Lyderis kiekviename iš mūsų | Apžvalga

Įžvalgos

  • Lyderis kiekviename iš mūsų

  • Data: 2011-07-05
    Autorius: Neringa LAŠIENĖ

    Kiekviename mūsų tūno karalius, pakalbink jį, ir jis pasirodys (skandinavų patarlė) 

    Žodį lyderis girdime kasdien. Partijos lyderis, valstybių lyderiai, verslo, sporto… Kas jie, lyderiai? Tie, kurie vadovauja? O gal kiekviename iš mūsų tūno lyderis? Karalius, kaip sako išdidūs ir laisvi skandinavai. 

    Kunigas jėzuitas Rytis Gurkšnys ir vienuolė kotrynietė Regina Simonavičiūtė CSC, lyderystės mokytojai ir koučingo specialistai, sako, kad lyderio potencialas slypi kiekviename žmoguje, o lyderystė – tai tarnavimas, siekiant padėti kitiems atsiskleisti ir išnaudoti tai, kas juose geriausia. Svarbu nevengti pokyčių ir nebijoti rizikos. Lyderiai, sako jie, žvelgia į save ir pasaulį, kuriame atranda savo pašaukimą ir potencialą daryti jam teigiamą įtaką. Gyvenimas apskritai matuojamas ne uždirbtų pinigų kiekiu ar užimtų postų svarumu, o tuo, kiek mes kliūčių įveikiame, siekdami savo tikslų. Lyderiai nugali kliūtis. 

    Galima priskaičiuoti kelis šimtus apibrėžimų, kas yra lyderis, tačiau visi sutinka, kad lyderis yra tas, kuris siekia tikslo. Tas, kuris turi viziją, įkvepia veikti, motyvuoja, nurodo kryptį. Kaip sako lyderystės ekspertė profesorė Joanne Ciulla, ,,Lyderystė – ne asmuo ir ne pozicija. Tai sudėtingi moraliniai žmonių santykiai, grindžiami pasitikėjimu, įsipareigojimu, atsidavimu, emocijomis ir bendra vizija”. Lyderystė yra procesas, kurio metu vienas asmuo daro įtaką žmonių grupei, kad būtų pasiektas bendras tikslas. 

    Lyderis nebūtinai yra tas, kuris užima aukščiausią poziciją. Lyderių vaidmuo – parodyti žmonėms bendrą viziją, vertybes ir strateginius prioritetus. Vienas iš efektyvios lyderystės principų angliškai vadinamas Trys su puse P – People focus, Professionalism, Positive, Performance – dėmesys žmonėms, profesionalumas, teigiamas nusiteikimas ir darbo atlikimas. Svarbiausi dalykai, kurių tikimasi iš einančio vadovaujamas pareigas lyderio, yra šie: įtaigus sugebėjimas motyvuoti kitus, vizijos turėjimas, sąžiningumas ir principingumas, ryžtingumas, sugebėjimas valdyti krizinę situaciją. Ir žmonės. Koks lyderis be žmonių? Lyderis yra tas, kuris suteikia viltį, užkrečia žmones optimizmu. Jis dėmesingas. Žmonės, kurie lydi, lyderiui yra ne mažiau svarbu negu tikslas. Kaip sakė Imanuelis Kantas, patys žmonės yra tikslas, o ne priemonė… Taigi labai svarbu ir lyderio vertybių sistema. Ar tikrai rami lyderio sąžinė? Ar jis savo pasekėjus veda šviesos link? Ar lyderis vadovaujasi humanistinėmis nuostatomis, visuotinės meilės ir darnos principais? Lyderis, paniekinęs amžinąsias vertybes, siųsdamas savo priešus į pragarus, pragaran nuveda savo pasekėjus… 

    Vadovas nebūtinai yra geras lyderis, taigi vadovai taip pat turi mokytis lyderystės, tvirtina kun. R. Gurkšnys. Svarbu atskirti, kas yra tik vadovas, o kas iš tiesų yra lyderis, tas, kuris, pasak Peterio Ferdinando Druckerio, įkvepia kitus siekti didesnės vizijos, skatina juos kilti į aukštesnį veiklos lygmenį, kuris ugdo asmenybes peržengiančias savo susikurtas ribas, paskui kurį žmonės seka, kurį lydi. (Beje, tarptautinis žodis lyderis, į mūsų vartoseną patekęs iš anglų kalbos, turi savo istoriją, ir šio žodžio šaknies, siekiančios indoeuropiečių prokalbę, reikšmė yra „priežastis kitam eiti kartu, lydėti“, o senųjų gotų kalboje tai reiškia „keliauti, eiti“. Žodžio lyderis, kaip valdantysis, kaip pirmasis asmuo, kaip turintis galią veikti, reikšmė anglų raštuose fiksuojama nuo XIV amžiaus pradžios.) 

    Lyderis, vadovas ir charizma  

    Vadovauti yra talentas, kylantis iš prigimties, o būti lyderiu išmokstama, tvirtina lyderystės specialistai. Deja, įsitikinimas, kad lyderystė yra susijusi su hierarchija, yra gajus, tačiau toks mąstymas anksčiau ar vėliau nuveda į aklavietę. 

    Neretai, kalbant apie vadovą, turimos omenyje vadybininko  – žmogaus, vadovaujančio tam tikrai žmonių grupei – funkcijos. Vadovui svarbiausia planavimas, organizavimas, priežiūra, kontrolė, procesų valdymas. Vadovas klausia: kaip ir kada. O lyderis klausia: kas ir kodėl. Kas yra svarbu, kodėl tai reikia daryti. Ir apskritai, ar reikia tai daryti. Vadovas viską atlieka taip, kaip reikia. Lyderis atlieka tai, ką reikia. Vadovas nustato aiškius tikslus. Lyderis nustato didelius lūkesčius. Vadovas užtikrina veiklos standartus. Jis sprendžia kilusias problemas. Lyderis nustato vertybes ir principus, leidžiančius giliau apibrėžti prioritetus. Jis orientuojasi į ateities galimybes. Vadovas stebi ribas, kad veiklos rezultatai nenukristų žemiau jų. Lyderis stebi horizontą, kurio link einama. Vadovas, turintis lyderio savybių, aprėpia viską. 

    Žinoma, negalima nuvertinti vadovo, vadybininko funkcijų dirbant su žmonėmis ir siekiant rezultatų. Kažkam tenka dirbti tikslų, konkretų kasdienį darbą. Tačiau, jei vadovas susikoncentruoja tik į kasdienes užduotis, į planavimą, į kontrolę, jis nebemato bendro vaizdo. Vadovui, jei jis lyderis, tiesiog būtina atitrūkti, pažvelgti į procesus iš erelio skrydžio, pamatyti visumą. Svajoti, vėl kurti viziją, matyti naujų galimybių, netgi rizikuoti. Tikėti pačiam ir įtikinti kitus. Geras lyderis yra charizmatiška asmenybė, sako Regina Simonavičiūtė. Charizma graikiškai reiškia žavesį, atkreipti dėmesį į save, meilės dainą, o lotynų kalboje tas žodis įgavo šiek tiek kitą – Dievo malonės, dovanos reikšmę. 

    Charizmatišku žmogumi pavadintume tą, kuriam,– nori to, ar ne, – skiri dėmesio. Jis tarsi liepsnoja, dega, savo idėjomis uždega kitus. Lyderiui paprastai būdingos tam tikros savybės: komunikaciniai sugebėjimai, pasitikėjimas savimi, vidinė ramybė, įsitikinimas tuo, ką jis daro, patikimumas. 

    Yra manoma, kad kiekvienas gimsta su charizma, su potencialu, bet aplinkybės, sakykim, šeima, aplinka, lemia, ar toji charizma išlaikoma, ar ji nusilpsta. Charizmatiškas žmogus esti tada, kai jis yra savo vietoje. Pozityvi nuostata būtina charizmatiškai asmenybei. Jei sekasi vadovauti, norime to imtis, vadinasi, esame charizmatinė asmenybė. 

    Charizmatiški lyderiai pirmiausiai mato teigiamus dalykus. Jų požiūriu, bet kokį darbą galima paversti prasmingu, o net ir labai sudėtinga situacija, galbūt netgi visiška nesėkmė tėra iššūkiai, naujos galimybės. 

    (D. Augulės piešinys)

     Tampame tuo, apie ką mąstome, arba XY ir Maslow piramidė 

    Aišku, kai kurių dalykų savo gyvenime pakeisti negalime, sako kun. R. Gurkšnys. Negalime pakeisti praeities įvykių, galbūt negalime pakeisti ekonominės situacijos, negalime pakeisti kitų žmonių – bendradarbių, viršininkų, kaimynų ar valdžios tarnautojų, tačiau galime valdyti savo mintis, požiūrį, nusiteikimą, kreipti mintis į potencialą, neišnaudotas galimybes. Galima verkti ir dejuoti, bet galima mąstyti šviesiai, pozityviai, ieškoti galimybių, neišnaudoto potencialo. Kai mąstome apie tikslus, – ką svajojame, ko trokštame, tas ir vyksta. Pritraukiame panašius žmones. Jei mąstome niūriai, pritraukiame bėdas. Kai spinduliuojame ramybę, džiugesį, viltį, kad gausime tai, ko norime, gauname. Dievas veikia, tvirtina kunigas. 

    Išties, minčių galia veikia. Lyderio mąstysena. Mes visi esame lyderiai savo gyvenime. O lyderis, visų pirma, yra optimistas. Moksliniai tyrimai rodo, kad optimizmas, viltis, tikėjimas daro didžiulę įtaką žmogaus gyvenimo kokybei. „Kaip tiki, taip ir yra“, – dainuoja Andrius Mamontovas. Tai dar vadinama išsipildančia pranašyste. 

    Dvi teorijos 

    Teorija X skelbia, kad žmonės yra tinginiai, jie nenori dirbti, juos reikia priversti ir kontroliuoti bausmėmis. Žmonėms patinka, kai juos valdo, ir jie vengia atsakomybės. Teorija Y tvirtina, kad darbas – natūralus žmogaus poreikis, kaip ir poilsis. Žmonės linkę patys organizuoti savo veiklą ir įsipareigoti, prisiimti atsakomybę ir jie to siekia. Žmonės kūrybingi, sumanūs, turi daug neišnaudotų galimybių. Kuri labiau prie širdies? 

     Turbūt ne vienas yra susidūręs su vadovais, kurie vadovaujasi būtent X teorija. Net ir pačiu aukščiausiu lygiu. Neva žmogus iš prigimties blogas, silpnas, tinginys, todėl reikia uždėti kuo daugiau atsakomybės, reikia gąsdinti, kontroliuoti, bausti… Tai, kad geriausias žmonių skatinimo metodas yra riestainio ir bizūną teorija, jau seniai paneigtas mitas. Remtis bauginimo ir papirkinėjimo metodu tinka tik gyvūnams, o žmonės – ne gyvuliukai. Žmonės gali rinktis. Galima sumokėti žmogui už darbą, bet ne už nuoširdumą ir protą. Galima nupirkti žmogaus rankas, bet ne jo dvasią. Šiuolaikiniai lyderiai, kurie vadovaujasi Y teorija, siekia išlaisvinti potencialą ir nevaržyti žmonių, jie remiasi principu „laimi tu – laimiu aš“, siekia sudaryti susitarimus, laipsniškai pradėti dalytis tikslais ir atskaitomybe už rezultatus, stengiasi padrąsinti žmones, sudaryti žmonėms sąlygas skleistis, nes žmogus iš prigimties yra geras ir trokšta išreikšti save. Jei mes, žmonės, esame sukurti pagal Dievo paveikslą, ar galime būti blogos prigimties? 

     Tačiau gyvenimas yra sudėtingesnis, nei mesti monetą ar pasirinkti tarp X ir Y. Skirtingų žmonių poreikiai dėl skirtingų aplinkybių būna skirtingi. Žmonės nori gauti deramą užmokestį, nori jausti, kad yra susiję su kažkuo, kas yra vertinga, jie trokšta sulaukti pripažinimo už tai, ką daro. Kaip sakoma, gyvenimą didingą daro žmogaus pradėti darbai, kurie drauge su juo nesibaigia. „Darykite geriausia, ką galite, su tuo, ką turite, ten, kur esate“, sakė Theodoras Rooseveltas, 26 JAV prezidentas, kuris, beje, po persirgto poliomelito liko luošas. 

    Psichologas Abrahamas Maslow įrodinėjo, kad žmonės yra poreikių vergai – jie lipa laiptais nuo išlikimo, fiziologinių poreikių tenkinimo iki nemirtingumo. Taigi, jo nuomone, nepatenkinęs žemiau esančių poreikių, žmogus negali siekti aukštesnio laiptelio. Pirmiausia turi būti patenkinti būtinieji poreikiai, kaip maistas, gėrimas, pastogė. Antrasis poreikis yra saugumas – apsauga nuo grėsmių, vargų ir pavojų. Patenkinus tai, žmogui prireikia socialinių poreikių – priklausomybės kokiai nors grupei jausmo, draugystės, meilės, paramos – patenkinimo. Toliau yra pripažinimo laiptelis – žmogui tampa aktuali savivertė, reputacija, aplinkinių pagarba, statusas. Ir piramidės viršūnėje – savirealizacijos, saviraiškos poreikis, troškimas nuolat tobulėti ir išreikšti savo galimybes. Šiek tiek perfrazuota A. Maslow piramidė lyderystės požiūriu atrodo taip – apačioje yra užmokestis. Lyderiai žiūri, kad jį lydintieji gautų deramą užmokestį už savo darbą. Kiek aukščiau yra darbo saugumas, toliau – bendrumo jausmas, bendradarbiavimas. Dar aukščiau – pripažinimas. O piramidės viršūnėje – palikimas, tai, ką mes paliekame savo įpėdiniams. Tikras lyderis visada ugdo įpėdinius. Pasak amerikiečių intelektualo ir rašytojo Walterio Lippmano, galutinis lyderio testas yra tai, ką, kokį įkvėpimą ir kokį norą tęsti pradėtą darbą jis įskiepija kitiems. 

    Kodėl lyderiai pralaimi 

    Jo Owenas, vienas iš lyderystės autoritetų, sako, kad žmonės, pasiekę viršūnę, keistai pasikeičia. Jie staiga supranta, kad jų juokeliai yra šmaikštūs, skonis – nepriekaištingas, o išmintis – nuostabi. Kiekvienas pradeda maloniai su jais elgtis. Ir kiekvienas nori gauti dalelę jų laiko ir didžiulę paramą. Įvairiausi žmonės būriuojasi apie juos kaip drugeliai, kuriuos naktį vilioja dirbtinė šviesa… Naujai atrasta galia gali apsukti žmonėms galvas. Valdžia žmogaus negadina, jinai jį atskleidžia. Konkurencijos nelieka. Niekas su pirmu asmeniu ginčytis nenori. Išnykus anksčiau buvusiai konkurencijai ir negirdint nuoširdžių atsiliepimų, reikalai gali greitai pradėti klostytis blogai. Tipiški spąstai: privilegijos, kurias suteikia užimama padėtis, nepakankamas savo įtakos įvertinimas, organizacijos veiklos palikimas savieigai, savo sugebėjimų pervertinimas. Ir lyderiai pralaimi. Juos ištinka nesėkmės, kai jie pradeda bijoti konkurencijos, jiems pritrūksta vaizduotės ir jie nemato konkrečios vizijos. Jie pradeda elgtis savanaudiškai, nebesitvardo. (Visi turime charakterį. Lyderiui būtina turėti ir savitvardą. Jei nevaldai savęs, kaip gali valdyti kitus?) Jie tampa nelojalūs, negerbiantys kitų, pernelyg valdingi ar per daug įsijaučia į vadovo vaidmenį. Lyderiai pralaimi, kai neapmąsto visų detalių ar nenori atlikti kai kurių užduočių. Ir dar – kai pradeda manyti, kad atlyginama už žinias, o ne už jų pritaikymą, todėl reikalauja didžiausio atlygio. Niekas nemėgsta didesnių už save. Nei gabesnių, nei geresnių… 

    Geras lyderis sukuria komandą, kurią vienija bendros vertybės ir leidžia vadovauti kitiems, – tvirtina lyderystės mokytojai. Jis tarsi eina šalia, bet nebando vedžioti už rankų. Geriausio lyderio pavyzdys, kai komanda jo net nepastebi, kai žmonės galvoja, kad patys pasiekė tikslą. Sumanūs lyderiai žino savo trūkumus ir suburia komandą, kuri papildo jų pačių stipriąsias ir silpnąsias savybes. Deja, lyderių aukščiausiuose lygmenyse, kad ir kaip būtų keista, visada yra labai mažai, daug mažiau nei vadovų. Todėl turėti gerą lyderį yra palaima. 

    Lao Tzu, kinų daoizmo kūrėjas, jau IV a. pr. Kristų kalbėjo, kad geriausią valdovą turime tada, kai žmonės beveik nežino, kad toks egzistuoja, ne tokį gerą – kai žmonės paklūsta jam ir garbina jį, o blogiausią, kai jie neapkenčia jo. Jei nesugebėsi gerbti žmonių, jie nesugebės gerbti tavęs. Bet apie gerą lyderį, kuris mažai šneka, kai jo darbas baigtas, jo tikslai pasiekti, visi žmonės pasako: mes tai padarėme patys.

  • ATGAL
    Sibiro maldaknygės autorė
    PIRMYN
    Pietas, arba sugrįžimas į Dievo prigimtį
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.