Metų knygos rinkimai – ar tai tik apdovanojimai? | Apžvalga

Mūzos dvelksmas

  • Metų knygos rinkimai – ar tai tik apdovanojimai?

  • Data: 2012-04-11
    Autorius: Vilius ARLAUSKAS

    Kada nors knygos atėjimas pas žmogų bus prilygintas dieviškosios ugnies pagrobimui – nes kuo gi mes ginamės nuo tamsos ir smurto žvėrių, jei ne knyga, kuo šildom sugrubusią sielą, kieno, jei ne knygos šviesa mus vedė ir veda pasaulio ir pačių širdies labirintais.
    Justinas Marcinkevičius
        

    (Kęstučio D. Rimkevičiaus nuotr.)

    Knyga mus veda. Kas drįstų paneigti šiuos poeto žodžius? Matyt, kiekvieno iš mūsų tobulos atostogos neįsivaizduojamos be geros knygos rankose. Nepriklausomai nuo amžiaus, pomėgių, išsilavinimo ar socialinės padėties, dauguma žmonių tikrai yra pažinę knygos teikiamą džiaugsmą ir jį vertina. Tai patvirtina ir knygų tiražai, pavyzdžiui, Lietuvoje išleistos poezijos knygos savo tiražais niekuo nenusileidžia tokiai didžiuliai šaliai kaip Vokietija. Taip pat matyti ir gyvas interesas – nemažėjantis, o kasmet tik didėjantis lankytojų skaičius kasmetėje Vilniaus knygų mugėje tik patvirtina tai, kad knyga lietuviui labai svarbi. Žinoma, viskas tikrai nėra taip gerai, kaip gali pasirodyti. Nors ir nesiginčydami pripažįstame knygos privalumus, jai, kaip žinių šaltiniui, viešojoje erdvėje skiriama vis mažiau dėmesio. Šiame amžiuje bet kokia grožinė  ar ne grožinė kūryba turi kaip niekad daug stiprių „konkurentų“, atimančių iš žmonių galimybę skirti daugiau laiko skaitymui, tačiau netrūksta ir geros iniciatyvos. Štai neseniai vykusioje Vilniaus knygų mugėje vyko jau kasmečiais spėję tapti akcijos „Metų knygos rinkimai“ apdovanojimai.

    Toks reiškinys, kaip skaitytojų renkamos Metų knygos apdovanojimai pasaulyje egzistuoja jau senokai, tačiau pas mus labiau vyrauja įvairios vardinės premijos, kurias teikia komisijos. Alternatyvos, kai pagrindinį žodį tartų skaitytojas, ilgai neturėjome. Tad surengti Metų knygos rinkimus sumąstė ir pradėjo vykdyti: Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, o nuo 2010-ųjų įsitraukė Skaitymo ir kultūrinio raštingumo asociacija. Tai jau septintą kartą vykstantys rinkimai, kurių metu yra apdovanojamos geriausios lietuviškos knygos trijose kategorijose: Metų knyga vaikams, Metų knyga paaugliams ir Metų knyga suaugusiesiems. Ekspertų komisija iš visų kategorijų atrenka tris– penkias knygas, pasirodžiusias per praėjusius metus. Į komisiją šiemet buvo atrinkti: Rasa Drazdauskienė, Kęstutis Navakas, Danutė Kalinauskaitė, Donatas Petrošius ir Emilija Visockaitė, o komisijai pirmininkavo Andrius Jakučiūnas. Skaitytojai visoje Lietuvoje  balsavo už savo mėgstamą knygą. Šiuokart aktyvumas buvo tikrai nemažas, savo balsą panoro išreikšti daugiau nei penkiolika tūkstančių žmonių. Lietuvoje egzistuoja ne viena tik komisijos sprendimu skiriama premija, bet rinkimai, kur nugalėtojus išrenka patys skaitytojai, – išskirtiniai. Tokius apdovanojimus vertina ir patys rašytojai, nes autorius gali būti mėgstamas ar nemėgstamas kritikų, bet būti įvertintam skaitytojų – tai didelis laimėjimas.

    Šiemet vaikų skiltyje komisija atrinko tris knygeles, kurių autorius skaitanti publika tikrai pažįsta. Tai nepailstančio knygų iliustratoriaus ir ne vienos knygos vaikams autoriaus Kęstučio Kasparavičiaus naujausioji pasakų knyga „Mažoji žiema“. Rašytojas jau dukart buvo įvertintas skaitytojų – 2009 m. už pasaką „Kiškis Morkus Didysis“ ir 2008 m. taip pat už pasaką „Sodininkas Florencijus“. Kęstutis Kasparavičius yra iliustravęs daugiau kaip penkiasdešimt kitų autorių knygų, dalyvavęs daugybėje parodų užsienyje, kur ne kartą buvo įvertintas už iliustracijas. Pats kūrėjas apie savo knygas sako: „(…) Mano knygos šiek tiek paslaptingos, iki galo neaiškios. Manau, kad gera knyga vaikams turi būti ir gera knyga suaugusiesiems. Stengiuosi rašyti taip, kad knygą norėtųsi imti, vartyti, skaityti daug kartų, kad kaskart joje būtų galima surasti kažką nauja.“

    Antra atrinkta knyga tai pirmoji Violetos Palčinskaitės apysaka „Muzika troliui“, „skirta visiems, kurie ilgisi nuotykių“, – skelbia knygos antraštė. Vaikų publikai autorė yra pažįstama jau seniai. Ankščiau ji savo dėmesį telkė į eilėraščių ir pjesių rašymą. Šiuokart skaitytojus pradžiugina apysaka, kurią iliustravo Lina Eitmantytė-Valužienė, o knygą praturtina ir jos pabaigoje esanti kompaktinė plokštelė su Edvardo Grygo pjesėmis fortepijonui, atliekamomis Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos moksleivių.

    Stebuklingas Dominyko brangakmenis: trečioji knyga apie arklį Dominyką ir jo svajonių rugiagėlę / Vytautas V. Landsbergis; dailininkas Sigutis Asch. - Vilnius: Dominicus Lituanus, 2010.

    Šiųmetiniu „Metų knygos vaikams“ laureatu tapo (taigi sulaukė daugiausia skaitytojų balsų) Vytauto V. Landsbergio pasaka „Stebuklingas Dominyko brangakmenis“. Tai jau trečioji autoriaus knyga apie arklį Dominyką. Pirmoji –„Arklio Dominyko meilė“– išleista dar 2004 m., 2007 m. pasirodė ir antroji dalis – „Arklio Dominyko kelionė į žvaigždes“. Taip pat kiekviena iš šių dalių buvo išleista ir kompaktinės plokštelės pavidalu. Autoriaus sėkmė  nestebina, Vytautas V. Landsbergis yra įsitraukęs į veiklą su vaikais. Jo rūpestis, dėmesys jiems tikrai nėra dėl medžiagos rašymui trūkumo, bet kylantis iš vidaus. Kaip teigia pats autorius, jis dažnai pasiima gitarą ir tiesiog vyksta į mokyklas pabūti su vaikais, jiems padainuoti, išgirsti jų balsus, pasikalbėti jiems rūpimais klausimais. Galbūt todėl autoriaus parašytos pasakos greitai užmezga ryšį su vaiku?

    Paauglių Metų knygos taip pat buvo atrinktos trys. Viena iš jų – Gintarės Adomaitytės apysaka „Paklydusi pasaka“. Į trejetuką  ji, mano nuomone, pateko  taip pat neatsitiktinai.  Jau 2008 m. autorės pasaka „Karuselė“ buvo patekusi į tuometį pretendentų penketuką. Apskritai didžioji šios prozininkės ir eseistės kūrybos dalis  yra skirta vaikams ir paaugliams. Rašytojos nuopelnus spėjo įvertinti Švietimo ir mokslo ministerija, dar 2008 m. skirdama rašytojai Vaikų literatūros premiją už nuopelnus populiarinant vaikų literatūrą.

    Kita atrinkta paauglių knygą yra Akvilinos Cicėnaitės romanas „Mano tėtis ir kiti nesusipratimai“. Ši knyga yra dar kiek anksčiau pasirodžiusios knygos „Viskas apie mano šeimą“ tęsinys.

    Skaitytojų nuomone, geriausia Metų paauglių knyga – Gendručio Morkūno apysaka „Iš nuomšiko gyvenimo“. Netikėtai atsiradęs paauglių literatūroje, autorius greitai rado savo skaitytojus. Nors rašytojo jau nebėra tarp mūsų, jo išleistos knygos neliko nepastebėtos. Visos jos susilaukė įvertinimo. Dar 2007 m. išleista „Grįžimo istorija“ įtraukta į Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) garbės sąrašą, 2008 m. išleisti „Blusyno pasakojimai“ buvo apdovanoti tos pačios asociacijos kaip geriausia metų knyga vaikams ir paaugliams, o 2009 m. pasirodžiusios „Velniškai karštos atostogos“ išrinktos geriausia knyga vaikams ir paaugliams. Šio autoriaus įnašą į kultūrą įžvelgia ir vaikų literatūros kritikas Kęstutis Urba : ,,Jei manęs kas nors paklaustų, kas buvo reikšmingiausias XXI a. pradžios rašytojas, aš visai neabejodamas atsakyčiau, kad tai – Gendrutis Morkūnas.“

    Iš nuomšiko gyvenimo: apysaka / Gendrutis Morkūnas; iliustravo Lina Žutautė. - Vilnius: Nieko rimto, 2010.

    Suaugusiųjų Metų knyga pretendavo tapti penkios knygos. Viena jų – tai Alfonso Andriuškevičiaus eilėraščių, esė ir Rytų poezijos vertimų rinkinys „Vėlyvieji tekstai“. Pats autorius sako, kad knygoje rasime didžiąją dalį to, ką jis nuveikė rašto srityje per pastaruosius penkerius metus, o visas jos dalis jungia intertekstualumas. Viename iš pokalbių, pristatydamas šią knyga, autorius pasidalijo savo atradimais, teigdamas, kad suprato, jog gyvenimas yra kančia. Tačiau nereikia jos didinti ar skleisti kitiems, o atvirkščiai, stengtis ją sumažinti, solidarizuotis su žmonėmis, kurie visi yra kenčiantys, neskubant jų smerkti.

    Ne pirmą kartą į penketuką pateko ir rašytojas Sigitas Parulskis. Šįkart su savo trumpų tekstų knyga „Prieš mirtį norisi saldaus“. Vienas produktyviausių lietuvių rašytojų pateikia mums trumpus tekstus, kuriuos jau galėjome rasti internetinėje erdvėje. Pasak autoriaus, tekstų publikavimas, ar jis būtų virtualus, ar ne, jam neturi reikšmės. Rašytojo anksčiau publikuotų tekstų gausa buvo tik viena iš priežasčių atsirasti naujai knygai. Knygoje autorius pateikia pastarųjų kelerių metų laikotarpiu parašytus pasakojimus apie kasdienes gyvenimo situacijas, kartais komiškas, kartais dramatiškas.

    Komisijos sprendimu į penketuką taip pat pateko ir naujausias Romualdo Granausko novelių romanas „Trys vienatvės“. Tai gal kiek memuarus ar dienoraštį primenantis dešimties atskirų novelių rinkinys, kurias jungia pasakotojo asmeninės patirtys. Per savo ilgą literatūrinę karjerą kūrėjas yra įsitvirtinęs kaip dramatiškas rašytojas ir kalbos meistras, bet naujausioje knygoje matome kiek kitokį Romualdą Granauską. Čia, pasak dr. Solveigos Daugirdaitės, rašytojas atsiskleidžia kaip fantastiniu humoro jausmu pasižymintis tragikomiškų istorijų autorius.

    Į sąrašą taip pat pateko dar tik pradedanti įsitvirtinti, palyginti su  minėtais rašytojais,  autorė Undinė Radzevičiūtė ir jos knyga „Baden Badeno nebus“. Tai jau trečioji rašytojos knyga. Anot poeto ir literatūros kritiko Kęstučio Navako, autorės proza „akupunktūriška“, ji įdomi ir savita, kalbėjimas taupus, svarbus kiekvienas žodis.

    Silva Rerum II: romanas / Kristina Sabaliauskaitė. - Vilnius: Baltos lankos, 2011.

    Laureatu šiemet tapo Kristinos Sabaliauskaitės romanas „Silva rerum II“. Skaitytojai buvo įvertinę ir pirmąją romano dalį „Silva rerum“, 2009-aisiais išrinkdami ją Metų knyga. Literatūriniu debiutu didžiulio populiarumo susilaukusi autorė gali didžiuotis, kad istorijos tęsinys taip pat paženklintas ištikimų, taip pat ir naujų gerbėjų dėmesio ir palankių kritikų atsiliepimų. Apskritai, Kristinos Sabaliauskaitės kūryba tapo savotiška staigmena Lietuvos skaitytojams, jos pirmoji „Silva rerum“ dalis tapo paklausiausia. Kas lėmė tokį staigų knygos populiarumą, nedrįstume spėti, bet pati autorė tokį fenomeną aiškina kaip pasekmę geriausios ir veiksmingiausios reklamos – žmogaus žodžiu žmogui.

    Žvelgiant į atrinktus rašytojus ir laureatus, norisi pasidalyti keliomis įžvalgomis. Visų pirma turime labai įdomių ir „savo vietoje“ esančių kūrėjų. Dauguma rašytojų į tokius ar panašius rinkimus yra buvę atrinkti jau ne kartą, kai kurie iš jų, pavyzdžiui, vaikams skirtų knygų autoriai, yra atidavę tam visą savo gyvenimą, turi savo gerbėjų , o ir įvertinti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Taip pat turime ir tokių netikėtų atradimų, kaip fizikos mokslų daktaro Gendručio Morkūno staigus literatūrinis pripažinimas, o ką jau kalbėti apie masišką susidomėjimą Kristinos Sabaliauskaitės kūryba. Gal šis populiarumas kiek perdėtas ar neracionalus, bet, kaip pažymi literatūrologai, panašaus išskirtinio susidomėjimo grožine knyga Lietuvoje nebuvo gal dešimt metų. Šalia regime ir tą autorių būrelį, kurie dar tik pradeda leisti savo pirmąsias knygas. Ilgai netruks ir jų tekstai ras savo skaitytojus, o ateityje sulauks ir įvertinimų…

    Rašytojų pagerbimas yra tik viena iš minėtos akcijos dalių. Kur kas labiau džiugina ir teikia vilties idėjos autorių išsikelti tikslai „skatinti Lietuvos gyventojus domėtis šiuolaikine lietuvių literatūra, kelti mūsų visuomenėje skaitymo prestižą“. Šiems tikslams pasiekti bandoma pasitelkti ir kuo platesnes žiniasklaidos galimybes. Rodomos įvairios radijo ir televizijos laidos, publikuojami straipsniai apie autorius ir  taip siekiama grąžinti diskusijas apie literatūrą į viešąją erdvę. Taip pat įvairiuose miestuose rengiami susitikimai su rašytojais, stengiamasi įtraukti kuo daugiau viešųjų bibliotekų ir mokyklų į šią akciją. Apdovanojami ne tik kūrėjai, bet ir aktyviausi skaitytojai ir dalyvavusieji knygų rinkimuose. Norisi tikėti, kad dėmesys šiuolaikinei lietuvių literatūrai tik didės, o artimiausiais metais prie Metų knygos rinkimų prisidės vis daugiau mokyklų ir taip padės vaikams kuo anksčiau užmegzti ryšį su knyga.

    Vilniaus knygų mugė kasmet sulaukia gausybės lankytojų. (Kęstučio D. Rimkevičiaus nuotr.)

  • ATGAL
    Margučių puošybos paslaptys
    PIRMYN
    Lietuva – tai aš, tai – tu...
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.