Lietuvos pripažinimo dvidešimtmetis | Apžvalga

Įžvalgos

  • Lietuvos pripažinimo dvidešimtmetis

  • Temos: Politika
    Data: 2011-09-11
    Autorius: Algirdas SAUDARGAS

    Europarlamentarai A. Saudargas ir V. Landsbergis lietuvos diplomatinių santykių atkūrimo 20-mečio minėjime LR Seime. Šiandien šiuos politikus drąsiai galima vadinti Lietuvos diplomatijos legendomis. (M.Žilionytės nuotr.)

    Kalba, pasakyta LR Seime 2011 m. rugsėjo 10 d., minint Lietuvos diplomatinių santykių atkūrimo 20-metį

    Įvykiai prieš dvidešimt metų jau tampa istorija. Žvelgdamas iš šiandienos perspektyvos, pradedi matyti, kaip atsiminimai susipina su išmone, virsta pasakojimu ar net savotiška legenda.

    Prieš dvidešimt metų viskas dar buvo tikra. Okupacinės kariuomenės tankai buvo tikri. Sovietinė ideologija buvo tikrovė, nors visi žinojo, kad tai juoda išmonė. Ir Sajūdis buvo tikras. Tikra jo išmintis, poezija ir dainos. Tie patys tikri tankai važinėjo gatvėmis sausio dienomis, o kareiviai šaudė tikrais šoviniais.

    Kai nevykėlių pučas Maskvoje subyrėjo, Lietuvą užplūdę įvykiai pradėjo panašėti į pasaką. Važiavo karaliai ir karalienės, rikiavosi ambasadoriai iš Europos ir Amerikos, Kinijos ir Persijos, ateidavo sveikinimų iš šalių, kurių dar ir šiandien nepavyko rasti žemėlapyje. Islandija pagerbė tris Baltijos valstybes, pakviesdama pasirašyti diplomatinių santykių dokumentus tame pačiame name Reikjavike, kuriame buvo susitikę didžiųjų valstybių vadovai. Kai po vidurnakčio trijų Baltijos šalių ministrus priėmė Danijos karalienė, juos pasitiko garbės sargyba tarytum iš Hanso Kristijano Anderseno pasakų.

    Pavojinga painioti tikrovę su fantazija. Plačiai skaitomoje knygoje „Krikščionybės įvadas“ Jozeph‘as Ratzingeris, dabartinis popiežius Benediktas XVI,  mums primena danų filosofo Søreno Kierkegaardo pasakojimą-palyginimą apie keliaujantį cirką, kuriame kilo gaisras. Jau apsirengęs vaidinimui skirtais rūbais, klounas buvo pasiųstas į gretimą kaimą pagalbos. Deja, jo prašymą ir ašaras žmonės palaikė, kaip šiandien pasakytume, reklaminiu klipu, skirtu pritraukti kuo daugiau žiūrovų į cirko spektaklį. Sudegė ir cirkas, ir pats kaimas. Gyvenimas yra tikras ir cirko vaidinimas yra tikras, bet tikrą gyvenimą palaikius cirku, gali baigtis tragiškai. Panašūs pavojai tyko ir cirką palaikius tikru gyvenimu.

    Mažos šalies užsienio reikalų ministras tuomet, prieš dvidešimt metų,  jautėsi nelyginant tas Kierkegaardo klounas, prašydamas atidėti karą Persų įlankoje ar mojuodamas egzilinės vyriausybės įgaliojimais, kad tik sulauktų daugiau dėmesio. Gaisras nenumaldomai artėjo prie Lietuvos parlamento. Europos Parlamente jis ragino liautis plepėjus apie demokratiją ir važiuoti į Vilnių už ją kovoti. Tuo tarpu Europos pareigūnai, pažiūrėję Nevzorovo filmų, klausė: ar tikrai jūs lietuviai ne tarpusavyje pešatės? Europos šalių užsienio reikalų ministrai tikslinosi: ar tikrai jūs norite nepriklausomybės? Ar tikros nepriklausomybės norite? Tuomet mumis patikėjo.

    Žvelgdamas iš anų dienų perspektyvos į šiandienos Lietuvą, noriu klausti: ar manote, kad tikri pavojai niekuomet į mūsų šalį nebesugrįš? Ar galvojate, kad atrakcionų ir fejerverkų šurmulys amžinas? Ar spėsime nusimesti juokdario rūbus, kai reikės kviesti pagalbos? Ar mumis bepatikės?

    Pasaulis keičiasi ir reikia prie jo prisitaikyti. Prieš dešimtmetį be vienos dienos šioje salėje puolėme jungti savo kompiuterius prie CNN tiesioginės transliacijos. Vienas boingas jau buvo įsirėžęs į dangoraižį. Galėjome stebėti, kaip artėja antrasis ir rėžiasi į pirmojo dangoraižio brolį dvynį. Po to abu pastatai susmunka. Žinoma, niekas neabejojo CNN transliacijos tikroviškumu, bet neapleido keistas jausmas, kad tai jau kažkur matyta – deja vu, kaip sako prancūzai. Matyta kažkur armagedone ar apokalipsėje, tik supermenas neatskrido ir nesustabdė mirtino skrydžio. Marshallas McLuhanas dar prieš pusę amžiaus perspėjo mus, kad tampame tuo, į ką žiūrime, kad elektroninės žiniasklaidos epochoje riba tarp fakto ir išmonės nyksta.

    Kartą paklausiau Facebooko atstovo, ką naujo suteikia jų garsusis socialinis tinklas. Tik primygtinai klausiamas jis pagaliau atsakė: more fun – daugiau pramogų. Tik tiek? Toli gražu – ne. Šiandien kiekvienas spragtelėjimas pele, kiekvienas tavo žvilgsnis ar nuomonė jau yra parduota. Tai verslas, kuriame žarstomi milijardai. Pasaulis margas.

    Kaip šiandien svarbu tvirtai stovėti ant žemės. Ant savo žemės. Kaip svarbu šiandien turėti tautinę savigarbą. Paprastą, bet tikrą savigarba, o ne įvaizdį, nupirktą iš svieto perėjūno už milijoną litų. Kaip svarbu turėti paprastą, bet tikrą politiką, o poilsiui ir pramogai – tikrą smagų atrakcioną. Ir kaip liūdna, kai nebegali atskirti Seimo nuo atrakciono, o atrakciono nuo Seimo.

    Neįtikėtinai greitai Lietuva įsiliejo į svarbias tarptautines struktūras. Esame Europos Sąjungos ir NATO nariai, laiko išbandyti europietiški standartai geriau ar blogiau jau veikia daugelyje valstybės sričių. Privalome susikurti niekieno netrukdomą prieigą prie energijos ir informacijos šaltinių. Tai sunkūs, bet išsprendžiami uždaviniai. Tie konkretūs uždaviniai dažnai teisingai vadinami integracija į Vakarus. Tačiau jau darosi nebesuprantama, kai, nieko konkretaus nebeturint galvoje, mes vis dar kažkur be galo integruojamės ir integruojamės. Yra konkreti Vakarų kultūra ir vertybės, kurias galima vadinti vakarietiškomis. Visų jų šaknys krikščioniškos, ir Lietuva į šią erdvę yra įsiliejusi nuo karaliaus Mindaugo laikų. Įstoję į minėtas organizacijas esame ten, kur mums kultūriškai pridera būti. Apsiraminkime. Didžioji dalis tos mūsų dar neva nebaigtos integracijos į Vakarus man panaši į blogai apsaugoto kompiuterio brukalus, kurių sraute nebegali susirasti reikiamo laiško.

    Bijome tapti Europos provincija. Nebijokime – visuomet buvome Europos provincija ir jokiu centru netapsime. Pažiūrėkime bet kurį Nijolės Baužytės filmą iš serijos „Mūsų miesteliai“ ir įsitikinsime, kad mūsų pačių provincija nėra lėkšta. Lietuva visuomet buvo provincija, tačiau provincija su savo gelme, su šaknimis savoje žemėje. Nebijokime būti provincija. Bijokime tapti paviršutiniška, pakirstomis šaknimis globaliojo kaimo klajoklių tauta. Likime savimi – santūria, oriai save gerbiančia tauta, įsišaknijusia savoje žemėje, ištikima savai kultūrai ir atvira margajam pasauliui. ■

    LR Seime iškilmingai minimas Lietuvos diplomatinių santykių atkūrimo 20-metis. (M.Žilionytės nuotr.)

     

    20 atkurtos Lietuvos diplomatinės tarnybos metų: faktai ir skaičiai 

    ● Lietuvos diplomatinė tarnyba – išskirtinis reiškinys valstybingumo istorijoje: legaliai nuo 1918 m. lapkričio 7 d. ji niekada nebuvo nustojusi veikti.

    ● 1990 m. pabaigoje – 1991 m. pradžioje pradėti atstovavimo Lietuvai užsienyje atkūrimo darbai – įkurti Lietuvos informacijos biurai Briuselyje, Londone, Osle ir kitur, buvo pradėta atkurti santykius su užsienio valstybėmis.

    ● Šiuo metu Lietuva yra užmezgusi diplomatinius santykius su 155 pasaulio valstybėmis. Haičio Respublika paskutinė šalis su kuria Lietuva užmezgė diplomatinius santykius (2010 m. gegužės 4 d.). Šiuo metu yra mezgami santykiai su Monako Kunigaikštyste bei Ugandos Respublika.

    ● Užsienio šalyse veikia 58 Lietuvos diplomatines atstovybės ir konsulinės įstaigos.

    ● 1991 m. rugsėjo 10 d. Lietuva tapo ESBK (Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos) nare. Tai pirmoji tarptautinė organizacija, į kurią buvo priimta Lietuva. Mūsų šalis – pirmoji Baltijos valstybė, pirmininkaujanti ESBO 2011 m. Po savaitės, 1991 m. rugsėjo 17 d., Lietuva buvo priimta į Jungtinių Tautų Organizaciją.

    ● Lietuva yra 35 pagrindinių tarptautinių organizacijų narė. Be šių pagrindinių tarptautinių organizacijų Lietuvos ministerijos, įstaigos prie ministerijų ir kitos institucijos yra prisijungusios dar prie maždaug 150 kitų tarptautinių organizacijų konvencijų, asociacijų, tarptautinių fondų, programų, projektų.

    ● Per 20 Lietuvos nepriklausomybės metų Lietuvoje su oficialiais ir darbo vizitais lankėsi daugiau kaip 100 įvairių šalių prezidentų, 12 karališkųjų šeimų atstovų, popiežius Jonas Paulius II. 2004–2010 m. Lietuvoje lankėsi 59 premjerai. Kai kurie po 2 kartus per metus.

    Parengta pagal Užsienio reikalų ministerijos informaciją

  • ATGAL
    Ant socialios rinkos plėtros slenksčio
    PIRMYN
    Pranašystė pildosi
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.