Lionginas Virbalas SJ: jėzuitai visuomet darbavosi rytuose | Apžvalga

Įžvalgos

  • Lionginas Virbalas SJ: jėzuitai visuomet darbavosi rytuose

  • Temos: Religija
    Data: 2012-09-25
    Autorius: Rasa BAŠKIENĖ

    Lionginas Virbalas SJ (Rasos Baškienės nuotrauka)

    „Apžvalgos“ skaitytojams siūlome pokalbį su tėvu Lionginu Virbalu SJ, buvusiu Vilniaus Šv.Kazimiero bažnyčios rektoriumi, o dabar jau treti metai vadovaujančiu popiežiškajai „Russicum“ kolegijai Romoje.

    Papasakokite apie „Russicum“ kolegiją – kada, kieno iniciatyva ir kokiu tikslu ji buvo įkurta?

    „Russicum“ kolegija buvo įkurta 1929 metais. Ji atsirado žmonių, kuriems rūpėjo, kad Rytų katalikai galėtų melstis savo įprastomis apeigomis, iniciatyva. Kolegijos įkūrėjams norėjosi suvienyti Katalikų bažnyčią, tad kolegijos įkūrimą jie suvokė kaip siūlymą, kad Katalikų bažnyčioje visi katalikai jaustųsi kaip namuose.

    Vienas iš tikslų buvo ruošti kunigus, kurie mokėtų rusų kalbą ir galėtų patarnauti bizantinių apeigų katalikams tiek išeivijoje, tiek išvykę į Rusiją. Dalis iš jų sugrįžo į Lenkiją, buvo baigusių studijas Romoje, gyvenusių „Russicum“ kolegijoje ir į Lietuvą atvykusių. Dalis vyko į Slovakiją, nemaža iš jų karo metu atsidūrė Sovietų Sąjungos teritorijoje, buvo suimti, kalinti, o kai kurie nužudyti.

    „Russicum“ kolegija yra ugdymo įstaiga. Papasakokite apie ją ir apie pačius studentus.

    Į Romą studijuoti atvyksta studentai iš Ukrainos, Slovakijos, Lenkijos, Rusijos. Mes priimame Rytų bažnyčių kongregacijos studentus – bizantinių apeigų katalikus ir studentus iš stačiatikių patriarchato tiek iš Ukrainos, tiek iš Rusijos. Kolegija nėra paprastas bendrabutis, tai kartu ir dvasinio ugdymo įstaiga. Joje apsistojantys studentai jau būna baigę dvasines seminarijas, o atvyksta studijuoti popiežiškuose universitetuose arba kitokiose akademijose – priklausomai nuo specializacijos. Taigi į kolegiją atvyksta seminaristai, jau baigę bakalauro studijas, ir kunigai. Kolegija turi savo ugdymo programą: joje vyksta Advento, Gavėnios rekolekcijos, kiekvieną mėnesį vyksta susitikimas su dvasios tėvu, nes kiekvienas studentas privalo turėti savo dvasios tėvą.

    Atvykstantys į kolegiją siekia gilintis savo profesinėje srityje, tačiau, visų pirma, tai yra krikščionys, kurie turi patys gyventi Evangelija, kad paskui galėtų ja dalytis su kitais. Čia, atvykę iš savo parapijų, jie pamato visą pasaulį – visą bažnyčią iš visų žemynų,  įvairiausių tradicijų, odos spalvų. Dauguma mokosi popiežiškame Rytų institute, į kurį mokytis atvyksta žmonės iš Egipto, Libano, Sirijos, Irako, Indijos. Jie susipažįsta su katalikais, jų gyvenimu, bažnyčios ir krikščionių padėtimi. Dažnai mes kiekvienas sukerpame Katalikų bažnyčios modelį pagal savo įsivaizdavimą, tačiau buvimas čia, studijos ir susipažinimas su tais žmonėmis duoda labai daug.

    Kiek trunka kolegijos auklėtinių studijos Romoje?

    Tai priklauso nuo to, ką ir kaip jie studijuoja. Paprastai studijos trunka nuo 2 iki 6 metų. Jei pasirenkamas tik licenciatas ir specializacija, trunkanti dvejus metus, tai po dvejų metų jie ir grįžta namo. Yra kitos studijos, pavyzdžiui, Bažnyčios kanonų teisės kodekso ar Šv. Rašto studijos, kurios trunka trejus metus. Po licenciato pasilikus doktorantūros studijoms, prisideda dar dveji ar treji metai. Ilgiausiai studijos trunka šešerius metus.

    Kodėl „Russicum“ kolegijai vadovauja jėzuitai? Kaip susiklostė tokia tradicija?

    Raštas su šv. Ignaco Lojolos autentišku parašu (Rasos Baškienės nuotrauka)

    Jėzuitai visuomet vykdavo į misijas. Tai ne tik misijos tolimuose kraštuose, kur krikščionybė visiškai nepažįstama, bet ir ribinės situacijos – ten, kur egzistuoja religijos skirtingumai. Jėzuitai visuomet darbavosi Rytuose, pavyzdžiui, Indijoje, tad akademiškai pasirengusiems jėzuitams popiežius patikėjo po I pasaulinio karo naujai kuriamą kolegiją. Taigi kolegijos vadovybė ir administravimas patikėtas Jėzaus draugijai, nors pati kolegija priklauso Rytų bažnyčių kongregacijai. Rektoriais yra buvę įvairių šalių atstovai: slovakai, prancūzai, belgai, italai – iš viso yra buvę 12 rektorių (vienas iš jų – net du kartus).

    Kokia kalba čia bendraujama?

    Kadangi dauguma studentų atvyksta iš posovietinių kraštų ir gerai moka rusų kalbą, o nemoka itališkai, tad iš pradžių čia jiems susikalbėti lengviau rusiškai. Tik ukrainiečiai nenori kalbėti rusų kalba.

    Kiek trunka kolegijos rektoriaus kadencija?

    Tradiciškai ji trunka apie šešerius  metus, tačiau tai nėra apribota. Prieš mane buvęs rektorius jai vadovavo devynerius metus.

    Kolegijos koplyčioje matėme šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresėlės atvaizdą. Kas sieja kolegiją su šia nuostabia šventąja?

    Piligirmai "Russicum" kolegijoje (Anos Mackel nuotrauka)

    Po šv. Teresėlės kanonizacijos 1925 metais pradėjo plaukti aukos, kurias seselės atidavė popiežiui. Nežinau, ar visas, ar dalį jų Šv. Tėvas skyrė naujai steigiamai „Russicum“ kolegijai.

    Gal galėtumėte paaiškinti, kodėl kolegijos pavadinimas yra „Russicum“? Ką reiškia šis žodis?

    Tai yra sutrumpintas pavadinimas, o visą pavadinimą verstume: „Popiežiškoji rusų kolegija“. Kolegijoje nuo pat pradžių buvo įvestos apeigos, kurios švenčiamos ir stačiatikių bažnyčioje Rusijoje. Norėčiau trumpai papasakoti apie Rytų katalikų liturgijos apeigas: jos skirstomos į Aleksandrijos, Antiochijos ir Konstantinopolio tradicijas. Iš pastarosios liturgines apeigas yra perėmę tiek slavai, tiek graikai. Apeigos iš esmės sutampa, tačiau skiriasi giedojimo būdas ir, be abejo, kalba. Ukrainos graikai katalikai meldžiasi ir gieda ukrainietiškai, atvykę į „Russicum’ą“ jie nenori melstis pagal Rusijos stačiatikių apeigas. Regis, skirtumai yra minimalūs, tačiau, deja, jie be galo sureikšminami.

    Dėkoju už pokalbį.

  • ATGAL
    H. Zertikas: Tautinės mažumos – tai didžiulis potencialas, kurį reikia išnaudoti
    PIRMYN
    Ar lietuviai yra darbštūs?
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.