Lietuvos skydas | Apžvalga

Pasaulio lietuviai

  • Lietuvos skydas

  • Data: 2012-10-15
    Autorius: Rasa BAŠKIENĖ

    Skultūros "Lietuvos skydas" vizualizacija (Šaltinis - www.lietuvosskydas.lt)

    „Su skydu arba ant skydo“, – tokiais žodžiais Senovės Spartoje buvo išlydimi išvykstantys į karą. Skydo simbolis visais laikais reiškė gynybą – neagresyvią ir neekspansinę politiką, o mūsų laikais „skydu“ yra vadinama gynybinė technologija, sauganti nuo mirtį nešančių raketų. Skulptorius Tadas Gutauskas mano, kad skydo metafora gali būti taikoma visur išsibarsčiusių lietuvių siekiui išlikti ir išsaugoti savo tapatybę. Sumanęs ambicingą projektą, jis kviečia visus lietuvius nelikti abejingus ir siūlyti nusipelniusius Lietuvai žmones įrašyti į specialiai tam atidarytą svetainę www.lietuvosskydas.lt, o vėliau Nemuno pakrantėje, Druskininkuose, iškiltų skulptūra, įamžinanti Lietuvos ir pasaulio miestų ir miestelių, iš kur kilę nusipelnę Tėvynei lietuviai, pavadinimus. Pasiūlymų pagrindu planuojama išleisti knygą „Iškiliausi pasaulio lietuviai“.

    Rugsėjo 21 d. Signatarų namuose, Vilniuje visuomenei buvo pristatyta iniciatyva „Lietuvos skydas“, kviečianti viso pasaulio lietuvius prisiminti labiausiai nusipelniusius Lietuvai žmones. Šia iniciatyva jos sumanytojai siekia sutelkti išsibarsčiusius mūsų tautiečius ir priminti, jog visus mus sieja tėvynė Lietuva. Mylintys savo tėvynę lietuviai tampa tarsi saugančiu skydu, tad ji gyvuoja ir skleidžiasi.

    „Jau seniai brendo noras surinkti duomenų bazę apie iškiliausius lietuvius nuo valstybės atkūrimo 1990 metais iki šių dienų“, – pristatydamas iniciatyvą sakė jos autorius skulptorius Tadas Gutauskas. Pasak jo, visą projektą sudarytų du etapai:  per pirmąjį naujai atidarytoje interneto svetainėje www.lietuvosskydas.lt būtų skelbiami visi pasiūlytų iškiliausių lietuvių duomenys, užpildant pateiktą anketą, o per antrąjį būtų pastatyta skulptūra „Lietuvos skydas“ su iškaltais Lietuvos miestų ir miestelių bei pasaulio miestų, iš kurių bus pasiūlyti iškiliausi lietuviai, pavadinimais. „Šios skulptūros prototipas – skydas iš II amžiaus, skydas kaip metafora“, – sakė Tadas Gutauskas, – „o viso projekto šūkis yra „ Lietuvos skydas – tai Jūs!“ Pasak skulptoriaus, kiekvienas tautietis, puoselėjantis lietuvių kalbą, tradicijas, papročius ir nuoširdžiai mylintis savo Tėvynę, atlieka simbolinę Lietuvos skydo misiją.

    Signatarų namuose, Vilniuje, visuomenei pristatyta iniciatyva "Lietuvos skydas". Iš dešinės - projekto autorius, skulptorius Tadas Gutauskas, LiJOT prezidentė Loreta Senkutė, užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis, AB "Lietuvos paštas" generalinė direktorė Lina Minderienė, humanitarinių mokslų daktaras, VU profesorius Zenonas Butkus, etnologas, gamtos mokslų daktaras, LEU profesorius Libertas Klimka (Martynos Žilionytės nuotrauka)

    Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis, vienas projekto iniciatyvinės grupės narių, akcentavo šio pozityvaus projekto svarbą Lietuvoje, kurioje „per daug savigraužos ir saviplakos“. „Šis projektas – tai galimybė Užsienio reikalų ministerijai, kuri sukūrė ir kuruoja „Globalios Lietuvos“ programos įgyvendinimą, sustiprinti abipusį išeivijos ir Lietuvos ryšį.“ Pasak ministro, kai kas bando propagandiniais būdais primesti Lietuvai nevykusios valstybės įvaizdį, o juk mūsų stiprybė yra žmonių pasididžiavimas savo valstybe.

    „Signatarai prieš 95 metus buvo mūsų tautos skydas“, – per pristatymą sakė etnologas, profesorius, gamtos mokslų daktaras Libertas Klimka, kitas projekto iniciatyvinės grupės narys. Pasak jo, skydas yra neagresyvios politikos, saugančios mūsų kultūrą, simbolis, o jame įrašyti žmonės atskleidžia mūsų kultūros ir savasties niuansus.

    Iniciatyva sulaukė ir Lietuvos jaunimo organizacijų palaikymo: Loreta Senkutė, šių organizacijų  tarybos (LIJOT) prezidentė, skydo metafora įvardijo sąsają tarp išvykusių ir liekančių tėvynainių. „Taip pat matau ir pilietiškumo pamoką. Šiuo metu dedamos didžiulės pastangos pilietiškumui skatinti, o tai bus puiki forma jaunam žmogui sužinoti ir atrasti, o paskui internete užregistruoti (iškilius lietuvius – red. p.)“, – sakė L. Senkutė.

    Žinią apie „Lietuvos skydą“ skleisti pažadėjo ir projekto sėkme tikinti Lietuvos pašto vadovė Lina Minderienė. „Lietuvos paštas“, viena seniausių Lietuvos įstaigų, yra arčiausiai žmonių, tad su kvietimu dalyvauti projekte galės susipažinti visų miestų ir miestelių gyventojai.

    Projekto iniciatyvinę grupę sudaro istorikai, menininkai, žurnalistai, politikos ir verslo atstovai: prof. dr. Libertas Klimka, prof. Zenonas Butkus, dr. Eugenijus Jovaiša, prof. habil. dr. Antanas Tyla, naujienų portalo „Delfi“ vyriausioji redaktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, žurnalo „Valstybė“ leidėjas Eduardas Eigirdas, užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis,  Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas, Druskininkų meras Ričardas Malinauskas, bendrovės „Omnitel“ prezidentas Antanas Juozas Zabulis, bendrovės „Lietuvos paštas“ generalinė direktorė Lina Minderienė, LiJOT tarybos prezidentė Loreta Senkutė, žurnalistas Edmundas Jakilaitis.

    Tadas Gutauskas (Martynos Žilionytės nuotrauka)

    TADAS GUTAUSKAS: LIETUVOS SKYDO TEMA DABAR KAIP NIEKADA AKTUALI

    „Apžvalga“ kalbina skulptorių Tadą GUTAUSKĄ, projekto „Lietuvos skydas“ autorių.

    Kokiais kriterijais vadovaujantis bus atrenkami siūlomi iškilūs lietuviai? Ar galima siūlyti asmenis, reikšmingus tik kokio nors miestelio bendruomenei?

    Iškiliausius lietuvius gali siūlyti visi, svetainėje www.lietuvossskydas.lt užpildę anketą. Visos anketos, prieš paskelbiant jas svetainėje, bus nuo 1 iki 5 dienų tikrinamos. Esame nusprendę vadovautis sveiko proto principu, t. y. atmesti akivaizdžiai komiškus ar prasimanytus veikėjus, o atrenkant kitus, taikyti tokius kriterijus: Lietuvos garsinimui ir stiprinimui nusipelnę asmenys, kurių nuopelnai pripažinti visuomenės; išliekamosios vertės meno kūrinius sukūrę, mokslo atradimus padarę lietuvių kilmės asmenys ar išeiviai iš Lietuvos; verslo, kultūros, sporto atstovai, kurių laimėjimai stiprina ir garsina Lietuvą.

    Iš tiesų labai norėtųsi atrasti tikrų savo bendruomenių šviesuolių, žmonių, kurie yra pavyzdys savo aplinkoje. Galbūt jie niekada nepateks į TV ekranus ar laikraščių bei žurnalų viršelius, tačiau būtent šou „žvaigždžių“ šiame projekte mums mažiausiai reikia. Mano nuomone, kiekvieno, kad ir nedidelio miestelio bendruomenė turi savo šviesuolių ir labai tikiuosi, kad jie bus pasiūlyti.

    Lygiai taip pat ir pasaulio lietuvių bendruomenės turi gerbiamų ir daug dėl Lietuvos ir savo žmonių nuveikusių piliečių: vietinių lietuviškų laikraščių darbuotojų, ansamblių vadovų, švietėjiškų TV ir radijo laidų rengėjų, entuziastų, kurie visuomeniniais pagrindais dirba labai prasmingą ir svarbų lietuvybės ir tradicijų puoselėjimo darbą. Žinoma, negalima pamiršti ir iškilių mokslininkų, menininkų ar sportininkų, kurie savo profesine veikla garsina Lietuvos vardą pasaulyje.

    Kaip žinote, projekto mecenatas „Lietuvos paštas“, turintis per 700 aptarnavimo skyrių visoje Lietuvoje, skleis informaciją apie projektą ir kvies žmones dalyvauti, numatyta ir daugelis kitų priemonių, kaip „išjudinti“ žmones, ypač periferijoje, ir paakinti juos dalyvauti.

    Ar galima siūlyti įrašyti jau mirusius asmenis?

    Taip, gali būti siūlomi visi, gyvenę ar tebegyvenantys nuo valstybės atkūrimo 1990 metais iki šių dienų.

    Kaip atrodys skulptūra „Lietuvos skydas“? Kodėl ją planuojama statyti būtent Druskininkuose?

    Skulptūros motyvu pasirinkau II-III amžiaus lietuvių skydą, kuris, pasak prof. dr. archeologo Gino Jovaišos, smarkiai skyrėsi nuo kitų kaimyninių genčių skydų. Lietuvos skydo skulptūrą planuoju iškalti iš granito, ji turėtų būti 7–10 metrų aukščio. Skydo pakraštyje ratu bus iškalti ir baltų genčių pavadinimai. Skydo fasado centre bus poliruoto granito umbas, arba antskydis, o aplink jį iškalti Lietuvos miestų ir miestelių bei pasaulio miestų, iš kurių bus pasiūlyti iškiliausi lietuviai, pavadinimai. Tai bus tarytum pasaulio lietuvių žemėlapis.

    Druskininkus pasirinkau neatsitiktinai – juk tai senoji jotvingių žemė. Jotvingiai nežinojo, ką reiškia pasiduoti, todėl praktiškai visa gentis buvo išžudyta užpuolikų, o iš likusių ir susiformavo dzūkai. „Lietuvos skydas“ – tai ir savotiškas paminklas šiai išnaikintai baltų genčiai.

    Kita svarbi priežastis – Nemunas, kuris daugybę metų buvo gyvybine Lietuvos arterija, nuo jūros iki Liškiavos driekėsi mūsų gynybinių pilių grandinė, vyko prekyba, skleidėsi civilizacija.

    Galų gale, turbūt sutiksite, kad ne viskas šiandien turi būti kuriama sostinėje. Lietuva – tai ne tik Vilnius, o Druskininkai savo veiklumu ir ryžtingais veiksmais, manau, galėtų tapti pavyzdžiu daugeliui Lietuvos miestų. Toks kūrinys kaip „ Lietuvos skydas“ privalo turėti „šeimininką“. Skulptūra turi būti apšviesta, prižiūrima ir saugoma, gausiai lankoma žmonių, todėl manyčiau, kad Druskininkai puikiai atitinka visus šiuos kriterijus.

    Esate sukūręs keletą puikių projektų Tėvynės meilės tema: „Vienybės medį“, „Laisvės kelią“. Ar nebijote nusibosti ir tikite šio projekto sėkme?

    Daugelis menininkų, atradę savo kelią, t. y. mėgstamas temas ir stilistinį braižą, lieka jam ištikimi visą gyvenimą.

    Aš savo „nacionalinius“ projektus pradėjau tik prieš 5 metus – 2007-aisiais Vilniuje, prie „ Siemens“ arenos, sukūręs skulptūrą „Lietuvos krepšiniui“. Tai kūrinys, skirtas antrajai lietuvių religijai – krepšiniui. 2009-aisiais  Vingio parke sukūriau „Vienybės medį“, skirtą Lietuvos vardo tūkstantmečiui, o 2010 m. Vilniuje, Konstitucijos prospekte, atidengiau „Laisvės kelią“, skirtą legendiniam Baltijos keliui. Beje, galiu pasidžiaugti, kad manąją „Laisvės kelio“ idėją taip pat planuoja įgyvendinti Talinas ir Ryga. Kitaip sakant, visi mano sukurti monumentalūs kūriniai turi aiškią temą ir atliepia vieno ar kito laikotarpio aktualijas.

    Manau, kad „Lietuvos skydo“ tema Lietuvai dabar kaip niekad aktuali, kaip sakė VU Istorijos fakulteto dekanas prof. dr. Zenonas Butkus: „ Lietuvos skydas“ galėjo atsirasti ir anksčiau…“ Tikiu, kad ši skulptūra reikalinga ne man vienam, o visiems mums. Juk sukurta iškiliausių lietuvių duomenų bazė bus prieinama kiekvienam ir galės būti panaudota tiek kultūriniams, tiek verslo, tiek ir turistiniams tikslams. O Lietuvos pasienyje pastatyta skulptūra, manau, taps gražiu mūsų didingos istorijos paminklu su interaktyviu turiniu. Miestui prie skulptūros įrengus informacinį paviljoną, kiekvienas iš gausių Druskininkų svečių galės susipažinti su savotišku pasaulio lietuvių žemėlapiu ir  iškiliausiais mūsų žmonėmis.

    Dėkoju už pokalbį!

  • ATGAL
    Gyva išeivijos tradicija – aukoti Lietuvai
    PIRMYN
    Irena Gasperavičiūtė: Lenkijos lietuviai pavargo vieni kovoti už išlikimą
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.