NATO susitikimas Čikagoje: stiprus lietuviškasis dėmuo | Apžvalga

Įžvalgos

  • NATO susitikimas Čikagoje: stiprus lietuviškasis dėmuo

  • Data: 2012-06-20
    Autorius: Česlovas IŠKAUSKAS

    Lietuvos delegacija NATO viršūnių susitikime. Iš kairės – krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė. (LR Prezidentūra/Džojos G. Barysaitės nuotrauka)

    Susidaro įspūdis, kad NATO viršūnių susitikime Čikagoje lietuviškasis dėmuo buvo visų daugiau kaip 50 šalių atstovų dėmesio centre. Žinoma, taip nėra, nes paprastai mes pervertiname savo vaidmenį tokiose tarptautinėse organizacijose. Visgi tvirtinti, kad kone visi klausimai, nagrinėti šiame forume (skirtingai negu prieš tai Kemp Devide vykusiame G8 lyderių susitikime), vienaip ar kitaip lietė Baltijos šalių saugumą, visai pagrįsta.

    Nei skubame, nei atsiliekame

    Antai didžiausią susidomėjimą Čikagoje kėlė Afganistano sureguliavimo problema, paskelbus, kad NATO pajėgos iš jo pasitraukia iki 2014-ųjų pabaigos. Čia nieko nenustebino ir naujasis Prancūzijos prezidentas Francois Hollande‘as, dar savo rinkimų kampanijoje pelnęs rinkėjų simpatijas, kai pareiškė, kad jo šalies karinis kontingentas iš Afganistano pasitrauks kitų metų pabaigoje. Ne jis vienas skuba atsikratyti šios misijos. Antai Didžioji Britanija savo 500 karių išves šių metų gale, Vokietija – taip pat, o kitąmet visiškai išeis iš Afganistano. Tik JAV, matyt, visus savo karius, atvykusius dar 2008 m. (jų čia yra apie 96 tūkst.), išves iki 2014 m. pabaigos (28 tūkst. šį rudenį, o liks dar 68 tūkst.). Prancūzijos pavyzdžiu ketina pasekti Nyderlandai, Kanada ir Australija.

    NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas, patardamas neįsijausti į Paryžiaus skubą, savo straipsnyje leidinyje „Project Syndicate“ pabrėžė, kad prie 22 Aljanso narių prisijungusios 28 partnerės „padeda stabilumui Afganistane“, jos neleido ekstremistams susikurti savo bazės šioje šalyje.

    Lietuvos nėra nei tarp labai skubančių pasitraukti iš Afganistano, nei tarp pasiliekančių iki galo. Apie 130 savo karių, daugiausiai dislokuotų Goro provincijoje, ji išves iki kitų metų galo, bet lietuviai ir toliau tęs mokymo, konsultacinę misiją.

    Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė pažymėjo, kad kol kas nėra priimtas sprendimas, koks karių skaičius bus dislokuotas Afganistane, kai Lietuva 2013 m. pabaigoje pasitrauks iš Goro provincijos. „Lietuva dalyvaus mokymo misijose su specialiųjų operacijų pajėgomis. Kadangi yra deklaruojama, kad NATO keičia misijos pobūdį – iš kovinių veiksmų į mokymą, pagalba vietos pajėgoms bus būtina vienokia ar kitokia forma. Viena iš formų yra finansinė parama, kita forma yra specialiųjų pajėgų parama. Aišku, ne vien Lietuva, daugelio valstybių specialiosios pajėgos liks, kurios, esant reikalui, pagelbės tam tikruose procesuose, kurių gali prireikti“, – BNS naujienų agentūrai Čikagoje sakė R. Juknevičienė.

    Oro misija sutelkta Lietuvoje

    Mums ypač svarbi NATO oro policijos misija Baltijos šalyse, dėl kurios pratęsimo diskutuojama seniai. Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, sakydama kalbą Čikagoje, pabrėžė, kad ši misija yra „vienas geriausių išmaniosios gynybos pavyzdžių ir akivaizdus NATO solidarumo ženklas“. Ji pranešė, kad Baltijos šalys susitarė nuo 2015 m. daugiau negu dvigubai – nuo 2,2 mln. eurų iki 5 mln. eurų (17,2 mln. litų) per metus – padidinti savo indėlį į misiją.

    Būtent Vilnius iškovojo, kad ši oro misija būtų pratęsta ir po 2014 m., nors vasario mėnesį jai mandatas buvo suteiktas iki tų metų. Tuomet Aljanso ambasadoriai Briuselyje patvirtino, kad tai bus ilgalaikė misija su nuolatinėmis peržiūromis, o Baltijos šalys įsipareigoja nuolat didinti savo indėlį į ją. Šis įsipareigojimas nėra lengvas, kai tebesiaučia ekonominė krizė, neauga BVP ir gynybos biudžetai traukiasi. Dokumente taip pat pažymima, kad misijos peržiūros vyks ir po 2018 m. NATO naikintuvai ir toliau bus dislokuojami aviacijos bazėje Zokniuose ir juos rotacijos principu valdys Aljanso šalių lakūnų komandos. Dabar oro policijos misiją vykdo Lenkija. Šiuo metu visos Baltijos šalys misijai skiria apie 3 mln. eurų.

    NATO generalinis sekretorius A. F. Rasmussenas paskelbė, kad oro misija Baltijos šalyse pratęsiama ir nesiejama su konkrečiomis datomis, tačiau jo pasiūlymas siekti bendro tikslo programoje „NATO pajėgos 2020“ reiškia, kad tai pirmoji bloko pajėgų stiprinimo riba, kuri galioja ir oro policijos misijai. Kita vertus, NATO vadovas pernelyg didelius optimistus nuramino, kad šios misijos terminai, kaip visas susitarimas, dar gali būti peržiūrėti. Vis dėlto šis sprendimas padės atpalaiduoti Baltijos šalių lėšas ir jas panaudoti kitose gynybos srityse, pavyzdžiui, užtikrinant jų pajėgų dalyvavimą tarptautinėse misijose.

    (LR Prezidentūra/Džojos G. Barysaitės nuotrauka)

    Priešraketinis skydas saugos ir Lietuvą

    Miuncheno saugumo konferencijos pirmininkas, vokiečių diplomatas Wolfgangas Ischingeris laikraščiui „The Christian Science Monitor“ kaip labai svarbų išskyrė kitą NATO sprendimą –baigti pirmąjį Priešraketinės gynybos sistemos (PRGS) kūrimo etapą ir pradėti antrąjį. Visi trys etapai bus baigti 2020 m. Formaliai dislokuoti PRGS Europoje buvo nuspręsta Lisabonoje 2010 m. lapkritį. Vašingtonas dar 2009 m. pasiūlė vadinamąjį „etapinio adaptuoto bandymo“ („Phased Adaptive Approach“) planą, pagal kurį Europoje dislokuojami stacionarūs ir mobilūs raketų kompleksai, kurie laivais gali būti greitai permesti į pavojingus rajonus. Per pirmąjį etapą Viduržemio jūroje pradėjo budėti karinis kreiseris „Monterrey“, aprūpintas priešraketinės gynybos sistema „Aegis“. 2011 m. pabaigoje Amerikos laivynas turėjo 23 tokius laivus su „Aegis“ sistemomis.

    Antrajame etape, kuris turėtų baigtis 2015 m., šios sistemos bus sustiprintos radarais Turkijoje ir Bulgarijoje, taip pat bus pradėtos tiekti antžeminės sistemos THAAD. „Aegis“ bus dislokuota Rumunijoje, o iš laivų su šia sistema bus 38–39 kreiseriai ir 29 minininkai. „Aegis“ radarai bus modifikuoti ir pritaikyti europinėms sąlygoms.

    Trečiasis etapas baigsis 2018 m., kai „Aegis“ blokas bus dislokuotas Lenkijoje. Sistema Rumunijoje bus patobulinta, kad kuo daugiau padengtų Europos teritorijos. JAV tuo metu paleis tikslaus sekimo kosminę sistemą PTSS („Precision Tracking Space System“) ir aviacinę infraraudonųjų spindulių sistemą ABIR („Airborne Infrared“), kuri, pasak Amerikos specialistų, gali nustatyti šimtus vienu metu paleistų raketų. Laivų skaičius su „Aegis“ tuomet padidės iki 43.

    Baigiamoji fazė, kuri tęsis iki 2020 m., bus skirta naujai ginkluotei – raketoms perėmėjoms „SM-3 Block IIB“ – tiekti. Jos padės perimti priešo strategines tarpžemynines raketas.

    Visas šis NATO planas tik iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti agresyvus ir nukreiptas prieš Rusiją. Tačiau A. F. Rasmussenas dar kartą patikino, kad „dialogas su Rusija dėl PRGS bus pratęstas, kartu analizuojant kylančias grėsmes, nes Maskva turi suvokti, kad šios grėsmės egzistuoja ir Rusijos gyventojams“. Aljansas jau atmetė Rusijos pasiūlymą pasidalyti Europą PRGS padengimo zonomis. Kaip susitikime su žurnalistais dar Čikagos forumo išvakarėse sakė Lietuvos krašto apsaugos ministrė R. Juknevičienė (jos trumpą interviu rasite šalia straipsnio), daug kam kyla įspūdis, kad Maskva siūlo dalytis Rytų Europos teritorijas kaip 1939 m. Tuomet Baltijos šalys vėl įeitų į Rusijos „gynybos“ sferą, o skiriamoji riba nusitęstų kažkur viduriu Lenkijos…

    Įkvepiantis baigiamasis akordas

    Nereikia net svarstyti, koks svarbus PRGS projektas Lietuvai. D. Grybauskaitė Čikagoje priminė, kad ypatinga grėsmė Lietuvai kyla dėl tolesnio Kaliningrado srities militarizavimo. Maskva jau priėmė sprendimą čia dislokuoti radiolokacinę stotį ir nuolat grasina regione patalpinsianti raketų sistemas „Iskander“. Apžvalgininkai prisimena, kad buvo planų PRGS elementus dislokuoti ir Lietuvos teritorijoje, tačiau jų atsisakyta pirmiausiai todėl, kad antiraketų dislokavimas prie pat Rusijos sienų labai padidintų įtampą regione ir sukurtų konflikto precedentą. Bet, kaip matyti, Rusija neatsisako ketinimų savo raketas „žemė–oras“ ir „žemė–žemė“ dislokuoti ypač jautriame taške…

    Galima teigti, kad Čikaga baigėsi savotišku Baltijos šalių diplomatiniu triumfu, kai trijų šalių valstybių ir vyriausybių vadovai susitiko su JAV prezidentu B. Obama. Naujienų agentūros perdavė D. Grybauskaitės nuomonę apie šį susitikimą. Jungtinės Amerikos Valstijos, pasak Lietuvos Prezidentės, gerai supranta Lietuvos ir Baltijos valstybių iššūkius ir yra pasirengusios padėti juos įveikti. Prezidentės teigimu, intensyvus bendradarbiavimas su JAV jau duoda konkrečių rezultatų. „Bendradarbiavimas su JAV intensyvėja ne tik saugumo, bet ir ekonomikos bei energetikos srityse. Amerika yra ne tik pagrindinė Lietuvos partnerė, palaikiusi NATO oro policijos misijos pratęsimą Baltijos šalyse neribotam laikui, bet ir labai prisideda prie mūsų valstybei strategiškai svarbių energetinių projektų – suskystintųjų dujų terminalo ir Visagino atominės elektrinės statybos“, – pabrėžė šalies vadovė.

  • ATGAL
    NATO ir energetinis saugumas: naujos simbiozės pradžia
    PIRMYN
    Lietuva – NATO procesų epicentre
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.