nuogąstavimus, yra numačiusi mechanizmus, kurie užkirstų kelią kainų manipuliacijai, įvedus eurą. Šie mechanizmai – tai privalomas kainų eurais ir litais skelbimas (jos bus pradėtos privalomai skelbti nuo šių metų rugpjūčio vidurio, jei tik ES Taryba pritars  Lietuvos integracijai į euro zoną), aktyvi kainų stebėsena ir reagavimas į pažeidimus (maksimali bausmė už kainų apvalinimo taisyklių pažeidimus iki 20 tūkst. litų), pažeidėjų viešinimas bei gero verslo praktikos kodekso įgyvendinimas.

    Manipuliacija litu

    Visgi faktas, kad eurą Lietuvoje palaiko mažiau nei pusė gyventojų, verčia sunerimti institucijas, atsakingas už informacinės euro kampanijos sklaidą. Žymia dalimi prie šio negatyvaus nusistatymo  prisidėjo ne tik baimė dėl išaugsiančių kainų, bet ir atitinkamų grupių manipuliavimas litu kaip tautiškumo simboliu. Viena tokių iniciatyvinių grupių, atstovaujama Kovo 11-osios nepriklausomybės atkūrimo akto signataro Romualdo Ozolo, tautininkų Juliaus Pankos ir Gintaro Songailos bei kitų aktyvių visuomenininkų, beldėsi į Vyriausios rinkimų komisijos (VRK) duris, kad jai būtų leista rinkti parašus referendumui dėl lito išsaugojimo. Iniciatyvinė grupė siekė referendumu  Konstitucijos pataisų, kad Lietuvoje nacionalinė valiuta būtų tik litas, o pinigų emisiją galėtų atlikti tik Lietuvos bankas. Iniciatoriai taip pat siūlė Konstitucijoje numatyti, kad sprendimas pakeisti nacionalinę valiutą kitais pinigais galėtų būti priimtas tik privalomuoju referendumu. Tačiau balandžio 7 d. VRK atsisakė registruoti šią iniciatyvinę grupę, o vėliau komisija balsų dauguma pritarė VRK nario Jono Udrio parengtam projektui atmesti referendumo iniciatyvą, argumentuojant tuo, kad sprendimą įsivesti eurą Lietuva jau yra priėmusi, kai Seimas ratifikavo stojimo į ES sutartį. Šios sutarties priedo 4 str. teigiama, jog „nuo įstojimo dienos kiekviena naujoji valstybė narė dalyvauja EPS (Ekonominėje ir pinigų sąjungoje) kaip valstybė narė, kuriai taikoma leidžianti nukrypti nuostata“. Tai reiškia, kad kol Lietuva nėra euro zonoje, jai taikomos išlygos ir ji nedalyvauja Europos centrinio banko veikloje, palaikant kainų stabilumą, valdant euro grupės valstybių narių užsienio valiutos atsargas ar reguliuojant pinigų pasiūlą. Tačiau kai tik Lietuva taps visateise euro zonos nare, ji privalės prisijungti prie visų šių išvardintų EPS veiklos sričių bei į Europos stabilumo mechanizmą (ESM), kurio įstatinis kapitalas 700 mlrd. litų, įmokėti 316 mln. eurų. Kiti finansiniai įsipareigojimai, Lietuvai prisijungus prie euro, būtų garantiniai (apie 2,45 mlrd. litų), t.y. jų prireiktų tik gilios euro zonos krizės metu. Beje, Lietuva, prisijungusi prie EPS, galės ir pati naudotis ESM šaltiniu, jei jai kiltų ekonominių sunkumų ateityje.

    Euro svarba

    „Euro zona, su gerai integruota finansų rinka, prižiūrima Europos centrinio banko ir į tvarumą orientuota šalių narių biudžeto politika, yra tapusi savotišku stabilumo garantu“,  – teigia ekonomistas, šešėlinis finansų ministras Mykolas Majauskas. Ši padėtis išlieka ir dabar, nepaisant daugelyje ES valstybių išaugusių biudžetų deficitų. Anot M. Majausko, „per 10 metų euras tapo vienu iš neatskiriamų Europos simbolių, viena svarbiausių ir stipriausių valiutų pasaulyje“. „Apžvalgos“ kalbintas ekonomistas akcentavo, kad euro įvedimas Lietuvoje sudarytų itin reikalingą pagrindą stabiliai mūsų valstybės ekonomikos raidai, nes ekonomika greičiau prisitaikytų, būtų vykdoma atsakinga fiskalinė politika, atsirastų lengvesnės kreditavimo sąlygos bei mažėtų šalies rizika nuo išorės veiksnių. Beje, gera žinia Lietuvos ekonomikos raidai balandžio mėnesį atėjo iš tarptautinės kreditų reitingų agentūros „Standart&Poor‘s“ (S&P), kuri pagerino Lietuvos ilgalaikio skolinimosi reitingą net dviem pakopomis – nuo BBB iki A-. Finansų ministerija šį teigiamą S&P žingsnį įvertino kaip natūralią Lietuvos pastangų įsivesti eurą pasekmę. Pasak SEB banko prezidento vyr. patarėjo Gitano Nausėdos, S&P sumažinus Lietuvai skolinimosi reitingą, atsirado realios prielaidos valstybei vėl skolintis pigiau ir „palįsti“ po kaimynų latvių palūkanų normomis, kaip kad buvo 2010–2011 m. Taigi, Lietuvai jau dabar turint pagerintą skolinimosi reitingą ir 2015 m., prisijungus prie mažų palūkanų pinigų sąjungos, tikimasi, jog  gyventojams ir verslui atpigs paskolos, dėl to pagyvės skolinimasis, investicijos, užimtumas ir darbo užmokestis. Pasak M. Majausko, euras – tai ne tik naujos galimybės skolintis ir mažos palūkanos, bet ir konkurencingesnė Lietuva, tai ir finansų bei socialinis stabilumas, mažesnė rizika ir didesnės investicijos. Visgi, kaip pabrėžia ekonomistas, „euro įvedimas nėra savitikslis – tai yra atsakingos ekonominės politikos dalis ir valstybės brandos bei suverenumo požymis – savarankiškas ir valingas sprendimas“.

  • ATGAL
    Posovietinės sąjungos – nuvarytas V. Putino arkliukas
    PIRMYN
    Problemiškas Turkijos kelias į ES
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.