Įžvalgos

  • Lietuvos narystė Europos Sąjungoje. Tyrimo apžvalga

  • Data: 2017-02-03
    Autorius: Valentinas Stundys

    Lietuvos socialios rinkos plėtros instituto užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų agentūra „Vilmorus“ 2016 metų gruodžio mėnesį atliko reprezentatyvią visuomenės apklausą. Siekėme išsiaiškinti, kaip žmonės vertina savo asmeninį ir valstybės saugumą įvairiais aspektais – kultūriniu, socialiniu, geopolitiniu, kibernetiniu. Tyrimo duomenys išryškino visuomenės nuotaikas ir požiūrį į svarbiausias šiandienos pasaulio ir nacionalines realijas.

    Atsakant į klausimą, kas labiausiai neramina šių dienų pasaulyje, respondentų pasirinkimo trys prioritetai tokie: 65% – masinė migracija, 60% – didėjanti socialinė atskirtis, 56% – pabėgėlių krizė. Tyrimas atskleidė gilesnį visuomenės požiūrį į skurdo ir socialinės atskirties problematiką.  Net 52% apklaustųjų patvirtina, kad skurdas ir socialinė atskirtis kelia pavojų tautos ir valstybės saugumui, tik dešimt nuošimčių tam nepritaria, o daugiau kaip trisdešimt procentų pasirenka atsakymą „galbūt“, tad irgi iš esmės sutinka su šia grėsme. Reikšminga, kad šią problemą pripažįsta net 60% turinčių aukštąjį išsilavinimą bei 30-39 metų amžiaus respondentų.

    Apklausoje išryškėja ir asmeniniai žmonių nusiteikimai. Net 42% apklaustųjų savo materialinę padėtį vertina kaip prastą ar labai prastą, o penkiolika nuošimčių – kaip gerą ar labai gerą. Pagal amžiaus grupes tik iki 29 metų amžiaus respondentai savo padėtį vertina šiek tiek optimistiškiau, visi kiti – net daugiau kaip 40% kaip prastą. Beveik analogiškai atsakoma į teiginį, kad Lietuvoje man gera gyventi. Tik 30 procentų su tuo sutinka. Net 65% respondentų teigia, kad Lietuvos valdžia skiria nepakankamai dėmesio, jog ES finansinė parama būtų naudojama žmonių gerovei kelti. Taigi skurdo ir socialinės atskirties mastas suvokiamas kaip esminė nacionalinės politikos ir valstybės saugumo problema.

    Apklausoje atsiskleidžia ir žmonių požiūris į kitus saugumo aspektus. Vienais atvejais (narystė ES gali turėti neigiamos įtakos kultūriniam savitumui) žmonių nuomonės ryškiai ir vienareikšmiškai apylygiai poliarizuojasi be jokių tarpinių nuomonių, o atsakymai apie kibernetinį saugumą atskleidžia, kad ši problema didžiosios dalies visuomenės dar nėra suvokta ir pakankamai identifikuojama. Bet kokiu atveju šio tyrimo tolesnis interpretavimas reikalingas tam, kad mūsų politikos formuotojai žinotų ir visuomenės nuotaikas, ir jos požiūrį į aktualiausias dabarties gyvenimo problemas.

    Socialinė atskirtis ir skurdas apklausos dalyvių akimis

    Dažnai Lietuvoje, svarstant socialinės atskirties tematiką, vyrauja keletas ne visai pagrįstų įsitikinimų. Kai kuriuos išankstinius įsitikinimus ir nuostatas paneigia apklausos atsakymai. Kaip antai, jog valstybės tarnyboje dirbantys žmonės yra turtingi ir užtikrinti savo ateitimi, mažiau bijo darbo rinkos iššūkių, o mamos, auginančios vaikus, yra besidžiaugiančios ilgomis motinystės atostogomis ir gera savo ekonomine padėtimi… Kokia yra realybė, mėginome teirautis Lietuvos gyventojų. Klausėme, ar Lietuvoje jiems asmeniškai gera gyventi? Paradoksalu, tačiau didžioji respondentų grupė (39%) negalėjo atsakyti, ar jiems Lietuvoje gera gyventi. Lieka mįslė, kas slepiasi po tuo „nei sutinku, nei nesutinku“. Pažvelkime gilyn, gal pavyks kažkokį siūlo galą surasti…

    Galbūt amžius galėtų kažkiek paaiškinti situaciją. Jauni ir kiek vyresni respondentai, pritaria teiginiui, jog Lietuvoje, kaip ES valstybėje, gera gyventi. (40,5% ir 33%). Mažiausiai su šiuo teiginiu sutinkančių yra 50–59 metų amžiaus grupėje – tik 19 proc. Galime daryti prielaidą, jog asmeninė gyvenimo situacija, padėtis darbo rinkoje, globalizacijos keliami iššūkiai sukuria tokį situacijos vertinimą. Beje, ties 70 ir vyresnio amžiaus riba patenkintų gyvenimu Lietuvoje skaičius yra panašus į 30–39 metų grupės atsakymus (33,7%). Panašu, kad nuveikti darbai, pasiekti gyvenimo tikslai suteikia galimybių atsikvėpti, tačiau sykiu juntama ir nežinomybė bei netikrumas, atsispindintis pasirinkime tarp nesutinku/visiškai nesutinku ir nei sutinku/nei nesutinku. Šių variantų analizė reikalautų atskiro ir išsamaus kokybinio tyrimo.

    Akivaizdu, kad aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys pozityviau vertina gyvenimą Lietuvoje. Mažiausiai palankiai teiginį, jog Lietuvoje, kaip ES valstybėje, gera gyventi, įvertino turintys nebaigtą vidurinį išsilavinimą ir mažesnes pajamas turintys respondentai. (Nr. 1)

    Stabtelėkime ties materialinės padėties vertinimu pagal skirtingą socialinį statusą.

    Labiausiai neraminanti yra moterų, esančių motinystės atostogose, materialinė padėtis. Kiek tai pagrįsta objektyviu situacijos vertinimu, kiek yra bendro fono ir ateities baimių nuspalvintas vertinimas, to nesiimtume spręsti. Pastebime, kad darbininko ir tarnautojo ekonominė situacija yra supanašėjusi (pagal respondentų vertinimą). (Nr. 2)

    Ar skurdas ir socialinė atskirtis kelia pavojų tautos ir valstybės saugumui?

    Ryškiausias ir, ko gero, esmingiausias šio tyrimo elementas – skurdo ir socialinės atskirties, kaip grėsmės šalies ir tautos saugumui, įvardijimas. Panašu, kad dauguma respondentų socialinę atskirtį mato kaip rimtą problemą. Atsakymui „taip“pritariančiųjų – 51,4 proc., nemaža dalis (32 proc.) linkę kiek nuosaikiau vertinti šią grėsmę. Visai grėsmės neįžvelgia apie 10 proc. respondentų. Pabandykime kiek giliau panagrinėti šiuos pasirinkimus. Pagal amžiaus grupes: skurdą ir socialinę atskirtį kaip grėsmę įvardija 30–39 m. amžiaus grupės respondentai. Kiek menkiau (46,3 proc.) – 40–49m. amžiaus grupės apklaustieji. Išsilavinimo įtaka, suvokiant socialinės atskirties problematiką kaip grėsmę nacionaliniam saugumui, pastebėtina žvelgiant į aukštąjį išsilavinimą įgijusių asmenų grupę (59 proc.), kai tuo tarpu nebaigę vidurinės mokyklos surenka 50 proc. Žinoma, tai nėra didelis atotrūkis, tačiau tarp nežinančių ar neturinčių šiuo klausimu nuomonės vyrauja mažesnio išsilavinimo respondentų grupė. Motinystės atostogose esančios mamos ar namų šeimininkės (58 proc.) ir specialistai (53 proc.) skurdą įvardija rimta grėsme. Vienareikšmiškai teigti, jog kitos socialinės grupės savo pasirinkimu kardinaliai skiriasi nuo šių dviejų paminėtų, netikslinga.

    Gaunantys santykinai didesnes pajamas linkę matyti socialinę atskirtį kaip rimtą grėsmę valstybės ir visuomenės stabilumui. (Nr. 3)

    Narystė ES kultūrinio savitumo išsaugojimo fone

    Respondentų buvo klausta apie galimą neigiamą ES įtaką lietuvių tautos kultūriniam savitumui. Matome bemaž tolygiai pasiskirstančias proporcijas tarp galimos neigiamos ir teigiamos svetimų kultūrų įtakos.  Mato grėsmę – 54%, jos neįžvelgia – 45%.

    Pritariančiųjų teiginiui, jog narystė ES gali turėti neigiamos įtakos, perkopia 50 proc., išskyrus respondentų iki 29 metų amžiaus grupę.  Kiek mažesnę grėsmę dėl svetimų kultūrinių įtakų pažymi turintys aukštąjį išsilavinimą. Socialinė padėtis taip pat turi įtakos nerimui dėl svetimų kultūrų įtakos. Labiausiai tai pastebima tarp darbininkų (64,1 proc.), bedarbių (60,6 proc.). Nedaug atsilieka ir tarnautojai (57,7 proc.). Vieni galbūt dėl išankstinės baimės ar informacijos stokos, kiti galbūt matydami globalių pokyčių realų poveikį, renkasi tas pozicijas, kurios, tikėtina, geriausiai atspindi jų nuomonę. (Nr. 4)

    Grėsmės be sienų: kibernetinis saugumas

    Šis klausimas išryškino tai, kad didžioji dalis respondentų nėra tikri, kiek ES institucijos sprendžia kibernetinių iššūkių padiktuotas problemas. Manytina, jog nemaža dalis atsakiusiųjų negalėtų tiksliai įvardinti kibernetinių grėsmių.

    Tai liudija apklausoje bemaž 40 proc. atsakiusių – „nežinau“. Mūsų informaciniame laikmetyje akivaizdu, kad technologijos ir su jomis susiję iššūkiai yra neatsiejama mūsų kasdieninio gyvenimo dalis. Kiek įvairesnį vaizdą atskleidė šis klausimas analizuojant respondentų atsakymus pagal jų amžių. Jaunesnio amžiaus respondentai įvardijo, kad kibernetinio saugumo klausimai yra sprendžiami tinkamai. Žinoma, tai nedidelis procentas – 15%, tačiau lyginant su kitomis amžiaus grupėmis, yra pakankamai ryškus atotrūkis (plg. 8,7%; 7,6%; 3,7%) . Tikėtina, jei šis klausimas būtų buvęs klasifikuojamas, pradedant asmens tapatybės vagyste,  pinigų elektroninėje erdvėje praradimu ir baigiant grėsmėmis valstybės infrastruktūriniams objektams, tikėtina, kad nuomonių poliarizacija būtų ryškesnė ir įvairesnė. (Nr. 5)

    Minėtą menko domėjimo prielaidą pagrįstų grafikas, kuriame atvaizduota koreliacija tarp respondento išsilavinimo ir kibernetinio saugumo problematikos suvokimo. Išsiskiria dvi bemaž didžiausiu atotrūkiu pasižyminčios respondentų grupės. Tai neturintys vidurinio išsilavinimo ir įgiję aukštąjį išsilavinimą respondentai.  Vietomis skirtumas bemaž dvigubas. Tai patvirtintų prielaidą, kad kibernetinio saugumo tematika labiau domisi ir ją supranta labiau išsilavinę piliečiai. (Nr. 6)

    Pagal socialinės padėties tyrimo duomenis galime pastebėti, kad jaunimas (moksleiviai ir studentai), labiau vertina ES ir vietos valdžios institucijų rūpestį kibernetinio saugumo klausimais. Tuo tarpu mažiausiai tokį įsitikinimą palaiko motinystės atostogose esančios respondentės. Tiesa, šioje apklaustųjų grupėje pakankamai didelis kiekis pasirinkusių variantą – „nežinau“ (29%). Kiti diagramos aspektai patvirtina ankstesnes prielaidas, jog amžius ir išsilavinimas turi įtakos šios galimos grėsmės suvokimui.

    Būdami Europos Sąjungos nariai, juntame globalaus pasaulio įtakas, kurios yra tiek išorinės, tiek vidinės. Socialinės atskirties, geopolitinių grėsmių, kultūrinių ir kibernetinių iššūkių kontekste svarbūs ilgalaikiai sprendimai ir tikslingas valstybės politikų bendradarbiavimas tiek vietiniu, tiek europiniu lygmeniu. ■

  • ATGAL
    Povilas Žumbakis: Mitas, kad Donaldas Trumpas bus Rusijai draugiškas prezidentas
    PIRMYN
    Ką daryti krikščionims demokratams, kai demokratijai nebereikia religijos?
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.