Moterims ginti Lietuvos neprivaloma. Kol kas? | Apžvalga

Įžvalgos

  • Moterims ginti Lietuvos neprivaloma. Kol kas?

  • Data: 2015-04-29
    Autorius: Martynas Pilkis

    www.kam.lt/Vidmanto Balkūno nuotrauka

    Šaukimo į kariuomenę tikimybei pakibus virš šimtų tūkstančių jaunų lietuvių galvų, mažiausiai pusė jų dėl savęs gali būti ramūs: skelbiama, kad moterys privaloma tvarka šaukiamos nebus, kaip ir numatyta šiuo metu galiojančiame Karo prievolės įstatyme. Kita vertus, Konstitucija įtvirtina, jog krašto gynyba nuo užsienio ginkluoto užpuolimo yra „kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisė ir pareiga“. Ar ne laikas moterims suteikti naujų pareigų Lietuvos gynyboje?

    Moterų aktyvus dalyvavimas karyboje žinomas nuo seniausių laikų, tačiau pagrindinė moterų integravimo į karines pajėgas banga prasidėjo tik po Antrojo pasaulinio karo. Pamažu joms buvo užtikrintos vis platesnės galimybės užimti įvairias pareigas kariuomenėse. Moterys nori dalyvauti koviniuose veiksmuose. Reikia pažymėti, kad iš daugiau nei 6 000 Irake ir Afganistane žuvusių karių 144 kariai buvo moterys. Tačiau šauktinių kariuomenė vis dar stereotipiškai laikoma „vyriškumo mokykla“, ir tik dvi Vakarų civilizacijos valstybės – Norvegija ir Izraelis – į kariuomenę privaloma tvarka įtraukia ir moteris.

    Deividas Šlekys: „Nematau problemos į kariuomenę šaukti ir moteris“

    „Apžvalgos“ kalbintas karo studijų ekspertas dr. Deividas Šlekys teigė nematantis problemų, dėl kurių moterų šaukimas būtų neįmanomas. Anot jo, „kariuomenė yra visuomenės veidrodis. Jei visuomenė pakeičia požiūrį į moterį, tada atitinkamai ji daro spaudimą pakeisti požiūrį į moterį ir kariuomenėje.“

    Komentuodamas istorinį kontekstą, dr. Šlekys teigia, jog šauktiniai buvo labai didelis stabdis moterų integravime į kariuomenę: „Šaukiant vyrus, pabrėžiamas vyriškumas, vadinasi, nesudaromos lygios lyčių galimybės. Todėl feministiniai judėjimai labai stipriai pasisakė už tai, kad geriau turėti profesinę karinę tarnybą. Ji yra labiau grindžiama darbo santykiais, todėl  moterims pakliūti į kariuomenę yra lengviau: jos gali konkuruoti tiesiog kaip būsimos darbuotojos.“

    Šiuo metu Lietuvos kariuomenėje moterys sudaro kiek daugiau nei dešimtadalį karių. Lyginant su Vakarų šalimis, tai yra nemažas procentas, būdingas daugeliui pokomunistinių šalių. Norvegijos karinės pajėgos, nuo šių metų pradžios į šauktinių kariuomenę privaloma tvarka kviečiančios ir moteris, siekia, jog 15 proc. kareivių būtų moteriškos lyties. Anot dr. D. Šlekio, norvegių šaukimo atvejis įdomus tuo, kad šio politinio sprendimo „norėjo pačios moterys ir to išsireikalavo, privertė politikus pakoreguoti įstatymus.“ Be to, būtent Norvegija pirma pasaulyje leido moterims tarnauti povandeniniuose laivuose nuo 1985 m.

    Karas karui nelygu: moterų galimybė ginti šalį gali būti didesnė naujo tipo karuose. Komentuodamas moterų dalyvavimą kariuomenės veikloje, dr. D. Šlekys pastebi, jog dailiosios lyties įtraukimas, ypatingai kaip šauktinių, „priklauso nuo to, kaip mes įsivaizduojame karą, kas yra karas, kaip jis vyksta: ar jame reikia daugiau raumenų, ar daugiau smegenų.“

    Izraelis vienišas arba ištekėjusias, tačiau vaikų neturinčias moteris privalomai atlikti karinės tarnybos šaukia nuo pat savo valstybės sukūrimo 1948 m. Tačiau net ir Izraelyje anksčiau būdavo nenorima „moterų priimti į kovinius junginius, kurie yra smaigalys, kurie kaunasi fronte“. Vis tik šios nuostatos keičiasi. Be to, keičiantis karo sampratai – naujo tipo kova susijusi su plataus priemonių spektro naudojimu – galima tikėtis, jog kariuomenei iškils uždavinių, kuriuos moterys galėtų įgyvendinti netgi geriau už vyrus.

    Moterų dalyvavimas gynyboje kaip socialinio teisingumo klausimas

    Lietuvos valstybės ir kariuomenės vadai teigia, kad šauktiniai būtini, siekiant užpildyti kariuomenės dalinius ir parengti rezervą. Vis tik viešoje erdvėje nuomonę išsakantys karybos ekspertai į šauktinių kariuomenės sugrąžinimą žiūri kaip į svarbų teigiamą simbolinį gestą, visų pirma skirtą Lietuvos sąjungininkams ir pačiai visuomenei.

    Svarbu, jog šis veiksmas neduotų atvirkštinio efekto. Dr. Kęstutis Girnius straipsnyje „Šauktinių grąžinimas: ar grietinėlės vaikai išsisukinės?“ (delfi.lt, 2015-03-16) išreiškė visuomenėje gajų susirūpinimą: „Net esant patriotiniam pakilimui, nepaprastai svarbu užtikrinti, kad šauktinių pakvietimas ir parinkimas būtų skaidrus ir socialiai teisingas. Kai sukuriama regimybė, kad į kariuomenę šaukiami tik kaimiečiai, mažiau pasiturintys ir „runkeliai“, o elito vaikai geba jos išvengti, karinė tarnyba degraduoja, o kalbos apie patriotinę pareigą tampa tuščiomis ir veidmainiškomis.“

    Rūpinantis, kad tie, kurie iš valstybės gauna daugiau, daugiau jai ir atiduotų, moterų dalyvavimo krašto gynyboje klausimas nebegalės būti ilgai ignoruojamas. Lietuvės beveik pasivijo savo vyrus pagal uždarbį ir gerokai pralenkė pagal išsilavinimą – tiek aukštąjį, tiek vidurinį. Tiriant penkiolikmečių gebėjimą suvokti tekstą (tai – esminė bet kokio išsilavinimo sąlyga), mergaičių atotrūkis nuo berniukų Lietuvoje yra vienas didžiausių pasaulyje. Kintant ekonomikos struktūrai ir didėjant išsilavinimo svarbai, be to, vis didėjant moterų, dirbančių medicinos ir švietimo sektoriuose, pajamoms, galbūt netgi greitai sulauksime dienos, kai moterys ekonomine galia pralenks vyrus. Tradicinis argumentas, jog moterys verčiau turi prižiūrėti vaikus, irgi neveikia: moterys gimdo vis rečiau, o tas, kurios gimdo, galima atleisti nuo tarnybos individualiai, nedarant išimties visoms lyties atstovėms.

    Galų gale, jeigu moterys yra dailioji ir švelnioji lytis, galbūt didesnis jų įsitraukimas į šalies gynybos klausimus pagaliau padarytų Žemę taikesne vieta gyventi?

  • ATGAL
    Lietuvos kariuomenė: tarp Rytų ir Vakarų
    PIRMYN
    Algirdas Saudargas: Lietuvos užsienio politikos raida šiandienos žvilgsniu
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.