Lietuvos kariuomenė: bendradarbiaujanti, mobili, moderni | Apžvalga

Valstybės naujienos

  • Lietuvos kariuomenė: bendradarbiaujanti, mobili, moderni

  • Institucijos: Ministerijos
    Data: 2011-05-01
    Autorius: Kęstutis Danielius RIMKEVIČIUS

    Lietuvos kariuomenės vadas Arvydas Pocius skaito pranešimą LR Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdyje Vilniuje (2011 04 13). (M. Žilionytės nuotr.)

    Daug svarbių Lietuvai ir visiems lietuviams klausimų šį balandį aptarė Lietuvos Respublikos Seime posėdžiavusi LRS ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija. Į Vilnių susirikę pasaulio lietuviai buvo supažindinti su įvairiais Lietuvos valstybės ir visuomenės gyvavimo aspektais, susitiko su aukštais pareigūnais. „Apžvalgai“, besidominčiai viskuo, kas domina tautiečius, gyvenančius tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, tai taip pat buvo proga išgirsti koncentruotas žinias iš pirminių šaltinių. Taigi savo skaitytojams pristatome Lietuvos kariuomenės vado Arvydo Pociaus pranešimo PLB

    komisijos nariams apie Lietuvos kariuomenės integraciją į NATO struktūras, dalyvavimo tarptautinėse misijose patirtį, karo prievolės atlikimo ir užtikrinimo tvarką apžvalgą (atrodo, išties pateisiname žurnalo pavadinimą…).

    TIRPSTANTIS REZERVO LEDKALNIS

    Kariuomenės vado A. Pociaus pateiktais duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra apie 250 tūkst. vyrų, įgijusių karinį parengimą. Į šį skaičių pakliūva ir tie, kurie tarnavo dar sovietinėje kariuomenėje, tačiau pagal įstatymą ir pagal amžių dar yra tinkami būti pašaukti atlikti karinę prievolę. Iš minėtų 250 apie 70 tūkstančių yra tarnavę jau per šiuos 20 nepriklausomybės metų. Taigi tokį mobilizacinį rezervą turi Lietuva.

    Deja, mobilizacinis rezervas sensta – tarsi ledkalnis tirpsta su kiekvienais metais. Tad jeigu nebus rasta galimybių pašaukti tinkamo skaičiaus Lietuvos vyrų ar moterų į būtinuosius karinius mokymus ar į savanoriškąją tarnybą, tai Lietuvos kariuomenė savo skaičiumi netruks susitraukti.

    A. Pocius pabrėžė, kad visos valstybės, tiek priklausančios NATO aljansui, tiek kitos išsivysčiusios, kariuomenėse neskaičiuojančios tik profesionalų. „Yra skaičiuojama ir nacionalinė gvardija, yra skaičiuojamas ir rezervas.“ Dabar Lietuvoje ieškoma būdų, kaip būtų galima savanoriškumo principu kurti mobilizacinį rezervą. Vis dėlto, pasak kariuomenės vado, tai diskusijų klausimas.

    KAS TA NATO KARIUOMENĖ IR KAIP JĄ PRIIMTI

    Dažnai visuomenės įsivaizduojama, kad yra kažkokie itin gerai parengti NATO kariai, kurie iš kažkur atsiras ir gins Lietuvą. „Deja, yra ne taip, – pabrėžia A. Pocius. – NATO kariuomenė esame mes, Lietuvos kariuomenė, Lietuvos valstybė, mes esame NATO nariai.“ Pasak pranešėjo, reikėtų daugiau diskusijų, kad žmonės suprastų, suvoktų

    ir tai, kad, jeigu būtų kokia nors krizė, ir iš kitų NATO valstybių atvyktų kariai mūsų ginti, mes turime sudaryti sąlygas juos priimti. „Tam yra reikalingi geležinkeliai, oro ir jūrų uostai, tam yra reikalingi sausumos keliai. Visa tai krizės atveju mes turime išsaugoti, kad tos NATO pajėgos galėtų ateiti į Lietuvą. Taigi mes žinome, kokius namų darbus turime padaryti“, – sakė A. Pocius. Beje, priimančios šalies parama yra ne tik kariškių, bet ir visos valstybės reikalas. „Mes, kariškiai, savo darbą, be abejo, padarysime, bet civilinės institucijos, ministerijos turi suprasti, kiek reikės įdėti pastangų, kad, tarkim, Klaipėdos uostas galėtų priimti NATO karinius laivus, kur drauge su kariuomene atkeliauja tūkstančiai konteinerių – visa technika, ginkluotė – juos reikia sukrauti ant geležinkelio platformų, reikia pergabenti. Oro uostuose reikia sudaryti sąlygas nusileisti lėktuvams, taip pat iškrauti konteinerius, suvežti ir t. t.“

    Taip pat Lietuva yra įsipareigojusi NATO parengti perdislokuojamą bataliono

    kovinę grupę. Taigi, šis batalionas turi būti pasirengęs bet kur ir bet kada ateiti kam nors į pagalbą. Čia taip pat reikia tam tikrų įgūdžių ir pajėgumų.

    Pernai Lietuva, Latvija ir Estija suformavo vieną pėstininkų batalioną, kuriam vadovavo Algirdo batalionas, esantis Rukloje. Pagal NATO sutarties 5 straipsnį, jeigu įvyktų koks nors konfliktas, tokie vienetai turi būti greitai mobilizuojami ir per 5 dienas turi būti pasirengę pasiekti tam tikrą nustatytą tašką. Žinoma, kariniai konfliktai labai staigiai nekyla, vis dėlto, žvalgybai perspėjus, pirmiausia yra siunčiami greito reagavimo vienetai. Atplaukiama laivais, atskrendama lėktuvais, jei reikia, leidžiamasi parašiutais… „Mes taip pat esame šių projektų dalis. Lietuvos kariai, tiek Logistikos valdyba, tiek specialiosios pajėgos, tiek mūsų pėstininkai, tuose budėjimuose buvo“, – sakė A. Pocius.

    A. Pocius. (M. Žilionytės nuotr.)

    LIETUVIAI KARIAI TARPTAUTINĖSE MISIJOSE

    Šiuo metu Lietuvos kariai dalyvauja trijose tarptautinėse misijose. Operacija ATALANTA vykdoma prie Somalio krantų, kur siekiama užkirsti kelią piratavimui, laivų grobimui. Į šią Europos Sąjungos operaciją yra skirtas tiktai vieną karys iš Lietuvos – karininkas, dirbantis štabe Britanijoje, tačiau, nors ir vienas, jis neša mūsų valstybės vėliavą, atstovauja Lietuvai.

    Į NATO misiją Training Mission Iraq yra deleguoti du kariai – karininkas ir puskarininkis. Vienas iš jų darbuojasi štabo mokymo centre, kuriame rengiami puskarininkiai, kitas moko Irako karo akademijos kariūnus.

    Pasak A. Pociaus, didžiausią indėlį į tarptautines misijas lietuviai įneša Afganistane. Čia tarnauja apie 250 karių. Afganistanas yra suskirstytas į keturis regionus. Viename iš jų, Goro provincijoje, kuri savo dydžiu prilygsta daugiau nei pusei Lietuvos, jau šešti metai darbuojasi lietuviai. „Yra didžiulė teritorija, kalnuota vietovė, 2 ar 3 kilometrų aukštyje sąlygos tikrai sudėtingos, ypač žiemą. Galiu pasakyti, kad iki šiol, ačiū Dievui, tvarkomės gana neblogai“, – patikina kariuomenės vadas.

    Prieš pusmetį Afganistano administracijai paskyrus į Goro provinciją naują

    gubernatorių, labai išsilavinusį, baigusį studijas Indijoje, o daktaro darbą apsigynusį Anglijoje, įvyko daug pokyčių į gerąją pusę. „Dabar ateina laikas kalbėti apie atsakomybės perdavimą Afganistano policijai, kariuomenei, kitoms pajėgoms. Einama tuo keliu“, – teigia pranešėjas.

    Čagčarane lietuviai drauge su Pensilvanijos kariais įkūrė policijos mokymo grupę. Helmande kartu su danais lietuviai tarnauja taktiniais oro kontrolieriais, kurie nustato taikinius kariniams oro pilotams. Šiemet sausio mėnesį įsteigta oro pajėgų mokymo grupė Kandahare. Lietuviai čia labai naudingi, nes apskritai nėra daug ekspertų, kurie gali patarti, padėti mokytis skraidyti rusiškais sraigtasparniais Mi-8 arba Mi-17, o Lietuvos karinės oro pajėgos dar turi šių sraigtasparnių. Pasak A. Pociaus, amerikiečiai yra nupirkę iš Rusijos afganistaniečiams šių sraigtasparnių, bet neturi instruktorių pilotams mokyti. „Šiuo metu čekai, kroatai ir mes mokome afganistaniečius, ir tai tikrai sėkmingas projektas. Kai buvau susitikęs su NATO Training Mission Afganistan vadu, generolu leitenantu Wiliamsu B. Caldwellu, jis pasakė: „Jūs čia pataikėte į dešimtuką atsiųsdami šiuos instruktorius. Jie labai reikalingi‘.“

    Lietuvos kariuomenės vadas pasidžiaugė ir specialiųjų dalinių veikla ir profesionalumu: „Kandahare ir Zabulo provincijose veikia mūsų specialiųjų operacijų eskadronas „Aitvaras“. Tikrai vyrai daro tuos darbus, kuriuos daro ir amerikiečiai. Vyrai yra pasiekę tokį profesionalumo lygį, kai jau savarankiškai vieni patys atlieka įvairias operacijas. Tai yra labai daug.“

    Kabule keletas lietuvių grupelių dirba specialiosios misijos apsaugoje. Mūsų karo policininkai saugo Lietuvos specialiosios misijos vadovą. Kabule yra ir logistinės paramos grupė, taip pat keletas karininkų tarnauja ISAF (Tarptautinių saugumo paramos pajėgų) štabe.

    ŠIANDIENOS DARBAI IR ARTĖJANTI TRANZICIJA

    Goro provincijos atkūrimo grupėje tarnauja apie 130 lietuvių. Kartu su mūsiškiais ten veikia danai, amerikiečiai, yra gruzinas daktaras, keletas ukrainiečių. Pasak A. Pociaus, mūsų kariai ten patruliuoja, lydi įvairius projektus vykdančius civilius, tarptautinių organizacijų atstovus. Lietuva Goro provincijoje jau yra įgyvendinusi nemažai projektų – bendraujama su vaikų namais, mokyklomis. Padedama ligoninei – kai afganų ligoninės gydytojai nesugeba atlikti kokių nors operacijų, jie kreipiasi į mūsų medikus. Jie yra padėję išgelbėti ne vieną afganų gyvybę. Vietiniai gyventojai tą labai supranta ir vertina.

    Itin daug darbo Gore turinti stomatologė. „Ji tik spėja rauti blogus afganų

    dantis. Kartais sakosi, taip nusiplūkianti, kai reikia išrauti apie 60 dantų per dieną. Deja, tai vienintelis būdas jiems padėti, nes žmonių sveikata ten labai bloga“, – Afganistano realijomis dalijosi A. Pocius.

    NATO viršūnių susitikime Lisabonoje buvo įvardyta, kad jau laikas pereiti prie tranzicijos tam, kad būtų galima kai kurias provincijas perduoti patiems afganams valdyti, po truputį einama ta linkme. „Jeigu tranzicijos laikotarpiu sumažės NATO operacijų ir jos bus perduotosafganams, tada mūsų kariai turės tapti instruktoriais, mokytojais, – pažymi A. Pocius. – Tranzicija tai nėra išėjimas iš Afganistano, bet tęsimas mokymo ir rengimo, kad patys afganai savarankiškai galėtų toliau užtikrinti saugumą.“

    ŽVILGSNIS Į ATEITĮ

    Lietuvos kariuomenė per dvidešimt metų yra stipriai pasikeitusi. Nemažai Lietuvos karininkijos yra baigusi mokslus užsieniuose. Daugybė karininkų jau yra pabuvoję tarptautinėse operacijose, perpratę visas NATO procedūras. Lietuvos kariuomenė dabar tampa mobilia, gebančia veikti su NATO partneriais. „Lietuvos kariuomenė žiūri į ateitį – mes neturėtume tapti kokiais nors monstrais, apginkluotais tankais ir raketomis. Be abejo, mūsų biudžetas to nepakeltų, tačiau lengvos, mobilios, greitai reaguojančios pajėgos tikrai yra mūsų tikslas, – patikino Lietuvos kariuomenės vadas A. Pocius. – Esame pasirengę kartu su NATO ir su Europos Sąjungos valstybėmis apginti Lietuvą – mes tikrai padarysime viską, kad apgintume tai, ką esame iškovoję.“

  • ATGAL
    JAV Valstybės Sekretorės laiške - parama Lietuvos vyriausybės pastangoms stiprinti energetinį saugumą ir regioninės AE statybai
    PIRMYN
    R. Juknevičienė: Mūsų gynyba tiek pat svarbi kaip ir misijos
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.