NATO ir energetinis saugumas: naujos simbiozės pradžia | Apžvalga

Įžvalgos

  • NATO ir energetinis saugumas: naujos simbiozės pradžia

  • Temos: Politika
    Data: 2012-06-20
    Autorius: Kalbino Edita Mieldažė

    Audrius Brūzga. (Nuotrauka iš ESC archyvo)

    „Mūsų reakcijos į energetinį saugumą yra kur kas labiau užaštrintos. Mes jautriau reaguojame į bet kokio balanso virptelėjimus. Matyt, dėl to ir būsime vienos tų Aljanso šalių, kurios kalba ir kalbės apie energetinį saugumą kaip apie rimtą temą“, – teigė Energetinio saugumo centro prie Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos direktorius Audrius BRŪZGA. Taigi siūlome plačiau susipažinti su Energetinio saugumo centro, kuris netrukus turėtų pakeisti savo statusą iš nacionalinio į tarptautinį, veikla, išmaniosios energetikos sąvoka bei NATO ir Lietuvos iššūkiais energetikos srityje.

    2011 m. lapkričio 14 d. Lietuvos Vyriausybė pasitarime pritarė NATO energetinio saugumo kompetencijų centro steigimo koncepcijai ir principiniam veiksmų planui. Taigi, ką šis statusas suteiks centrui ir kokie bus jo siekiai?

    Nuo pat Energetinio saugumo centro įsteigimo pradžios 2011 m. buvo siekiama  tarptautinio lygmens, t. y. gauti NATO pripažinimą ir NATO suteikiamą statusą kaip tarptautinės karinės organizacijos, veikiančios Lietuvoje. To buvo siekiama dėl kelių priežasčių. Vienas dalykas, kad Lietuva nuo seno nuosekliai, jau ne vienerius metus pasisako už energetinio saugumo stiprinimą ne tik šalies viduje, ne tik regione, ne tik Europos Sąjungoje, bet ir pasaulinėse organizacijose. Štai ir Lietuvos pirmininkavimas ESBO kaip tik buvo pažymėtas šiuo ženklu. Taigi mes nuosekliai energetinio saugumo temą plečiame visuose tarptautinio bendradarbiavimo forumuose, kuriuose Lietuva dalyvauja. Taip pat ir NATO, kuri yra specifinė karinė, politinė organizacija. Energetinis saugumas NATO iki šiol nebuvo labai išplėtotas, tai nebuvo pirmaeilė tema. Reikia pripažinti, kad ne visos šalys vienodai sutaria dėl energetinio saugumo reikalingumo ir turinio. Lietuva buvo viena iš pirmųjų šalių, kuri nuosekliai pabrėžė energetinio saugumo temą ir teigė, kad Aljansas turi apie tai galvoti, turi stebėti padėtį NATO šalių regione ir pasaulyje plačiau bei sukurti šalių narių gebėjimus reaguoti į incidentus, jei tokie būtų. Štai su tokia nuostata įkurtas nacionalinis Energetinio saugumo centras prie Užsienio reikalų ministerijos. Domimės visomis energetinio saugumo temomis, bet pagrindinė kryptis yra NATO politika, karinė dimensija. Nuosekliai siekiame, kad  NATO pripažintų šį centrą, norime tapti NATO energetinio saugumo kompetencijų centru. Tokių centrų NATO yra daugiau įsteigta, dabar veikia bent šešiolika, dar keli yra steigiami. Kiekvienas iš jų specializuojasi tam tikroje srityje, bet Energetinio saugumo centras bus toks pirmas ir vienintelis. Lietuvos iniciatyva, manau, yra įdomi, sulaukia ir palaikymo, ir pripažinimo, bet reikia atlikti tam tikrus paruošiamus darbus, kad atitiktume NATO iškeltus standartus ir reikalavimus.

    Kokie yra standartai, norint įsteigti NATO kompetencijos centrą?

    Pirmiausia reikia laikytis NATO politikos, pripažintos visų šalių bendru sutarimu. Tai susiję su politiniais, procedūriniais klausimais, informacijos sklaida, patikimumu, kariniais standartais. Visa tai yra surašyta į vadinamąjį kompetencijos centrų aprašą. Mums liko labai nedaug – tik pasirašyti steigimo dokumentus. Tą planuojame padaryti liepos mėnesį, o paskui pateikti paraišką NATO Kariniam komitetui ir iš jo gauti rekomendaciją, kad Energetinio saugumo kompetencijų centras yra reikalingas ir atitinka visus standartus. Tada jau NATO Šiaurės Atlanto taryboje vyktų balsavimas dėl tokio centro akreditavimo. Jeigu Šiaurės Atlanto taryba priimtų teigiamą sprendimą, tai reikštų, kad šiam kompetencijų centrui yra suteikiamas tarptautinės karinės organizacijos statusas.

    Sakykite, kas galės prie centro prisijungti?

    Vienas esminių dalykų yra įsteigti tarptautinį centrą. Lietuva gali ir viena tvarkytis, bet mes norime platesnio pripažinimo, kad tai būtų bent kelių šalių bendras reikalas, kad jis turėtų ir tam tikro politinio „svorio“ ir daugiau pajėgumų, na, ir matomumo. Tad dėl šios priežasties buvo rengiamos steigiamosios konferencijos. Pirma – vasario mėnesį, joje dalyvavo 17 šalių narių, antroji – balandžio mėnesį, kur dalyvavo 13 šalių narių. Buvo kviečiamos visos Aljanso šalys. Į antrąją konferenciją netgi buvo kviečiami partneriai.

    NATO vyriausiojo sąjungininkų transformacijos pajėgų vado gen. Stephane‘o Abrialo (antras iš kairės) vizitas Energetinio saugumo centre Vilniuje. (ESC archyvas/Alfredo Pliadžio nuotr.)

    Sakykite, kodėl 17 ar 13 šalių narių? Kodėl negali visos šalys narės dalyvauti Energetinio saugumo centro veikloje?

    Gali dalyvauti. Centras yra atviras visoms valstybėms narėms be išimties. Bet, aišku, čia dalyvauja tik suinteresuotos šalys. Tai atitinka dabar propaguojamą išmaniosios gynybos iniciatyvą. Jos esmė yra ta, kad Aljanso narės negali vienu metu daryti visko ar dubliuoti savo pastangų. Reikia specializuotis, reikia ugdyti ir grupuoti gebėjimus, reikia ieškoti prioritetų ir atitinkamai dėlioti išteklius, kad nenukentėtų Aljanso operacinis pajėgumas. Taigi čia svarbus išteklių prioritetizavimas ir pergrupavimas. Mes įsivaizduojame energetinį saugumą gyvendami Šiaurės Europoje vienaip, Pietų Europa – visai kitaip. Tad ne visos šalys jungsis, ne visoms įdomu. Vienoms įdomu konceptualiai, kitoms strategiškai, trečioms iš karinių operacijų požiūrio taško, t. y. kaip padėti kariuomenę geriau aprūpinti ištekliais. Tai labai pragmatiški, praktiški dalykai. Mes tikimės, kad pirmame etape bent penkios šalys pasirašys steigiamuosius dokumentus, ir mes galėsime pradėti veiklą. Centras, be abejo, lieka atviras visoms suinteresuotoms šalims ir susitarimo pagrindu jis galės plėstis tiek, kiek reikia. Vėliau bus galima pritraukti ne tik Aljanso nares, bet ir partneres. Labai norėtume, kad centro veikloje dalyvautų partneriai iš Šiaurės šalių regiono. Nėra ko slėpti – suomiai, švedai yra artimiausiai bendradarbiaujantys su NATO. Bet ne vien jie. Štai Lietuvoje lankėsi Izraelio energetikos ir vandens ministras. Jis taip pat lankėsi mūsų centre. Kvietėme jį bendradarbiauti ir technologijų pagrindu, ir kompanijų, ir strateginės analizės, ir energetinės infrastruktūros apsaugos klausimais. Sakėme tiesiai, kad norime matyti Izraelį prisijungiantį prie centro. Kiekviena šalis atsineša savo gebėjimus. To labai reikia efektyvesniam darbui.

    Ar darbuotojų skaičius centre didės, kai prisijungs kitos šalys?

    Pagal pirminę patvirtintą struktūrą Centre turėtų būti daugiausia 27 pareigybės. 10 pareigybių bus administracinės, o visos kitos – t.v. ,,ekspertinės”. Šalys, ateidamos ir prisijungdamos prie centro, įsipareigoja skirti bent po vieną atstovą, taip pat skirti bendrai sutartą finansų dalį ir dalyvauti Priežiūros komitete. Lietuvos, kaip šalies steigėjos ir šalies šeimininkės, pareiga yra užtikrinti infrastruktūrą, administracinį centro funkcionavimą ir skirti direktorių. Direktorius bus Lietuvos pilietis, o kolektyvas – tarptautinis.

    Ar NATO irgi prisidės prie šio centro veiklos finansavimo?

    Tiesioginio finansavimo iš NATO kaip organizacijos tokiems centrams nėra. Bet kiekviena šalis, prisidedanti prie centro veiklos, įsipareigoja skirti ir finansavimą: išlaiko savo atstovą ir skiria dalį veiklos biudžeto. Šaliai šeimininkei tenka prisiimti centro išlaikymo ir administracines sąnaudas

    NATO generalinis sekretorius dalyvauja raketinės gynybos pristatyme NATO viršūnių susitikime. Iš kairės į dešinę: NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas, Verslo plėtros vadovas Thomas Vecchiolla, SACT generolas Stephane‘as Abrialas ir NATO generalinio sekretoriaus padėjėjas gynybos investavimo klausimais Patrickas Auroy. (Šaltinis: www.nato.int)

    Centro veiklos schemoje nurodyta, kad veiks Švietimo, mokymų ir pratybų padalinys. Kokie tai bus mokymai?

    Mokymams ir pratyboms skiriama ypatinga vieta visuose tokiuose centruose, nes jie skirti NATO transformacijos procesui paremti. Pirmiausia centro mokymai bus orientuoti į kariuomenę. Bet ne vien. Bus rengiami kursai ir aukštiesiems karininkams, ir civiliams darbuotojams. Faktiškai šis centras Aljanso mastu bus įpareigotas parengti mokymų apie energetinį saugumą planus, ką iš esmės mes pradėjome jau dabar daryti. Šiuo metu su atitinkamu padaliniu iš Transformacijos vadavietės Norfolke deriname NATO strateginį energetinio saugumo mokymų, pratybų ir vertinimo  planą.

    Kokia dar veikla be mokymų bus vykdoma Energetinio saugumo kompetencijų centre?

    Centras plėtos doktrinas ir koncepcijas, susijusias su NATO pajėgumų ugdymu, reaguojant į naujas grėsmes, iššūkiais ir problemomis. Prie to prisidės įvairios rekomendacijos, gerosios praktikos sklaida ir standartų formulavimas. Šiems konceptualiems dokumentams  rengti bus reikalinga kita centro veikla – strateginė analizė. Tad bus analizuojama aplinka, atliekami vertinimai ir rašomi straipsniai. Bus užmegztas glaudus ryšys su mokslo tiriamaisiais centrais, institutais. Galiausiai svarbi centro veiklos sritis – konsultacijos su Aljanso nariais ir partneriais, su tarptautinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis.

    Šių metų kovo mėnesį Briuselyje buvo surengtas išmaniosios energetikos karyboje seminaras. Ar sąvoka „išmanioji energetika“ nauja NATO koncepcijoje?

    „Išmanioji energetika“ yra naujadaras. Nežinau, kiek mūsų centras prisidėjo prie šio termino sumanymo, bet prie išplėtojimo – tai tikrai. „Išmaniosios energetikos“ sąvoka yra išvesta iš „išmaniosios gynybos“ sąvokos. Šiais laikais NATO turi dirbti taip, kad efektyviausiai panaudodama savo išteklius, nesumažintų savo gebėjimų. Mano pranešimas šiame seminare Briuselyje kaip tik ir buvo apie tai, kad mes suprantame išmaniąją energetiką kaip sudėtinę išmaniosios gynybos dalį. Be vieno nebus ir kito. Arba vienas be kito bus nevisaverčiai komponentai. Norint taupyti, norint, kad Aljansas būtų  lankstesnis ir galėtų labiau prisitaikyti prie naujų sąlygų, reikia spręsti energetinius klausimus naujai. Taip brangiai mokėti už energetinius išteklius, kaip dabar yra daroma, niekas nebeišgali. O tie pinigai yra didžiuliai! Skaičiai yra pritrenkiantys. Pagal statistinius duomenis ISAF misija Afganistane per vieną dieną sunaudoja 1,8 mln. galonų kuro logistikai. Vienas galonas gali kainuoti iki 400 JAV dolerių. Skaičiuojant visas pristatymo sąnaudas, ilgą logistinę grandinę, galimus teroristinius išpuolius, tarpininkų paslaugas, skaičiai susidaro įspūdingi. Pentagonas energetikai išleidžia iki 20 mlrd. JAV dolerių per metus. Ar galima šiuos skaičius sumažinti? Galima ir reikia! Tad ir galvojame, kaip panaudoti naujausias technologijas, saulės baterijas ar kuro elementus, pagaliau panaudoti ir kitus alternatyvius kuro šaltinius. Čia tinka ir biokuras, ir saulės energija. Norima proveržio vandenilio energetikoje. Kai kalbame apie energetinius alternatyvius šaltinius civilinėje visuomenėje, visa tai galima perkelti ir į karybą ir iš to turėti daug naudos. Reikia daug darbo, bet ir sutarti dėl konceptualių dalykų. Tad ir mūsų darbas yra įterpti šį naują mąstymą – išmaniąją energetiką kaip išmaniosios gynybos dalį.

    Ar išmanioji energetika sulaukia pritarimo iš kitų NATO narių?

    Mūsų veiklą remia ir savotiškai papildo specialus NATO Naujųjų grėsmių padalinys ir jo sudėtyje veikiantis Energetinio saugumo skyrius. Su jais bendradarbiaujame ir deriname savo veiksmus. Iš NATO šalių narių amerikiečiai yra toliausiai pažengę energetikos srityje. Jie ne tik kalba, bet ir daro. Bet jie, amerikiečiai, vartoja kitą terminą – „operacinis energetinis saugumas“, bet tai iš esmės tas pats kaip ir „išmanioji energetika“. Amerikiečiai labiausiai pažengę ir konceptualiai, ir praktiškai. Išmaniąja energetika taip pat domisi ir prie jos realiai prisideda britai, olandai, italai, prancūzai.

    Išmaniosios energetikos koncepcija dar nėra įtvirtinta NATO doktrinoje?

    Išmanioji energetika, arba operacinis energetinis saugumas, yra konceptualiai naujas dalykas. Šalys kol kas individualiai mėgina kažką daryti, bet kol kas nebuvo ir nėra platformos NATO viduje, kur tai sueitų į vieną vietą. Iki šiol buvo mėginta tai daryti per atskirus NATO komitetus. Pavyzdžiui, Kuro komitetas prie NATO. Jau ne pirmą dešimtmetį šis komitetas dirba ir svarsto, kaip apsirūpinti kuru NATO viduje. Buvo kalbama apie NATO vamzdynų sistemą, jų valdymą, pritaikymą, bet į energetiką daugiau buvo žiūrima iš logistinio, ekonominio taško. Įkūrus Naujųjų grėsmių padalinį,  jau buvo galima susitelkti į aukštesnį, strateginį lygmenį. Tokio padalinio įkūrimas susijęs ir su Lietuvos tikslu į energetinį saugumą žvelgti kaip į viską apimantį, kur kas svarbesnį dalyką.

    NATO Kylančių grėsmių ir Viešosios diplomatijos skyrių surengtame „Išmaniosios energetikos“ seminare (kovo 5 d.). (Šaltinis: www.nato.int)

    Ar galima finansiškai lyginti išmaniąją energetiką su tradiciniais energetikos šaltiniais ir būdais?

    Galima lyginti, bet kol kas tokie palyginimai nebus rezultatyvūs. Jeigu nieko nedarysime, toliau eikvosime įprastinį kurą ir mokėsime didžiulius pinigus, bus labai paprasta. Juk esminis Aljanso uždavinys yra įvykdyti užduotį. Nuo šio taško karinė vadovybė visą laiką ir atsispirdavo: yra uždavinys, ir yra įsakymas, kuris turi būti įvykdytas. Iš kokių išteklių? Matyt, ne taip svarbu. Tačiau dabar pradėjome galvoti, kad galima įvykdyti tą patį įsakymą kitaip, geriau, išmaniau. Bet norint panaudoti naujausias technologijas, reikia investuoti į naujų technologijų kūrimą, į jų testavimą, į jų pritaikymą. Tai nemažos sąnaudos. Galbūt dabar jie nėra konkurencingi, bet tai laiko ir naujo požiūrio įsigalėjimo klausimas.

    Kaip energetinio saugumo koncepcija keitėsi NATO viduje per pastaruosius kelerius metus?

    Energetinio saugumo supratimas NATO kontekste yra gana naujas. Apie tai nebuvo kalbama aukščiausiu lygiu ir jis nebuvo integruotas į NATO politinę darbotvarkę, nors kai kurios šalys apie tai pradėjo kalbėti jau prieš keletą metų. Galima prisiminti JAV senatoriaus Richardo Lugaro kalbą per NATO Rygos viršūnių susitikimą 2006 m. Jis kvietė galvoti apie 5 straipsnio pritaikymą, norint apsisaugoti nuo energetinių grėsmių. Turbūt tai buvo dar per anksti. Bukarešto viršūnių susitikime 2008 m. NATO mandatas energetinio saugumo klausimu buvo aiškiau apibrėžtas. Buvo išskirtos penkios energetinio saugumo temos: keitimasis informacija ir žvalgyba, stabilumo sklaida, tarptautinio ir regioninio bendradarbiavimo skatinimas, parama kritinės infrastruktūros apsaugai, krizės pasekmių valdymas. Tos penkios Bukarešto eilutės galioja ir šiandien. Nors kai kurios šalys norėtų jomis apsiriboti, manome, kad atėjo laikas eiti į priekį. Negalima buksuoti ir mindžikuoti. Pasaulis eina į priekį, tačiau energetinio saugumo dėl to kol kas neatsirado daugiau. Lisabonos aukščiausio lygio susitikimo deklaracijoje ir Strateginėje koncepcijoje jau kur kas giliau žvelgiama į energetinį saugumą. Aljanso narės kviečiamos prisidėti gebėjimais ir taip integruoti energetinio saugumo temą į NATO politiką. Visa tai, ką mes čia darome, remiasi į Rygos, Bukarešto, Lisabonos, o dabar jau ir į Čikagos sprendimus.

    Kaip vertinate Čikagos NATO viršūnių susitikimo rezultatus išmaniosios gynybos (kartu ir išmaniosios energetikos) srityje? Ar patvirtinta išmaniosios gynybos iniciatyva Čikagoje?

    Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė NATO Čikagos susitikimą įvertino kaip patį rezultatyviausią Baltijos valstybėms. Galima drąsiai sakyti, kad Čikagoje priimti sprendimai bus reikšmingi ir ilgalaikiai visam Aljansui. Išmaniosios gynybos koncepcijai pritarta bendroje deklaracijoje dėl NATO gynybos pajėgumų plėtros iki 2020 metų. Susitikimo dalyviai pažymėjo, kad tokios iniciatyvos, kaip išmanioji gynyba, prisidės prie karinių pajėgumų operacijose modernizavimo, geresnės sąveikos ir efektyvesnio finansinių išteklių naudojimo. Apie energetiką kalbama pagrindinėje valstybių ir vyriausybių vadovų priimtoje Čikagos susitikimo deklaracijoje. Pripažįstama, kad stabilus ir patikimas energetinių išteklių tiekimas, tiekimo kelių, tiekėjų ir kuro rūšių diversifikavimas, energetinių tinklų sujungimas vis dar yra ypatingos svarbos klausimai. Tuos klausimus sąjungininkai ir toliau trauks į savo darbotvarkes, ieškodami pridėtinės NATO vertės.

    Kas pasiekta (politinės iniciatyvos ir deklaracijos) dėl Energetinio saugumo kompetencijų centro?

    Čikagos susitikimo dalyviai pasveikino Lietuvos iniciatyvą steigti NATO akredituotą energetinio saugumo kompetencijų centrą. Deklaracijos 52-ajame straipsnyje reiškiamas įsitikinimas, kad Centras prisidės prie NATO pastangų didinti NATO karinių pajėgų energetinį efektyvumą, stiprinti Aljanso kompetencijas ypatingos svarbos energetikos infrastruktūros apsaugos klausimais ir siekti glaudesnio bendradarbiavimo su partneriais. Reikia pabrėžti, kad Centro paminėjimas politinėje NATO vadovų deklaracijoje reiškia Lietuvos pastangų pripažinimą. Tai bene unikalus atvejis, kuomet dar tik pradedanti veikti nauja institucija gauna tokį pasitikėjimo kreditą. Tai Lietuvos diplomatinių pastangų rezultatas ir aiškus ženklas, kad einame teisingu keliu.

    Kokios šiuo metu yra pagrindinės NATO grėsmės ir kokie iššūkiai?

    Viso Aljanso mastu būtų sunku sutarti dėl kurios nors vienos kardinalios grėsmės. Manau, kad Aljansas, kaip organizacija, kol kas nemano, kad yra smarkiai pažeidžiamas dėl energetinių išteklių ribojimo, poveikio energetinių išteklių  tiekimui, infrastruktūros gadinimo ar rinkose esančio kainų svyravimo. Vis tiek aplinka yra analizuojama ir tam tikros grėsmės turimos galvoje. Iš potencialių grėsmių dabar išskiriama ir numatoma ateityje – tai kibernetinis poveikis energetinėms sistemoms, padėtis naftos rinkose, galimi tam tikri konfliktai, susiję su laivybos kelių uždarymu, piratavimas.

    Kokios numanomos grėsmės Lietuvai energetikos srityje?

    Mūsų reakcijos į energetinį saugumą yra kur kas labiau užaštrintos. Mes jautriau reaguojame į bet kokio balanso virptelėjimus. Matyt, dėl to ir būsime viena tų Aljanso šalių, kuri kalba ir kalbės apie energetinį saugumą kaip apie rimtą temą. Visgi, kaip minėjau, egzistuoja skirtingas supratimas. Jungtinėms Valstijoms kur kas svarbiau yra užsitikrinti naftos produktų ir žaliavos tiekimą. Europoje svarbesnis dujų tiekimas. Dujų klausimas Lietuvai yra svarbiausias iššūkis. Kitas svarbus mūsų šaliai iššūkis yra mūsų elektros tinklų integracija į Europos tinklus. Taigi turime strateginius energetikos srities uždavinius ir darbotvarkę, kurią ši Vyriausybė iš tikrųjų mėgina spręsti. Matyt, rezultatų turėsime dar palaukti, bet, nepaisant to, turime būti tikri, kad ir NATO darbotvarkėje bendrieji energetinio saugumo klausimai bus užtikrinti.

  • ATGAL
    NATO viršūnių darbotvarkėje - Afganistano ateitis ir išmanioji gynyba
    PIRMYN
    NATO susitikimas Čikagoje: stiprus lietuviškasis dėmuo
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.