Linas Kojala – 90 sekundžių apie politiką | Apžvalga

Laisvalaikis

  • Linas Kojala - 90 sekundžių apie politiką

  • Data: 2017-04-07
    Autorius: Linas Kojala

    www.wikimedia.org , Thw1309 nuotrauka (ES yra atsidūrusi kryžkelėje: ne tik nėra aišku, kur turėtų būti žengiama ateityje, bet ir svarstoma, ar ES negalėtų subyrėti.)

    Politologas Linas Kojala asmeninėje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje vykdo naują video projektą „90 sekundžių apie politiką“, kurio tikslas – trumpai, aiškiai, sukaustant žiūrovo dėmesį mažiau nei dviem minutėms aptarti tarptautinės bei vidaus politikos aktualijas. Kalbėdamas tiesiogiai į kamerą savo paskyroje L. Kojala spėja papasakoti apie tris, jo nuomone, svarbiausius įvykius, pateikdamas lakoniškas išvadas bei pastebėjimus.

    Idėjos esmė yra pasiekti tuos žmones, kurie neturi pakankamai laiko skaityti bei gilintis į politinius procesus, tačiau nori suvokti bent jau tendencijas ar svarbiausias aktualijas.

    Žurnalas „Apžvalga“ pristato tekstinę šio projekto versiją.

    Europos Sąjungos ateities scenarijai. Šiemet minimos šešiasdešimtosios Romos sutarties, paklojusios pamatus Europos integracijai, metinės. Senojo žemyno politiniai lyderiai šiandien neslepia, kad ES yra atsidūrusi kryžkelėje: ne tik nėra aišku, kur turėtų būti žengiama ateityje, bet ir svarstoma, ar ES negalėtų subyrėti. Juo labiau, jog Didžioji Britanija netrukus oficialiai pradės išstojimo iš ES derybų procesą. Tad Europos Komisija paskelbė penkis scenarijus, kuria kryptimi gali būti žengiama artimiausiu metu. Pirmasis scenarijus numato, jog ES turėtų likti tokia, kokia yra dabar – su savo privalumais ir minusais. Antrasis scenarijus brėžia integracijos mažėjimo trajektoriją, pagal kurią ES pamatu išliktų vieningoji rinka – laisvas prekių, paslaugų, kapitalo ir žmonių judėjimas, bet būtų atsisakoma politinės integracijos idėjų. Trečias scenarijus siūlo kelių greičių integraciją: tos valstybės, kurios norėtų, galėtų glaudinti bendradarbiavimą, o likusios – neišstotų iš ES, bet šiame integracijos procese nedalyvautų. Ketvirtasis scenarijus – susikoncentruoti ties keliais prioritetais (pvz., ekonomika) ir gilinti integraciją ten, paliekant nuošalyje kitas kryptis. Ir galiausiai penktasis brėžia federacijos kūrimo kryptį. Komisija neįvardija, kuris scenarijus pats realiausiais, tačiau didžiųjų Europos valstybių – Vokietijos, Prancūzijos, Italijos ir Ispanijos – lyderiai atvirai deklaruoja kelių greičių Europos perspektyvą. Kokia būtų Lietuvos pozicija? Tikėtina, jog patektume tarp giliau besiintegruojančių valstybių, nes turime eurą, kuris taptų tokios integracijos pamatu.

    Lenkijos ir Europos valstybių santykiai. Europos Vadovų Tarybos pirmininku antrai 2,5 metų kadencijai perrinktas buvęs Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas. Kovo pradžioje vykęs balsavimas visgi nebuvo įprastas, mat ES lyderiai nepasiekė konsensuso. Viena iš šalių – kiek paradoksalu, bet D. Tusko gimtoji Lenkija – balsavo prieš, nors likusios 27 pritarė politiko kandidatūrai. Varšuva priešinosi D. Tuskui, mat šiuo metu šalį valdo Teisės ir teisingumo partija, tuo tarpu D. Tuskas yra buvęs Piliečių platformos lyderis. Faktas, jog lenkai liko vieni, siunčia žinią, kad dabartiniams Lenkijos lyderiams surasti sąjungininkų Europoje darosi vis sunkiau.

    Nyderlandų ir Turkijos santykiai. Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pavadino olandus „nacių likučiais ir fašistais“ po to, kai Nyderlandai nepanoro įsileisti Turkijos užsienio reikalų ministro dalyvauti viešame renginyje Roterdame. Renginys turėjo būti skirtas agitacijai prieš Turkijoje artėjantį referendumą, kuriame siūloma suteikti daugiau galių Turkijos prezidentui. Kadangi Nyderlanduose gyvena 400 tūkst. turkų, tai yra svarbi agitacinė erdvė, tačiau Nyderlandai kritiškai žvelgia į tokius renginius. Kiek anksčiau panašią poziciją išreiškė ir Vokietija, Austrija bei Šveicarija, kurios nenori prisidėti prie R. T. Erdogano galių stiprinimo. ■

    Politologas Linas Kojala asmeninėje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje vykdo naują video projektą „90 sekundžių apie politiką“, kurio tikslas – trumpai, aiškiai, sukaustant žiūrovo dėmesį mažiau nei dviem minutėms aptarti tarptautinės bei vidaus politikos aktualijas. Kalbėdamas tiesiogiai į kamerą savo paskyroje L. Kojala spėja papasakoti apie tris, jo nuomone, svarbiausius įvykius, pateikdamas lakoniškas išvadas bei pastebėjimus.

    Idėjos esmė yra pasiekti tuos žmones, kurie neturi pakankamai laiko skaityti bei gilintis į politinius procesus, tačiau nori suvokti bent jau tendencijas ar svarbiausias aktualijas.

    Žurnalas „Apžvalga“ pristato tekstinę šio projekto versiją.

    Europos Sąjungos ateities scenarijai. Šiemet minimos šešiasdešimtosios Romos sutarties, paklojusios pamatus Europos integracijai, metinės. Senojo žemyno politiniai lyderiai šiandien neslepia, kad ES yra atsidūrusi kryžkelėje: ne tik nėra aišku, kur turėtų būti žengiama ateityje, bet ir svarstoma, ar ES negalėtų subyrėti. Juo labiau, jog Didžioji Britanija netrukus oficialiai pradės išstojimo iš ES derybų procesą. Tad Europos Komisija paskelbė penkis scenarijus, kuria kryptimi gali būti žengiama artimiausiu metu. Pirmasis scenarijus numato, jog ES turėtų likti tokia, kokia yra dabar – su savo privalumais ir minusais. Antrasis scenarijus brėžia integracijos mažėjimo trajektoriją, pagal kurią ES pamatu išliktų vieningoji rinka – laisvas prekių, paslaugų, kapitalo ir žmonių judėjimas, bet būtų atsisakoma politinės integracijos idėjų. Trečias scenarijus siūlo kelių greičių integraciją: tos valstybės, kurios norėtų, galėtų glaudinti bendradarbiavimą, o likusios – neišstotų iš ES, bet šiame integracijos procese nedalyvautų. Ketvirtasis scenarijus – susikoncentruoti ties keliais prioritetais (pvz., ekonomika) ir gilinti integraciją ten, paliekant nuošalyje kitas kryptis. Ir galiausiai penktasis brėžia federacijos kūrimo kryptį. Komisija neįvardija, kuris scenarijus pats realiausiais, tačiau didžiųjų Europos valstybių – Vokietijos, Prancūzijos, Italijos ir Ispanijos – lyderiai atvirai deklaruoja kelių greičių Europos perspektyvą. Kokia būtų Lietuvos pozicija? Tikėtina, jog patektume tarp giliau besiintegruojančių valstybių, nes turime eurą, kuris taptų tokios integracijos pamatu.

    Lenkijos ir Europos valstybių santykiai. Europos Vadovų Tarybos pirmininku antrai 2,5 metų kadencijai perrinktas buvęs Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas. Kovo pradžioje vykęs balsavimas visgi nebuvo įprastas, mat ES lyderiai nepasiekė konsensuso. Viena iš šalių – kiek paradoksalu, bet D. Tusko gimtoji Lenkija – balsavo prieš, nors likusios 27 pritarė politiko kandidatūrai. Varšuva priešinosi D. Tuskui, mat šiuo metu šalį valdo Teisės ir teisingumo partija, tuo tarpu D. Tuskas yra buvęs Piliečių platformos lyderis. Faktas, jog lenkai liko vieni, siunčia žinią, kad dabartiniams Lenkijos lyderiams surasti sąjungininkų Europoje darosi vis sunkiau.

    Nyderlandų ir Turkijos santykiai. Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pavadino olandus „nacių likučiais ir fašistais“ po to, kai Nyderlandai nepanoro įsileisti Turkijos užsienio reikalų ministro dalyvauti viešame renginyje Roterdame. Renginys turėjo būti skirtas agitacijai prieš Turkijoje artėjantį referendumą, kuriame siūloma suteikti daugiau galių Turkijos prezidentui. Kadangi Nyderlanduose gyvena 400 tūkst. turkų, tai yra svarbi agitacinė erdvė, tačiau Nyderlandai kritiškai žvelgia į tokius renginius. Kiek anksčiau panašią poziciją išreiškė ir Vokietija, Austrija bei Šveicarija, kurios nenori prisidėti prie R. T. Erdogano galių stiprinimo. ■

  • ATGAL
    Palaiminti metai
    PIRMYN
    Č.V. Stankevičius: Gyvybinis tautos tikslas, koks beatrodytų nerealus, gali būti pasiektas, kai jis valingai įgyvendinamas
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.