Įžvalgos

  • Linas Kojala - 90 sekundžių apie politiką

  • Data: 2016-12-22
    Autorius: Linas Kojala

    Politologas Linas Kojala asmeninėje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pradėjo naują video projektą „90 sekundžių apie politiką“, kurio tikslas – trumpai, aiškiai bei sukaustant žiūrovo dėmesį mažiau nei dviems minutėms, aptarti svarbiausias tarptautinės bei vidaus politikos aktualijas. Kalbėdamas tiesiogiai į kamerą, savo paskyroje L. Kojala spėja papasakoti apie tris, jo nuomone, svarbiausius įvykius, pateikdamas lakoniškas išvadas bei pastebėjimus.

    Idėjos esmė yra pasiekti tuos žmones, kurie neturi pakankamai laiko skaityti bei gilintis į politinius procesus, tačiau nori suvokti bent jau tendencijas ar svarbiausias aktualijas.

    Žurnalas „Apžvalga“ pristato tekstinę šio projekto versiją.

    Italijoje įvyko konstitucinis referendumas, kuriame piliečiai atmetė pasiūlymą pakeisti šalies politinę sistemą. Atsižvelgdamas į faktą, jog per pastaruosius 70 metų Italijoje veikė 63 skirtingos vyriausybės, centro kairysis premjeras Matteo Renzi siūlė sustiprinti žemesniuosius parlamento rūmus, kurie iki šiol turi tokią pat galią kaip ir aukštesnieji rūmai, bei sutelkti daugiau politinės galios ministro pirmininko pareigybėje. Viltasi, jog tai suteiks daugiau stabilumo bei leis efektyviau spręsti problemas. Visgi didžioji dalis Italijos gyventojų, kurių referendume dalyvavo 65 proc., idėją atmetė – M. Renzi sulaukė vos 40 proc. palaikymo. Iškart po referendumo pralaimėjimo premjeras įteikė atsistatydinimo pareiškimą. Referendumą kampanijos metu ypatingai kritikavo populistinis „Penkių žvaigždžių“ judėjimas, kuris neslepia euroskeptiškos nuotaikos bei žada referendumą dėl Italijos narystės eurozonoje, taip pat dar keli kraštutiniai judėjimai. Tikėtina, jog kitų metų pradžioje Italijoje turės įvykti pirmalaikiai rinkimai, kuriose, anot apklausų, „Penkių žvaigždžių“ judėjimas turėtų galimybių laimėti. Visgi negalima teigti, kad M. Renzi referendumas nenusisekė tik dėl populistų – akivaizdu, jog ir nuosaikesni Italijos piliečiai kritiškai vertino siūlymą sutelkti daugiau galios premjero pareigybėje, ypač žinant tarpukario diktatūros istoriją.

    www.wikimedia.org, PSD Romania nuotrauka (Matteo Renzi)

    Ukrainos ir Gruzijos piliečiai netrukus į Europos Sąjungą keliaus be vizų. ES pagaliau susitarė dėl bevizio režimo suteikimo beveik 50 milijonų posovietinės erdvės gyventojų. Jie galės viešėti ES 90 dienų per 180 dienų laikotarpį. Ukraina ir Gruzija to siekė ilgai, ir buvo ne kartą sulaukę pažadų, kad formalumai bus sutvarkyti, bet pastaruosius mėnesius sprendimo priėmimas strigo. Pagrindinė to priežastis – Europoje tvyranti baimė dėl nevaldomų imigracijos srautų. Todėl ES pirmiausiai susitarė dėl vadinamojo suspensijos mechanizmo, kuris leistų bevizį režimą su bet kuria valstybe (ne tik Ukraina ar Gruzija) suspenduoti, jei atvykstančiųjų srautai būtų itin dideli bei būtų pažeidžiamos teisės normos. Bet kuriuo atveju tai yra vilties suteikimas valstybėms, kurios siekia glaudesnės integracijos su ES, tačiau be bevizio režimo retai sulaukdavo pozityvių paskatų tą daryti.

    Jungtinių Amerikos Valstijų išrinktasis prezidentas Donaldas Trumpas formuoja savo komandą. Jis paskelbė, kad Gynybos sekretoriaus – europietiško krašto apsaugos arba gynybos ministro – pareigas užims generolas Jamesas Mattisas. 66 metų kariškis, kuris neseniai išėjo į pensiją, turi „Pasiutusio Šuns“ pravardę ir yra patyręs kovos lauke. Jis kovojo Persijos įlankos kare, taip pat Afganistane bei Irake. Be to, J. Mattisas garsėja skambiais pasisakymais, pavyzdžiui, kalbėdamas apie kovą su Talibanu jis teigė, kad yra „visai smagu šaudyti žmones“. Tiesa, toks paskyrimas turėtų kiek nuraminti Lietuvą – jei D. Trumpas kampanijos metu ne kartą kritikavo NATO bei teigė, kad JAV turėtų skirti mažiau dėmesio sąjungininkams, tai J. Mattisas ne kartą išreiškė paramą Aljansui tikindamas, jog be jo JAV yra mažiau saugi. Tai yra solidus būsimojo prezidento pasirinkimas. ■

  • ATGAL
    P. Saudargas: norėčiau pagaliau matyti efektyvų ir atsakingą aplinkos ministerijos darbą
    PIRMYN
    Kokie buvo 2016-ieji ir ko tikėtis 2017-aisiais?
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.