M. Adomėnas: iš Jono Pauliaus II mokėmės, kas yra popiežius, kas yra Bažnyčia | Apžvalga

Įžvalgos

  • M. Adomėnas: iš Jono Pauliaus II mokėmės, kas yra popiežius, kas yra Bažnyčia

  • Temos: Religija
    Data: 2011-05-01
    Autorius: Specialiai „Apžvalgai“ – dalyvavus Jono Pauliaus II beatifikacijos iškilmėse Vatikane

    M. Adomėnas. (Nuotr. iš asmeninio archyvo)

    Popiežius Jonas Paulius II man, mano kartai – ir ne tik jai – buvo regimas Bažnyčios veidas, gyvas jos paveikslas: būtent jį, jo žodžius ir darbus patirdami mokėmės, kas yra popiežius, kas yra Bažnyčia, ką reiškia būti kataliku. Iki 2005 metų bent jau aš neprisiminiau ir nepažinojau jokio kito popiežiaus. Žinojau apie juos, skaičiau jų raštus, bet jie nebuvo gyvai patirtos, sutiktos asmenybės. Todėl 2005-aisiais, Jonui Pauliui II mirus, patirtyje atsivėrė tarsi praraja: kaip mes dabar gyvensime? Apaštalų sostan netrukus užkopė Benediktas XVI, Josephas Ratzingeris, ir manoji Bažnyčios patirtis brendo ir gilėjo, suvokiant giluminį, metafizinį Bažnyčios tęstinumą. Tačiau Jonas Paulius II vistiek liko sąmonėje kaip žmogus, iš kurio rankų, jei galima taip sakyti, perėmiau savąjį supratimą apie Bažnyčią.

    Šventojo Tėvo Jono Pauliaus II beatifikacijos iškilmės gegužės 1 d. Romoje buvo, žinoma, visai kitokia proga negu prieš šešerius metus vykusios laidotuvės. Netekties ir išsiskyrimo kartėlį pakeitė grįžimo džiaugsmas, kurį regimai ženklino ir dangus, prieš visas lietų žadėjusias sinoptikų prognozes apdovanojęs kaitrios Viduržemio saulės spinduliais. Džiaugsmingos, triumfo nuotaikos buvo apimtos ir minios, dar gausesnės negu laidotuvių dieną aikštėje prieš Šv. Petro baziliką ir daugelyje kitų Romos aikščių sveikinusios jų mylimo popiežiaus žengimą į dangiškąją šlovę. Per beatifikacijos Šv. Mišias skaitoma Popiežiaus biografija, jo pamokslų fragmentai sugrąžino į tuos metus, kai jo asmenyje regėjome Bažnyčią visais jos būties aspektais: tiek kovojančią Bažnyčią, narsiai besipriešinančią totalitarizmui, tiek išminties Bažnyčią, dar kovų su totalitarine priespauda laikais įžvelgusia pavojus, slypinčius tiesos ir moralės matą praradusioje laisvojo Vakarų pasaulio tikrovėje, atsidavusioje reliatyvizmui ir ciniškai Realpolitik, galiausiai, taip pat ir užjaučiančią ir su visais šio pasaulio silpnaisiais Kristaus kryžių drauge nešančią Bažnyčią – užstojančią bejėgę kūdikio gyvybę, kenčiančią su ligoniais ir vargšais, išvien su mirštančiaisiais pasitinkančią mirties ir nebūties siaubą. Neatsitiktinai ir pirmasis dabar jau palaimintojo Jono Pauliaus atliktas stebuklas – išgydyti seselę vienuolę, kentusią, kaip ir jis pats, nuo nepagydomos, gniuždančios, viltį atimančios Parkinsono ligos.

    Man, politikui, asmeniškai svarbus buvo ir palaimintojo Jono Pauliaus II pavyzdys, derinant dažnai prieštaringus tikėjimo ir politikos, dangiškosios ir žemiškosios tėvynės, Dievo ir žmogaus miestų reikalavimus. Jis paliko labai aiškų liudijimą, kaip tikėjimas gali tapti politine jėga, netapdamas politinių sumetimų ir siaurų partinių interesų įkaitu. Jo užčiuoptos grėsmės krikščioniškajai Europos civilizacijai, įvardytos kaip „mirties kultūra“ ir „nuodėmės struktūros“, ir dabar reikalauja visų sąmoningų krikščionių bendrų pastangų ir maldų. Paskelbdama Joną Paulių II palaimintuoju, Bažnyčia ne tik pagerbė jo nepriekaištingą, šventumo kupiną, kitų tarnystei pašvęstą gyvenimą. Ji drauge paliudijo, kad palaimintojo Jono Pauliaus II mokymas, veiksmai ir mintys tebėra nesiliaujančio įkvėpimo versmė ir herojiškos dorybės pavyzdys mūsų dienų, XXI amžiaus krikščionims. Todėl išvien su milijonais tikinčiųjų, tą dieną tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvavusių beatifikacijos iškilmėse, galime kreiptis į mums tokį artimą ir pažįstamą Popiežių maldos žodžiais: „Palaimintasis Jonai Pauliau, melskis už mus!“

  • ATGAL
    TS-LKD pirmininko varžytuvėse A. Kubiliui iššūkį meta I. Degutienė
    PIRMYN
    Kubilius vs Degutienė
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.