Lietuvoje – blogėjančios verslo sąlygos? | Apžvalga

Įžvalgos

  • Lietuvoje – blogėjančios verslo sąlygos?

  • Data: 2015-01-22
    Autorius: Gytis Žakevičius

    Lietuva verslo kūrimo reitinge žengė didelį žingsnį atgal – iš 17 vietos nusirito į 24. Didžiausią atsakomybę už tai turėtų prisiimti dabartinė Vyriausybė, kuri dėl savo pasyvumo nesugebėjo įgyvendinti reikiamų reformų. (LR Vyriausybės nuotrauka)

    Pasaulio Bankas kasmet paskelbia šalių, kuriose lengviausiai galima kurti verslą, sąrašus. Ataskaitoje „Doing Business 2015“ Lietuva sulaukė neigiamo įvertinimo ir iš aukštos 17 vietos nukrito į 24- ąją. Praėjusiųjų metų ataskaitoje Lietuva galėjo didžiuotis, kad yra palankiausia verslui valstybė visame Pabaltijyje. Visgi per pastaruosius metus tiek Estija, tiek Latvija pasitempė ir ne tik pasivijo, bet ir aplenkė Lietuvą. Estija šiuo metu vertinama geriausiai iš visų trijų Baltijos sesių ir užima mums prieš metus priklausiusią 17 vietą. Latvija, nors ir nežymiai, tačiau taip pat mus lenkia, užimdama 23 vietą. Šiais metais, kaip ir praėjusiais, palankiausia šalis verslui yra Singapūras. Iš trečiosios vietos į antrą pakilo Naujoji Zelandija, į trečiąją nustumdama Honkongo administracinį Kinijos vienetą, kuris yra reitinguojamas atskirai nuo Kinijos (pastaroji tenkinasi 90 vieta).

    „Doing Business“ reitingo rezultatai – šalies valdžios įvertinimas

    Pasaulio Bankas, sudarydamas „Doing Business“ sąrašus, siekia ne tik objektyviai įvertinti, kaip sunku ar lengva toje šalyje įkurti ir plėtoti verslą, bet ir kaip šalies valdžia sugeba mažinti biurokratinį aparatą bei sudaryti skatinamąsias priemones piliečiams imtis verslo. Todėl dažniausiai geriausias reitingo vietas užima ir didžiausius šuolius padaro šalys, kurių vyriausybės sugeba per metus pasiekti daugiausiai pozityvių verslui permainų. Šis reitingas kartu yra ir skatinamoji priemonė vyriausybėms pasitempti, parodyti savo aktyvumą bei orientavimąsi į rezultato siekimą. Atkreiptinas dėmesys, kad šalių vyriausybės nėra paliekamos vienos siekti verslo sąlygų gerinimo. Tiek Pasaulio Bankas, tiek Europos Komisija kiekvienai šaliai individualiai siunčia savo raportus ir rekomendacijas dėl būtinų reformų. Kitaip tariant, šios institucijos pateikia ne tik esamos situacijos įvertinimą, kuriame aiškiai matyti taisytinos sferos, tačiau ir pasiūlo reformas, kurias vyriausybė turi įgyvendinti artimiausiu metu. Taigi iš esmės vyriausybei net nereikia pačiai ieškoti vienokių ar kitokių sprendimo būdų, nes viską pasiūlo Pasaulio Bankas ar Europos Komisija. O reitingo „Doing Business“ esmė yra viešas šių rekomendacijų ir kitų teigiamų reformų įgyvendinimo atspindys. Dažnai rekomendacijos ir kiti pozityvūs pasiūlymai ar projektai atgula vyriausybės stalčiuose, todėl šis reitingas leidžia palyginti skirtingų valstybių valdžių supratingumą ir aktyvumą, gerinant verslumo sąlygas šalyje. Taigi, pažvelgę į reitingo rezultatus, nesunkiai galime pamatyti, kurių šalių Vyriausybės praėjusiais metais dirbo aktyviausiai, o kurios buvo pasyvios ir nesiėmė jokių priemonių. Lietuva ne tik nesugebėjo išlaikyti esamų pozicijų, tačiau ir žengė didelį žingsnį atgal ir iš 17 vietos nusirito į 24. Didžiausią atsakomybę už tai turi prisiimti dabartinė Vyriausybė – ji buvo pasyvi ir nesugebėjo įgyvendinti reikiamų reformų.

    Kodėl progresą keičia stagnacija?

    Prieš metus, 2013 metais, Lietuvą pasiekė puiki žinia – „Doing Business“ reitinguose už 2012 metų reformas pakilome į dar neregėtas aukštumas, aplenkėme tiek Latviją, tiek Estiją ir įsitvirtinome 17 vietoje. Tuometinės Vyriausybės ministras pirmininkas Andrius Kubilius buvo išsikėlęs tikslą Lietuvą paversti verslui palankia valstybe ir vykdė nuoseklias reformas šiam siekiui įgyvendinti. Proveržį pavyko pasiekti, galima sakyti, dėl dviejų reformų, kurios turėjo itin didelį poveikį mažinant administracinę naštą lietuviškam verslui. Tuometinis ūkio ministras Dainius Kreivys įgyvendino reformą, kuri leidžia verslą steigti greičiau ir paprasčiau. Tai buvo pasiekta sukūrus mažosios bendrijos statusą, kuris ne tik leidžia žymiai pigiau pradėti verslą, tačiau ir nereikalauja didelio kapitalo įnašo verslo pradžioje. Kita itin pozityviai Pasaulio Banko įvertinta reforma buvo susijusi su galimybe kilnojamąjį turtą užstatyti imant paskolas bei kreditus iš banko. Lietuva už 2012 metų veiklą ne tik buvo susilaukusi aukštų įvertinimų „Doing Business“ reitinguose, tačiau teigiamą įvertinimą gavo ir iš tarptautinės reitingų agentūros „Standard and Poors“. Toks tarptautinis pripažinimas reiškė, kad Lietuva laikosi griežtos fiskalinės politikos, sugeba atsižvelgti į Pasaulio Banko ir Europos Komisijos siūlomas rekomendacijas ir nuosekliai gerina verslo sąlygas.

    Tuo tarpu dabartinis „Doing Business“ reitingas yra 2013 metų Algirdo Butkevičiaus Vyriausybės atliktų arba neįgyvendintų reformų atspindys. Kuomet šalys nuožmiai tarpusavyje konkuruoja ir varžosi dėl aukštesnių vietų, net ir neveiklumas bei pasyvumas kainuoja labai brangiai. Kaip teigia dabartinis ūkio ministras Evaldas Gustas, Lietuva prarado iškovotas pozicijas iš dalies dėl to, kad Pasaulio Bankas pakeitė atskirų rodiklių ir bendro rezultato apskaičiavimo metodikas. Visgi dėl prastų šalies reitingų kaltinti vien Ūkio ministeriją būtų netikslinga, nes už bendrą šalies pasirodymą solidariai atsako Aplinkos, Energetikos, Žemės ūkio, Finansų, Susisiekimo, Teisingumo ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Netrukus minėtų ministerijų nariai turėtų susirinkti į bendrą posėdį ir aptarti artimiausius darbus, siekiant pagerinti Lietuvos padėtį „Doing Business“ reitinge. Visgi kaip rodo kelerių metų patirtis, vien aptarti rekomendacijas ir numatyti artimiausius darbus nepakanka – reikia realiai įgyvendinti reformas.

    Kuo galime didžiuotis ir kas dar nepadaryta

    Nepaisant, kad „Doing Business“ reitinge smuktelėjome į apačią, Lietuva išlieka viena iš pasaulio lyderių pagal verslo kūrimo paprastumą. Dar labiau supaprastinus ir palengvinus verslo steigimo procedūras, esame vienuolikti pagal verslo pradžios rodiklį. Pasaulio Bankas savo ataskaitoje atsižvelgė į Civilinio kodekso pertvarką, pagal kurią antspaudas įmonėms nėra privalomas. Kitos per paskutiniuosius metus atliktos mini reformos yra nuo 3 iki 2 kalendorinių dienų sutrumpintas PVM mokėtojų registravimo terminas. Taip pat nuo 21 iki 10 kalendorinių dienų sutrumpintos statybų leidimo procedūros, per kurias AB LESTO privalo išduoti statytojams prisijungimus prie elektros tinklų. Paskutinė reforma buvo atlikta mokesčių srityje, kurioje šiuo metu taikomas žemės mokesčio tarifas siekia 1,5–4 proc. Nors minėtos pertvarkos nebuvo esminės ar leidžiančios reikšmingai sumažinti biurokratiją ir palengvinti verslui jo situaciją, tačiau jos neleido Lietuvai dar labiau nusiristi į reitingo apačią.

    Lietuvai siekiant prisitraukti investicijas iš užsienio, tokie tarptautiniai reitingai yra ypatingai svarbūs, nes jų dėka Lietuvos vardas yra pristatomas plačiai investuotojų auditorijai. Dėl šios priežasties senosios Europos Sąjungos valstybės, tokios kaip Vokietija, Anglija, Prancūzija, Italija į tokius ir panašius reitingus gali pažiūrėti ne taip rimtai, kaip mažos ir augančios valstybės. Senosios tokių reitingų dalyvės investuotojams yra gerai žinomos, o jų rinkos daugeliui yra siekiamybė. Todėl investuotojai, dairydamiesi naujų investavimo objektų, senųjų šalių rezultatus naudoja daugiau kaip lyginamąją medžiagą (angl. benchmarking). Kita vertus, senosioms valstybėms nėra tiek daug sričių tobulėjimui, kaip naujosioms. Dėl šių priežasčių Lietuva privalo labiau orientuotis į tokius reitingus, analizuoti verslo padėtį senosiose valstybėse ir sekti rinkos tendencijas, idant būtų pasiekti kuo aukštesni rezultatai, o Lietuvos vardas būtų vis dažniau linksniuojamas tarp užsienio investuotojų.

    Užsienio investuotojai, dairydamiesi tinkamų šalių savo investicijoms, didžiausią dėmesį kreipia į tris faktorius – kvalifikuotos darbo jėgos pasiūlą, infrastruktūrą ir mokestinę bazę. Didžiausios reformos turėtų būti atliekamos darbo rinkos reguliavimo srityje. Pagal Europos Komisijos rekomendacijas pirmiausia turėtų būti peržvelgti darbo teisę reglamentuojantys aktai, darbo sąlygų, laiko bei atlygio tinkamumas. Kita problema yra tai, kad trūksta kvalifikuotos darbo jėgos, todėl yra būtina peržiūrėti ir palengvinti mokymosi visą gyvenimą programas ir jų įgyvendinimą. Taip pat yra būtina stiprinti smulkų ir vidutinį verslą, supaprastinti sąlygas e-verslui bei realiai teikti e-valdžios paslaugas. Tik rimtai darbuojantis minėtose srityse Lietuvai pavyktų sugrįžti ir pagerinti savo vietas „Doing Business“ reitinguose.

    Kitų metų „Doing Business“ reitinguose Lietuva neabejotinai kils į viršų, nes nuo 2015 m. sausio 1 dienos įsivedame eurą. Euro įvedimas yra labai didelis įvertinimas ir kartu įrodymas, kad šalis nuosekliai laikėsi Mastrichto kriterijų. Visgi, norint nelikti vietoje, judėti į priekį, Vyriausybei būtina imtis aktyvių veiksmų, gerinant verslo situaciją Lietuvoje, o taip pat ir pritraukiant kuo daugiau investicijų iš užsienio.

    Saksonijos žemių politikė, Vokietijos parlamento narė, priklausanti Ekonomikos komitetui, Veronika Bellmann (Nuotrauka iš V. Bellmann asmeninio archyvo)

    Veronika BELLMANN: Lietuvos prisijungimas prie eurozonos yra signalas, jog euras išlieka stabilumo ir patikimumo garantu

    Noriu pasveikinti Lietuvos piliečius su euro įvedimo švente. Nuo kitų metų sausio Lietuva taps jau devynioliktąja visaverte euro zonos nare, kurioje cirkuliuos bendra ES valiuta. Esu įsitikinus, kad tai didelis ir reikšmingas pasiekimas, Lietuvai vis labiau integruojantis į ES bendruomenę. Euro įvedimas nėra tik formalumas ar savaiminis įvykis, nes šalis, norinti patekti į eurozoną, turi atitikti nemažai kriterijų – suvaldyti infliaciją, sumažinti šalies biudžeto deficitą bei skolą, o nacionalinė valiuta turi pasižymėti stabiliu kursu. Taigi jūsų šalis nuėjo ilgą ir akmenuotą kelią, kol gavo pakvietimą įsivesti eurą. Kalbant apie praradimus ar naudą, kuriuos patirs Lietuvos gyventojai, visų pirma reikia suprasti, kad litas jau seniai fiksuotu valiutos kursu buvo pririštas prie euro. Taigi paprastai tariant, Lietuva jau buvo pradėjusi kopti į kalną ir sustoti ar pradėti ridentis žemyn būtų buvę netikslinga ir net žalinga. Įveiktas euro kalnas duos savo dividendų – sumažės skolinimosi palūkanos, tai padės sutaupyti pinigų, išnyks euro ir lito valiutos keitimo išlaidos, sparčiau augs investicijos iš užsienio bei didės lietuviško eksporto apimtys, ir tai bus aiškus signalas, kad Lietuvos ekonomika yra stipri bei tvari. Daugelyje naujųjų euro šalių buvo nemažai nuogąstavimų, kad po euro įvedimo ekonominė situacija pablogės. Visgi tokios prognozės nepasitvirtino – infliacijos rodikliai ne tik kad nedidėja, tačiau jie nuosekliai mažėja. Euras išlieka viena tvirčiausių ir patikimiausių valiutų pasaulyje. Tad Lietuvos prisijungimas prie eurozonos yra dar vienas signalas ir indikatorius, kad euras, nepaisant įveikiamų krizių  ir laikinų svyravimų, išlieka stabilumo  ir patikimumo garantu.

  • ATGAL
    Energetika Lietuvoje: džiugesys grėsmės akivaizdoje
    PIRMYN
    Šeimos metai – tarp dviejų ugnių
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.