Lietuvos išeivijos ažuolui Pranui Povilaičiui – 90 | Apžvalga

Pasaulio lietuviai

  • Lietuvos išeivijos ažuolui Pranui Povilaičiui – 90

  • Data: 2015-01-22
    Autorius: "Apžvalgos" informacija

    Pranas Povilaitis (trečias iš kairės) Lietuvos krikščionių demokratų partijos konferencijoje, 1997 m. rugsėjis. (LKDP /„Apžvalgos“ archyvas/Antano Tumėno nuotrauka)

    „Atsikūrus LKDP (Lietuvos krikščionių demokratų partijai), mėginom prie jų prisitaikyti. Pati pradžia buvo sunki ir prieštaringa. Viską sudėjome į jų krepšelį ir iš lengvo likvidavome savo skyrius visame laisvajame pasaulyje. Išeivija ir jos organizacija turi ateitį tik savame krašte. Savo gyvenimą čia pateisinome tik dirbdami Lietuvos laisvinime ir atstovaudami Lietuvą KDI (Krikščionių demokratų internacionale), Europos Sąjungoje ir t.t.“, – taip išeivių vaidmenį Lietuvos nepriklausomybės atkūrime įvertino Pranas Povilaitis – visuomenininkas, Tautos fondo tarybos narys, dabartinis lietuvių krikščionių demokratų išeivijoje vadovas, nuolatinis krikščionių demokratų Lietuvoje rėmėjas, reikšmingai prisidėjęs prie šios partijos gyvavimo, šiemet švenčiantis 90 metų jubiliejų.

    P. Povilaitis gimė 1924 m. gruodžio 8 dieną Šunkarių-Valakbūdžio kaime, Šakių apskrityje. Pradžios mokslus ėjo gimtinėje ir Šakiuose, kur 1937 m. įstojo į „Žiburio“ gimnaziją ir ją baigė 1944m. Karo metu P. Povilaitis atsidūrė Vokietijoje – pirma Berlyne, vėliau – Bavarijoje. Ten 1946 m. Friedricho Alexanderio universitete Erlangene pradėjo studijuoti humanitarinius mokslus. Suviliotas stipendijos studijuoti Amerikoje, belikus vienam semestrui iki mokslų baigimo, 1949 m. rudenį atvyko į JAV ir Helenos mieste, Montanos valstijoje, pradėjo studijuoti ekonomiką ir administracijos mokslus. Juos baigė 1951 m., įsigydamas bakalauro diplomą. Universitete su ten studijuojančiu Vytautu Žvirgždžiu pradėjo organizuoti lietuvius studentus ir išleido bene pirmą pokarinį lietuvių studentų Amerikoje leidinėlį, kurio leidimą vėliau tęsė studentai lietuviai Čikagoje. Baigęs mokslus, P. Povilaitis 1952 m. Čikagoje įsidarbino stambioje plieno pramonėje finansininku. O vakarais North Western universitete lankė seminarus ir konferencijas, gilindamas savo žinias, kurių tuo metu reikalavo besikeičiantis gyvenimas, atsiradus kompiuteriams. Finansininku išdirbęs 37 metus, išėjo į pensiją.

    Jau nuo gimnazijos laikų Šakiuose dalyvavęs ateitininkų gretose, vos tik apsigyvenęs Čikagoje, ten  įsijungė į ateitininkų veiklą – netrukus buvo išrinktas ateitininkų studentų skyriaus pirmininku. Atsikūrus „Kęstučio“ korporacijai, buvo jos nariu ir kurį laiką jai pirmininkavo. Vėliau įstojo į Sendraugių organizaciją, dalyvavo Amerikos Lietuvių Romos Katalikų Federacijos veikloje, ypač pasidarbavo, įkuriant Pasaulio lietuvių katalikų bendriją, buvo jos vykdomojo komiteto pirmininku ir vedė susirašinėjimą su jo nariais kituose kraštuose. Darbavosi Amerikos lietuvių taryboje, o ypač Vyriausiajame Lietuvos išlaisvinimo komitete, jo tarybai persikeliant iš Niujorko į Čikagą.

    Krikščionių demokratų gretose P. Povilaitis darbuojasi nuo 1962 m. Buvo vienas iniciatorių, įkuriant Krikščionių demokrati­jos studijų klubą, kuris išaugino būrį jau Amerikoje mokslus baigusių politikų. Nuo 1979 m. rašė ir redagavo krikščionių demokratų sąjungos biuletenį. Suredagavo paskutinį išeivijoje „Tėvynės sargo“ numerį (mirus redaktoriui Algirdui Kasulaičiui) ir 1992 m. žurnalo leidybą tęsti perdavė Lietuvai. Nuo 1989 m. eina išeivijos LKD sąjungos generalinio sekretoriaus pareigas. Šiuo metu taip pat yra ir Tautos Fondo vicepirmininkas.

    P. Povilaitis prisimena, jog būtent krikščionys demokratai išeivijoje, Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, buvo gausiausia lietuvių politinė grupė. Svarbu paminėti, jog Lietuvos krikščionių demokratų partijos, kurios veikla nutrūko 1940 m., gretas dar Vokietijos pabėgėlių stovykloje 1946 m. bandė sulipdyti vienas partijos įkūrėjų Mykolas Krupavičius, tačiau didžiajai daugumai Lietuvos krikščionių demokratų persikėlus į JAV, čia persikėlė ir politinis krikščionių demokratų centras.

    „Gausiausia grupė buvo krikščionys demokratai. Tiksli statistika tikriausiai buvo vedama ne visą laiką, bet turint galvoje paskutinių prieškario metų opoziciją Smetonos valdžiai, ateitininkų organizacijos uždarymą ir t.t., tai buvo nemaža jėga – su mažomis išimtimis visi ateitininkai, pavasarininkai. Jeigu jie oficialiai ir nepriklausė krikščionių demokratų organizacijai, tai buvo šios ideologijos žmonės, – teigė P. Povilaitis. – Tą pat galima pasakyti ir apie čia, išeivijoje, mūsų rastus lietuvius. Jų įsteigtos gausios parapijos ir parapijų veikėjai buvo krikščionių demokratų žmonės. Didžioji dalis spaudos taip pat buvo katalikiška. [...] Reikia atsiminti, kad tuometinė Europa buvo krikščionių demokratų valdoma. Europos atstatymo ideologai ir Europos Sąjungos įkūrėjai buvo juk krikščionys demokratai: vokietis Konradas Adenaueris, prancūzas Robertas Šumanas ir italas Alcide de Gasperi. Nuo jų prasidėjo Europos konsolidacija, kuri davė toną ir Europos Sąjungai, NATO ir t.t.“

    Parengta, naudojantis knyga „Lietuviai krikščionys demokratai išeivijoje 1946–2013 m.“ (Vilnius, 2013 m.)

  • ATGAL
    Jonas Žemaitis-Vytautas – okupacijai nepasidavusios Lietuvos prezidentas
    PIRMYN
    Algirdas Patackas: Knygų pasaulis yra realesnis už realybę
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.