Metai po „Apsauginės ribos“: Gazos atstatymo sunkumai | Apžvalga

Įžvalgos

  • Metai po „Apsauginės ribos“: Gazos atstatymo sunkumai

  • Data: 2015-11-08
    Autorius: Justina POŠKEVIČIŪTĖ

    Penkiasdešimt dienų besitęsusi Izraelio „Apsauginės ribos“ operacija 2014-ųjų vasarą ženkliai pablogino Gazos ruožo būklę, kuri dar prieš operaciją priminė besitęsiančią humanitarinę krizę. Praėjus daugiau nei metams po šios operacijos, gyvenimas Gazoje nepagerėjo. Norėdami atsakyti į esminį klausimą – kodėl atstatyti Gazos ruožą yra tiesiog neįmanoma be didesnių politinių pokyčių – pirma apžvelkime operacijos padarinius ir mažai sėkmingas pastangas juos ištaisyti.

    Sunaikintas greitosios pagalbos automobilis Shijaiyah mieste Gazos ruože

    „Apsauginė riba“ ir jos padariniai

    „Apsauginė riba“ buvo trečioji Izraelio operacija Gazos ruože, savo destruktyvumu aplenkusi net 2008-2009 m. vykdytą „Lietą šviną“: per 50 operacijos dienų Gazos ruože žuvo virš 1500 civilių (iš jų – net 539 vaikai), savo namus buvo priversti palikti apie 110 tūkstančių palestiniečių (Amnesty International). Operacijos metu buvo bombarduoti civiliniai objektai, jų sąraše – Jungtinių Tautų įsteigtos mokyklos bei ligoninės, ką Izraelio kariuomenė teisino teigdama, kad ten slėpėsi „Hamas“ kovotojai. Kaip praneša JT Vyriausiasis žmogaus teisių komisaras, „Apsauginės ribos“ metu buvo sunaikinta ar apgriauta 30 procentų Gazos ruožo švietimo institucijų, 50 procentų darželių, 17 ligoninių, 56 sveikatos apžiūros punktai, sunaikinta ar stipriai paveikta virš 18 tūkstančių namų. Apie 20 procentų visų Gazos ruožo gyventojų reikia ilgalaikės psichologinės pagalbos, o iš beveik 3 tūkstančių sužeistų vaikų daugiau nei tūkstantis liko neįgalūs visam gyvenimui (Ohchr.org). Izraelio pusėje netektys buvo septyni civiliai, žuvę nuo raketų, paleistų „Hamas“ kovotojų, bei 66 kariai (BBC).

    Turbūt vienas geriausiai Izraelio kariuomenės atakų skalę iliustruojančių karinių veiksmų buvo Shejaiya kvartalo bombardavimas. Liepos 20-ąją viename tankiausiai apgyvendintų Gazos miesto rajonų prasidėjusios atakos paliko daugiau nei 600 subombarduotų pastatų ir tūkstančius palestiniečių privertė ieškoti prieglobsčio ligoninėse bei mokyklose (The New York Times). Į gatves išbėgę mažai, arba nieko su savimi nepasiėmę palestiniečiai, per griuvėsius ir nuolaužas sužeistuosius bandančios pasiekti greitosios bei iš ką tik subombarduotų pastatų tebesiveržiantys dūmai: tokie vaizdai iš Shejaiyos žiniasklaidos buvo transliuojami atakos dienomis. Sunkiosios artilerijos, minosvaidžių bei oro atakų nuniokoto rajono vaizdai tikriausiai ne vienam priminė Aleppo – Sirijos pilietinio karo smarkiai bombarduoto miesto – griuvėsius.

    Karo nusikaltimai ir nebaudžiamumo problema

    „Izraelio nebaudžiamumas yra didžiulė sveikatos apsaugos problema. Kiekvienas vaikas ir suaugęs gali išvengti visų sužeidimų, amputacijų. Ši tragedija nėra neišvengiama – ji yra sukurta žmonių. Ciniškai suplanuota ir brutaliai įvykdyta Izraelio vyriausybės“ – taip teigė Mads Gilbert, norvegų gydytojas, „Apsauginės ribos“ metu dirbęs Shifa ligoninėje Gazoje, „The Nation“ savaitraščiui. Tiesa, M. Gilbert, dirbusiam Gazoje ir per dvi ankstesnes Izraelio operacijas ir drąsiai kalbančiam apie Izraelio kariuomenės vykdomus žiaurumus, 2014-ųjų spalį Izraelis uždraudė grįžti į Gazą dėl neįvardintų saugumo priežasčių.

    „Apsauginei ribai“ pasibaigus, Izraelio ir „Hamas“ veiksmus analizavęs Jungtinių Tautų tyrimas apkaltino tiek Izraelio vyriausybę, tiek „Hamas“ karo nusikaltimais (The Guardian). Nors „Hamas“ teigė leidę raketas į Izraelio karinius objektus, grupuotės veiksmai buvo įvardinti kaip nepaisę civilių taikinių. Izraelis kaltinamas taikymusi į civilinius objektus, neproporcingos artilerijos panaudojimu gyvenamuosiuose rajonuose bei kitais nusikaltimais, susijusiais su konkrečiais atvejais. Tikriausiai vienas groteskiškiausių Izraelio atakos pavyzdžių buvo Gazos paplūdimyje, priešais žurnalistų pamėgtą „Al Deira“ viešbutį, sušaudyti keturi žvejų vaikai: du dešimtmečiai, vienas vienuolikametis bei vienas devynerių metų berniukas (The Washington Post). Šių metų vasarą paties Izraelio vykdytas tyrimas pripažino išpuolį prieš vaikus kaip teisėtą, mat jie buvo supainioti su „Hamas“ taikiniais (Times of Israel).

    Tarptautinės bendruomenės pažadai

    „Apsauginei ribai“ pasibaigus, Kaire 2014-ųjų spalį vykusios donorų konferencijos metu tarptautinė bendruomenė prižadėjo Gazos ruožo atstatymui skirti net 3,5 milijardo JAV dolerių, Europos Sąjunga – daugiau nei pusę milijardo, JAV – 212 milijonų, o Kataras teigė suteiksiąs Gazai net vieną milijardą (BBC). Praėjus pusei metų po šios konferencijos, Tarptautinių vystymosi agentūrų asociacija (angl. „AIDA“), kuriai priklauso apie 80 Gazos ruože ir Vakarų Krante veikiančių tarptautinių organizacijų, išleido Gazos ruožo atstatymo ataskaitą. Joje teigiama, jog iš žadėtų 3,5 milijono JAV dolerių tik 26,8 procentai pasiekė pagalbą palestiniečiams teikiančias organizacijas.

    „Atstatymų beveik nebuvo, nepasirašyta jokia ilgalaikė taikos sutartis, nėra jokio plano užbaigti Gazos ruožo blokadą. Tarptautinė bendruomenė plačiai atsimerkusi juda kito išvengiamo konflikto link, remdama status quo, kurį pati sakė turinti pakeisti“ – taip ataskaitoje teigė „Oxfam“ organizacijos generalinis direktorius Winnie Byanyima (AIDA Jerusalem). Pačios „Oxfam“ šią liepą išleistoje ataskaitoje detaliau įvardijami Gazos atstatymo sunkumai. Joje pranešama, jog nors pusė švietimo institucijų buvo atstatyta, nebuvo atstatytas nė vienas iš 18 tūkstančių visiškai sugriautų ar netinkamų gyventi gyvenamųjų pastatų. Tiek sveikatos institucijų, tiek gyvenamųjų pastatų, vandens sistemų ir kitų infrastruktūros objektų atstatymas yra stipriai stabdomas Izraelio blokados, dėl kurios į Gazą patenka limituojamas kiekis statybinių ir kitų esminių ruožo atstatymui medžiagų ir įrenginių (Oxfam). Anot JT humanitarinių reikalų koordinavimo biuro (angl. „UNOCHA“), mažiau nei 1 procentas statybinių medžiagų, reikalingų atstatyti Gazos ruožui, iki šiol pasiekė Gazą.

    Struktūrinės problemos, reikalaujančios struktūrinių pokyčių

    Gazos ruožo atstatymo problema neslypi fondų trūkume. Situacija Gazoje – aukščiausias pasaulyje (43 procentai) nedarbo lygis, lėtėjanti ekonominė veikla, mažėjantys geriamo vandens ištekliai, psichologinės pagalbos poreikis vaikams ir suaugusiems bei kitos problemos – susidarė nenatūraliai. Jau aštuonis metus besitęsianti Izraelio žemės, oro ir jūros blokada iš esmės stabdo regiono vystymąsi, nekalbant jau apie karines operacijas, nusinešančias tūkstančių civilių gyvybių bei darančias ilgalaikę žalą Gazos ruožo ir taip silpnai infrastruktūrai. 80 procentų visų Gazos ruožo gyventojų yra priklausomi nuo humanitarinės pagalbos, darbo neturi net 60 procentų jaunimo, žvejai tegali pasiekti trečdalį jiems Oslo susitarimu prižadėtų vandenų. Apskaičiuota, jog blokada sumažino Gazos ruožo BVP net 50 procentų (UNOCHA). Izraelis kontroliuoja ne tik statybinių medžiagų, bet ir medikamentų importą į Gazą, o jau prieš „Apsauginę ribą“ pasireiškęs stiprus elektros energijos trūkumas Gazos ruože virsta stiprėjančia krize po to, kai per operaciją Izraelis subombardavo vienintelę Gazos elektrinę (Aljazeera).

    Politiniai Gazos ruožo humanitarinės krizės sprendimo būdai yra dvejopi ir stipriai susiję. Pirma, tai turi būti tarptautinės bendruomenės spaudimas Izraeliui, jog šis nutrauktų nelegalią Gazos ruožo blokadą. Gazos ruože visiškai suvaržyta judėjimo laisvė, vyksta importo ir eksporto kontrolė, kas porą metų kartojasi civilių aukų nepaisančios operacijos, vėliau bandoma taisyti dalinai nepataisomą žalą žadamais pinigais. Tai negali būti toleruojama. Antra, spaudimas  ekonominėmis sankcijomis, įvairiais boikoto tipais negali būti efektyvus, jei tuo pat metu Izraeliui ir toliau bus dosniai tiekiama karinė technika. Štai, pavyzdžiui, JAV, Gazos ruožo atstatymui pažadėjusi 212 milijonų JAV dolerių, per pastaruosius metus tik stiprino paramą Izraeliui: JAV Izraeliui skiriamas negrąžinamas finansavimas karinei technikai įsigyti bei karinėms pratyboms vykdyti 2007-aisiais siekė 2,5 milijardo JAV dolerių, 2010-aisiais – 2,8 milijardo, o 2014-aisiais – 3,1 milijardo (Fas.org) JAV dolerių. Kitas pavyzdys – Vokietija, šių metų gegužę susitarusi Izraeliui parduoti keturis karinius laivus už 430 milijonų eurų, iš kurių 115 milijonų bus subsidijuojami Vokietijos mokesčių mokėtojų pinigais (Reuters).

    Bandyti padėti Gazos ruožui, tuo pat metu tiekiant karinę techniką Izraeliui bei nekeičiant politinio status quo, nėra nei efektyvi ilgalaikė, nei trumpalaikė pagalba. „Pasaulis užmerkia akis ir užsidengia ausis prieš Gazos gyventojus būtent tada, kai jiems mūsų pagalbos reikia labiausiai. Gazos ruožo atstatymas negali vykti be tam skirtų finansų, bet vien pinigų neužteks. Kol tebesitęs Izraelio blokada, mes galėsime tik atstatyti gyvenimą kančioje, skurde ir neviltyje“ – nykią Gazos ruožo ateitį piešia Tony Laurance, britų organizacijos „Medical Aid for Palestinians“ vadovas (AIDA Jerusalem). Jei politinis status quo nesikeis, neturime pagrindo įsivaizduoti kitokios šio regiono ateities. ■

  • ATGAL
    Ko Rusijai reikia Sirijoje?
    PIRMYN
    Lietuva ir naujasis „Europos koncertas“
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.