Mitinge prie Vilniaus rajono savivaldybės reikalauta neuždaryti lietuviškų mokyklų | Apžvalga

Regionai

  • Mitinge prie Vilniaus rajono savivaldybės reikalauta neuždaryti lietuviškų mokyklų

  • Data: 2013-12-30
    Autorius: Jonas Švagžlys

    Veriškių mokyklos moksleivių tėvų atstovės Lauros Puraitės teigimu, dėl Vilniaus rajono valdžios taikomos politikos itin nukenčia ten gyvenančios lietuvių šeimos, mat, uždarius mokyklą, tėvai yra priversti vaikus vežti į atokiau esančias mokyklas. Martynos Trinkūnienės nuotrauka

    Šių metų lapkričio 12 d. kelios dešimtys Vilniaus rajono problemoms neabejingų piliečių susirinko į protestą prie Vilniaus rajono savivaldybės. Juo buvo siekta atkreipti dėmesį į Vilniaus rajone itin aktualią problemą – lietuviškų mokyklų uždarymą. Ypatingas dėmesys skirtas Veriškių pradinei mokyklai, kurią rajono valdžios sprendimu nuspręsta uždaryti artimiausiu metu.

    Remiantis Vilniaus rajono tarybos nutarimu, ši mokykla netrukus turės būti uždaryta ir prijungta prie netoliese esančios lenkiškos mokyklos. Iki šiol mokyklą pavyko išsaugoti tik dėl Lietuvos teismų, į kuriuos ne sykį kreipėsi mokyklos uždarymu nepatenkinti moksleivių tėvai, sprendimų.

    Savo sprendimą Vilniaus rajono savivaldybė argumentuoja tuo, kad šioje mokykloje mokosi nedaug vaikų ir kad ją išlaikyti yra nuostolinga. Tačiau pastaraisiais metais ši mokykla nebesusiduria su finansiniais sunkumais ir sugeba išsilaikyti iš mokinio krepšelio lėšų, tad akivaizdu, kad tokį valdžios sprendimą lemia ne finansinės, o politinės priežastys.

    Mitinge dalyvavę politikai ir visuomenės veikėjai negailėjo aštrios kritikos Vilniaus rajono valdžiai dėl jos vykdomos politikos. Kaip teigė Seimo narys Mantas Adomėnas, Vilniaus rajono valdžios veikla grubiai pažeidžia Lietuvos Konstituciją. Pasak politiko, Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybėms vadovaujanti Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) sąmoningai kuria tautinę priešpriešą šalyje, o jos veikla ir keliami reikalavimai prieštarauja šalies Konstitucijai ir kenkia minėtose savivaldybėse gyvenančių žmonių interesams.

    Mitinge kalbėjęs lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ pirmininkas, aktyvus lietuvybės Vilniaus rajone puoselėtojas Algimantas Masaitis daug dėmesio skyrė Vilniaus rajone gyvenančių lietuvių diskriminacijai ir pateikė tai įrodančių faktų. Vilniaus rajone masiškai uždaromos lietuviškos mokyklos neva dėl mažo jose besimokančių vaikų skaičiaus, kita vertus, panašus, o neretai ir dar mažesnis mokinių skaičius yra ir daugelyje lenkiškų mokyklų, tačiau šių mokyklų uždaryti neketinama. A. Masaitis atkreipė dėmesį ir į kitą ne mažiau aktualią problemą – itin prastą daugelio lietuviškų mokyklų infrastruktūros būklę. Didelė dalis Vilniaus rajone įsikūrusių mokyklų yra perpildytos, tačiau savivaldybė dėl neaiškių priežasčių atsisako joms skirti kone pustuščių netoliese esančių švietimo paskirties patalpų.

    Į šias problemas dėmesį atkreipė ir Veriškių mokyklos moksleivių tėvų atstovė Laura Puraitė. Jos teigimu, dėl Vilniaus rajono valdžios taikomos politikos itin nukenčia ten gyvenančios lietuvių šeimos, mat uždarius mokyklą, tėvai yra priversti vaikus vežti į atokiau esančias mokyklas. Ši problema darosi dar aktualesnė, nes pastaraisiais metais į Vilniaus rajoną atvyksta gyventi vis daugiau jaunų šeimų. Dauguma jų – lietuviakalbės ir jos nori savo vaikus leisti į lietuviškas mokyklas.

    Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, jog Vilniaus rajono valdžia atstovauja daugumą savivaldybės gyventojų sudarančiai Lietuvos lenkų bendruomenei. Tačiau situacija iš tiesų yra kitokia. Pirmiausia, nemaža dalis lenkakalbių rajono gyventojų savo vaikus leidžia į lietuviškas mokyklas, todėl šių mokyklų uždarymas joms yra ne mažiau žalingas negu lietuvių šeimoms. Be to, Vilniaus rajono valdžios vykdoma diskriminacinė politika lietuviakalbių gyventojų atžvilgiu atrodo itin paradoksaliai: partija, pabrėžianti, kaip svarbu atstovauti Lietuvoje gyvenančių etninių mažumų interesams, diskriminuoja lietuvius ir kitų tautybių gyventojus, sudarančius mažumą Vilniaus rajone.

    Protesto akcijos dalyviai pabrėžė, kad LLRA vykdoma politika yra žalinga Lietuvos lenkų bendruomenei. Šios partijos nuostatos švietimo klausimais (priešinimasis didesniam lietuvių kalbos pamokų skaičiui, vienodiems valstybinės kalbos egzaminams visų mokyklų abiturientams) iš tiesų kenkia lenkų tautybės moksleiviams, besimokantiems lenkiškose mokyklose, kadangi prastesnis lietuvių kalbos mokėjimas daugeliui jų ateityje gali tapti kliūtimi studijuojant, ieškant darbo ir t.t. Tarp lenkakalbių Lietuvos piliečių yra paplitęs požiūris, kad dėl tautinių mažumų problemų yra kalta šalies vyriausybė, bet iš tiesų, kaip buvo pažymėta, dėl daugelio viešoje erdvėje aptariamų problemų kaltę turėtų prisiimti būtent LLRA ir jos vadovaujamų savivaldybių pareigūnai.

    Rajono gyventojo teiginius puikiai iliustruoja Vilniaus rajono ekonominių rodiklių statistika. Vilniaus rajone vidutinis darbo užmokestis yra mažesnis nei Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių rajonuose. Vilniaus rajonas taip pat susiduria su nedarbo, jaunimo užimtumo ir kitomis problemomis. Reikia paminėti, kad situacija Vilniaus rajone yra visiškai priešinga situacijai Rygos, Talino, Varšuvos apylinkėse, mat jose pragyvenimo lygis kaip tik yra aukštesnis nei kituose šalies regionuose. Pažymėtina, kad puikiai žinodama šias problemas, LLRA ne tik nesiima jokių priemonių joms spręsti, bet netgi priešinasi galimoms investicijoms į Vilniaus rajoną, ateityje turėsiančioms teigiamą poveikį rajono ekonominiam išsivystymui.

    Kita vertus, toks elgesys pernelyg nestebina. Žemas pragyvenimo lygis ir prasta rajono infrastruktūra yra naudinga jį valdančiai LLRA, nes atbaido į jį persikelti norinčius naujakurius, kurie vargu ar yra LLRA rinkėjai ir galėtų pakeisti rinkimų rezultatus rajone. Tačiau partijos interesai toli gražu nėra viso Vilniaus rajono interesai. Todėl yra labai svarbu, kad ilgainiui Vilniaus rajone atsirastų stipresnės politinės jėgos, galinčios pasipriešinti LLRA vykdomai politikai.

    Nors mitingo metu su jo dalyviais susitikti nepanoro nė vienas savivaldybės pareigūnas, protestas sulaukė nemenko žiniasklaidos dėmesio, jo epizodai parodyti per  didžiąsias šalies televizijas. Pasibaigus mitingui, vienas jo organizatorių, politologas Laurynas Kasčiūnas, ir dar keli mitingo dalyviai savivaldybės vadovams įteikė dovanų Lietuvos Respublikos Konstituciją ir surinktus parašus, kad Veriškių mokykla nebūtų uždaryta.

    Visgi į mitingo metu išsakytus skirtingo amžiaus ir socialinės padėties jo dalyvių argumentus, parodytą žiniasklaidos dėmesį ir Konstitucijoje įtvirtintas nuostatas buvo atsižvelgta. Gruodžio 3 d. Lietuvos vyriausias administracinis teismas priėmė sprendimą patenkinti Vilniaus rajono Veriškių pradinės mokyklos apeliacinį skundą. Teismas pripažino, jog Vilniaus raj. savivaldybė nesugebėjo pakankamai motyvuoti priimtą sprendimą dėl mokyklos reorganizavimo, o bylos proceso metu neįrodė Vyriausybės patvirtintų kriterijų Veriškių mokyklos reorganizavimui buvimo. Taigi Veriškių mokyklos moksleiviai toliau galės lankyti mokyklą savo rajone ir mokytis valstybine kalba. ■

  • ATGAL
    Jaunimo nedarbas ir kitos problemos
    PIRMYN
    Kokį vandenį geriame?
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.