Lietuvos miškuose diegiamos naujausios technologijos | Apžvalga

Valstybės naujienos

  • Lietuvos miškuose diegiamos naujausios technologijos

  • Institucijos: Ministerijos
    Temos: Aplinka
    Data: 2011-06-15
    Autorius: Gintaras VISALGA, generalinio miškų urėdo pavaduotpjas

    G. Visalga. (P. Saudargo nuotr.)

    Lietuvos miškai pasižymi dideliu gamtiniu degumu: 40 proc. visų miškų yra didelio, 23 proc. vidutinio ir 37 proc. mažo gamtinio degumo.

    Bendrą valstybinės priešgaisrinių priemonių sistemos įgyvendinimą organizuoja Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos, miškų urėdijos ir nacionalinių parkų direkcijos kartu su savivaldybėmis.

    Miškuose gaisrams stebėti įrengta 112 stebėjimo bokštų, miškų urėdijose (42 miškų urėdijos) ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijoje sudarytos priešgaisrinės komandos. Jos turi daugiau kaip 70 gaisrų gesinimo automobilių.

    Visą gaisrams palankų laikotarpį miškų urėdijose ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijoje organizuojamas priešgaisrinis budėjimas, palaikomas ryšys su miestų ir rajonų priešgaisrinėmis gelbėjimo tarnybomis, krašto apsaugos, savanoriškosios krašto apsaugos ir policijos tarnybomis, rajonų savivaldybėmis.

    Apsaugai nuo gaisrų miškų urėdijos kasmet išleidžia apie 5 mln. litų. Kasmet didėjant privačių miškų plotui, juose neužtikrinamas miško priešgaisrinės apsaugos profilaktinių priemonių taikymas. Be to, miškuose gausėja lankytojų ( daugiau kaip 90 proc. miško gaisrų sukelia lankytojai) ir dėl to didėja pavojus kilti miško gaisrams. Šalyje kasmet vidutiniškai kyla 600–800 miško gaisrų. Jie kasmet pažeidžia apie 300–400 ha miškų.

    Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 91 patvirtinta Valstybinė miškų priešgaisrinės apsaugos programa, pagal kurią numatyta diegti pažangias miško gaisrų stebėjimo technologijas. Generalinės miškų urėdijos užsakymu 2007–2008 m. parengta Vieningos automatinės miškų gaisrų stebėjimo sistemos Lietuvoje modelio sukūrimo studija. Siekta išsiaiškinti miškų urėdijų ir Kuršių nerijos nacionalinio parko veiklos teritorijose kylančių miško gaisrų nustatymo techninėmis priemonėmis galimybes (šiuo metu miško gaisrai stebimi vizualiniu būdu iš miško gaisrų stebėjimo bokštų).

    Saugant nuo gaisrų, miškai bus stebimi vaizdo kamerų. (Generalinės miškų urėdijos nuotr.)

    Vieninga antžeminė automatinė miško gaisrų stebėjimo sistema diegiama pirmą kartą – šalyje nėra jokio tokios sistemos analogo. Taigi siekiant vientiso rezultato, buvo nuspręsta paslaugų, susijusių su sistemos diegimu, viešąjį pirkimą pavesti organizuoti ir vykdyti Generalinei miškų urėdijai (GMU).

    Kuršių nerijos nacionalinis parkas, taip pat miškų urėdijos, kurių veiklos teritorijose esantys miškai priskirti I ir II gaisrų rizikos laipsniui, turi galimybę gauti ES paramą antžeminėms automatinėms miško gaisrų stebėjimo sistemoms įsigyti ir įdiegti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“, numatyta priemonės finansavimo suma – 52,5 mln. Lt. Pagal priemonės administravimo taisykles didžiausia paramos suma vienam projektui – 1 381 120 Lt (veiklos sritis – bendrosios valstybinės miško priešgaisrinės apsaugos sistemos gerinimas). Finansuojama iki 80 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Taisyklėse numatyta, kad „pareiškėjas užtikrina tinkamą projekto finansavimo šaltinį – turimas lėšas, skolintas lėšas, paramos lėšas, iš veiklos gautinas lėšas, – kuris turi būti pagrįstas paramos paraiškoje.“

    Buvo nuspręsta antžeminių automatinių miško gaisrų stebėjimo sistemų detektorius montuoti GSM operatorių bokštuose, nes jie aukšti, turi elektros tiekimą, apsaugos sistemas. Išnagrinėjus Lietuvoje veikiančių telekomunikacijų bendrovių automatinių miško gaisrų aptikimo sistemų pristatymo medžiagą ir atsižvelgus į tai, kad  iki šiol tokio pobūdžio sistemų Lietuvoje nebūta, nuspręsta prašyti bendrovių, kurios galėtų įrengti ir įdiegti antžemines automatines miško gaisrų stebėjimo sistemas, sumontuoti šias sistemas pasirinktame miškų urėdijos priešgaisrinio stebėjimo bokšte ir praktiškai pademonstruoti sistemų darbą, kad būtų galima įvertinti sistemų techninius parametrus, panašumus, skirtumus, funkcionalumą, patikimumą ir pritaikomumą. Antžeminių automatinių miško gaisrų stebėjimo sistemos buvo  demonstruojamos ir vertinamos  VĮ Varėnos miškų urėdijoje.

    Operatorius prie stebėjimo pulto. (Generalinės miškų urėdijos nuotr.)

    Pasaulyje tokios sistemos plėtojamos nuo 1997 metų: Prancūzijoje, Italijoje ir Vokietijoje  įrengti158 bokštai; Čekijoje ir Estijoje – 5; Kanadoje, JAV, Slovakijoje, PAR ir Portugalijoje – 119.

    Atsižvelgiant į Vokietijos valstybinių miškų statistinę patirtį, įdiegus antžeminę automatinę miško gaisrų stebėjimo sistemą, gaisrų apimtų miško plotų šalyje turėtų sumažėti nuo 400 ha iki 200 ha, o vidutinis gaisro plotas – nuo 0,5 iki 0,3 ha. Sumažėjus miško gaisrų, atmosferoje sumažėtų kenksmingų kietųjų dalelių, smalkių, azoto dioksido, kurie yra labai kenksmingi žmogaus sveikatai. Šią ekologinę-ekonominę naudą finansiškai sunku įvertinti.

    Šiuo metu 1 ha miško įveisti gaisravietėje reikia apie 3000 Lt, neįskaitant gaisravietės išvalymo išlaidų. Išdegusio miško prarasta vertė yra apie 7500 Lt/ha. Perpus sumažėjus miško gaisrų plotams, per metus ekonominis efektas būtų apie 1,8–2,0 mln. Lt.

    Diegiama vieninga automatinė sistema veiks automatiniu režimu visą parą. Taip bus išvengta dabartinės sistemos trūkumų: bokšte stebinčio žmogaus nuovargio, pavojingų, alinančių stebėtojų darbo sąlygų.

    Trumpas sistemos aprašas

    Automatinė gaisrų aptikimo sistema diegiama pagal vieningą gaisrų aptikimo Lietuvos miškuose modelį. Todėl, įrengiant sistemą atskirose miškų urėdijose, turi būti numatyta galimybė regioninę gaisrų aptikimo sistemą ateityje įtraukti į bendrą vieningą, centralizuotą Lietuvos miškų gaisrų aptikimo sistemą.

    Automatinė sistema gaisrą aptinka be žmogaus įsikišimo.

    Jau veikiančios siūlomos sistemos saugomas plotas turi apimti ne mažiau nei 25 000 kv. km. (1 bokšto saugomas atstumas su 100 % dūmų aptikimo galimybę 10–15 km, todėl saugomas plotas: PiR²=3.14*15²=706.5 kv. km).

    Automatinė sistema veikia 24 valandas per parą.

    Sistema atmeta klaidingą informaciją.

    Sistema kaupia archyvinę medžiagą, kuri leidžia vėliau rekonstruoti gaisro eigą.

    Automatinė gaisrų stebėjimo sistema be pertrūkių skenuoja visą aplinką sukdamasi 360 laipsnių.

    Nustačius įtariamą gaisro židinį, automatiškai siunčiamas pavojaus signalas į centrinį stebėjimo pultą ir parodomas gaisravietės vaizdas.

    Sistema neskelbia aliarmo, kai aptinka tokius judančius objektus kaip automobilis, lėktuvas, šešėlis, debesis, oro turbulencija, smogas, rūkas, dulkės.

    Sistema, analizuodama vaizdą, neskelbia aliarmo, kai aptinka tokius stacionarius objektus kaip medžiai vėjyje, saulės atspindžiai nuo įvairių objektų.

    Visa įranga apsaugota nuo išorės veiksnių. Apsaugos lygis IP65.

    Gaisrų stebėjimo kameros pritaikytos dirbti esant temperatūrai nuo -30°C iki +50°C.

    Gaisrų stebėjimo sistemos veikimo principas. (Šaltinis - Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos apsaugos ministerijos)

  • ATGAL
    Teisingumo ministras siūlo efektyvų skolų išieškojimą be skausmingų prieaugių
    PIRMYN
    Pasitelkus ES lėšas – daugiau magistrantūros vietų aukštųjų technologijų sektoriuose
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.