NATO viršūnių darbotvarkėje – Afganistano ateitis ir išmanioji gynyba | Apžvalga

Įžvalgos

  • NATO viršūnių darbotvarkėje - Afganistano ateitis ir išmanioji gynyba

  • Data: 2012-06-20
    Autorius: Edita Mieldažė

    Šalių narių vadovai – prie apskritojo NATO pasitarimų stalo. (Šaltinis: www.nato.int)

    Šių metų gegužės 20–21 d. Čikagoje vyko 25-asis NATO viršūnių susitikimas. Jo metu daugiausia dėmesio buvo skirta Afganistanui, „išmaniajai gynybai“ ir globaliajai Aljanso partnerystei. Šiame susitikime priimta 13 dokumentų, svarbiausi – NATO viršūnių susitikimo deklaracija ir platus gynybos įsipareigojimų paketas „NATO pajėgumai 2020“. Taigi apie Čikagos viršūnių susitikimą plačiau.

    Afganistanas

    Afganistano tema NATO Čikagos viršūnių susitikime buvo svarbiausia ir dominuojanti. JAV prezidentas Barackas Obama kartu su NATO sąjungininkais sutiko baigti vadovavimo misiją Afganistane kitų metų vasarą, sakydamas, kad laikas Afganistano pajėgoms pačioms prisiimti atsakomybę už savo saugumą. JAV prezidentas pabrėžė: „Mes keliame Afganistano pajėgoms tikslą perimti dominuojantį vaidmenį vadovaujant kovinėms operacijoms visoje šalyje jau 2013-aisiais – kitais metais, o ISAF (Tarptautinės saugumo paramos pajėgos – E. M.) atliks remiamą vaidmenį. Tai bus dar vienas žingsnis prieš Afganistanui visiškai perimant saugumo kontrolę į savo rankas.“ Kalboje, pasakytoje ISAF susitikime dėl Afganistano gegužės 21 d., B. Obama teigė: ,,Per paskutinius dvejus metus mes padarėme svarbią pažangą. Mūsų pajėgos palaužė Talibano stiprybę. Daugiau afganų grįžta į savo bendruomenes. Afganistano saugumo pajėgos tapo stipresnės. Ir perėmimas, dėl kurio mes sutarėme Lisabonoje, yra vykdomas.“ Reikia prisiminti, kad NATO viršūnių susitikime Lisabonoje 2010 m. buvo sutarta dėl terminų, kada atsakomybę už Afganistano saugumą ISAF perduos Afganistano saugumo pajėgoms. Tada buvo nutarta, kad šis perėmimas prasidės 2011 m. liepą ir baigsis 2014 m. Taigi NATO viršūnių susitikime Čikagoje buvo dar kartą pakartota, kad Afganistano saugumas laipsniškai perduodamas Afganistano pajėgoms, tačiau iškart buvo užtikrinta, kad po to, kai Afganistanas perims saugumą į savo rankas, jis nebus paliktas vienas.

    Tarptautinių santykių ekspertas Charlesas A. Kupchanas pažymėjo, kad dėl tokio karo Afganistane nepopuliarumo tarp NATO šalių narių, ,,NATO lyderiai Čikagoje buvo daugiau nei pasirengę sukurti planą, kad baigtų NATO misiją Afganistane 2014 m. pabaigoje”. Todėl Čikagoje buvo daug dėmesio skirta ir pačiam Afganistano pajėgų vystymo procesui. Čikagos viršūnių deklaracijoje dėl Afganistano buvo patvirtinta, kad Afganistano pajėgas sudarys 228500 karių, o karinis biudžetas sieks 4,1 mlrd. JAV dolerių. Šie finansiniai rodikliai NATO bus reguliariai peržiūrimi, o 2015 m. pats Afganistanas turės pasistengti dalytis šia finansine našta su NATO sąjungininkais, prisidedant mažiausiai 500 mln. JAV dolerių. Čikagos deklaracijoje numatyta, kad visišką atsakomybę už savo karinių pajėgų finansavimą Afganistanas turės prisiimti ne vėliau nei iki 2024 m. Taip pat pažymėta, kad Afganistano saugumui užtikrinti ypač svarbi Afganistano policija: „Kartu Afganistano nacionalinės pajėgos ir Afganistano policija vaidins lemiamą vaidmenį užtikrinant saugumą ir stabilumą ir remiant teisėtą vyriausybę ir nuolatinį ekonominį augimą visoje šalyje.“

    Kodėl Afganistanas toks svarbus NATO? Atsakymas deklaracijos išvadose: „Taikus, stabilus ir klestintis Afganistanas teigiamai paveiks ekonominį ir socialinį vystymąsi regione ir atneš pažangą, kovojant prieš narkotikų srautus, nelegalią migraciją, terorizmą ir nusikaltimus.”

    Prezidentas Barackas Obama kalbasi su Afganistano prezidentu Hamidu Karzajumi (centre) ir Pakistano prezidentu Asifu Ali Zardari NATO viršūnių susitikime Čikagoje (Ilinojaus v.), McCormick konferencijų centre (gegužės 21 d.). (Oficiali Baltųjų rūmų nuotrauka/fotografas Pete Souza)

    Prancūzija ir Pakistanas

    Čikagos deklaracijoje NATO pripažino, kad Aljanso uždavinys vis dar nebaigtas Afganistane. Tačiau naujasis Prancūzijos prezidentas Francois Hollande‘as, susitikęs su JAV prezidentu dar prieš prasidedant Čikagos viršūnių susitikimui, buvo kitos nuomonės dėl nebaigtos NATO misijos. F. Hollande‘as pareiškė: „Dar kartą pakartojau prezidentui Obamai, kad pažadėjau išvesti savo pajėgas iš Afganistano iki 2012 m. pabaigos.” Visgi išrinktasis Prancūzijos prezidentas patikino, kad Prancūzija po 2012 m. padėsianti Afganistanui „kita forma“. Tarptautinių santykių ekspertas Charlesas A. Kupchanas pažymi, kad ,,Prancūzijos ankstyvas pajėgų išvedimas, nors ir nėra didžiulis smūgis, kalbant operaciniais terminais, tačiau suduoda smūgį Aljanso solidarumui“. Kita su Afganistanu susijusi svarbi valstybė –  Pakistanas. Čikagoje B. Obama teigė: „Manome, kad Pakistanas turėtų būti vienas iš Afganistano sprendimo būdų. Nė viena valstybė nebus saugi, stabili ir klestinti tol, ko neišspręs akivaizdžių problemų.“ Čia JAV prezidentas turėjo omenyje praeitų metų lapkričio įvykį, kai per JAV oro ataką žuvo 24 Pakistano kariai. Tada Pakistanas uždarė visas logistines linijas, aprūpinusias Afganistaną ištekliais. Per Čikagos susitikimą B. Obama tik keliais žodžiais persimetė su Pakistano prezidentu Asifu Ali Zardari ir atsisakė atsiprašyti dėl JAV oro atakos prieš Pakistano karius. Taigi sprendimo dėl tiekimo konvojų iš Pakistano į Afganistaną Čikagoje nebuvo rasta.

    Išmanioji gynyba ir energetika

    Bendrosios Čikagos deklaracijos 57 punkte buvo pabrėžta NATO išmaniosios gynybos idėja: „Paskutinės Aljanso operacijų patirtys parodė, kad NATO sėkmei lemiamas dalykas yra tai, jog NATO pajėgos kartu išvien ir greitai veikia. Mes užtikriname, kad Aljanso pajėgos išliks tvirtai susietos, išplėtus išsilavinimą, mokymus ir pratybas.“ Prie išmaniosios gynybos temos taip pat buvo paminėta NATO oro policijos misija Baltijos šalyse. Buvo pasidžiaugta, kad NATO Taryba priėmė sprendimą pratęsti šią misiją: „Sąjungininkai lieka įsipareigoję prisidėti prie šios misijos, kuri taip pat yra „išmaniosios gynybos“ pavyzdys praktikoje. Ši taiki misija ir kiti Aljanso oro policijos įsipareigojimai rodo, kad Aljansas tęsia savo aiškius kolektyvinės gynybos ir solidarumo įsipareigojimus.“ Išmaniosios gynybos tema Čikagoje buvo paliesta ir kalbant apie bendradarbiavimą su ES. Teigta, kad NATO glaudžiai bendradarbiaus su ES tam, kad užtikrintų NATO ir ES bendras išmaniosios gynybos iniciatyvas. Labai svarbus Lietuvai ir su išmaniąja gynyba susijęs 52 Bendrosios Čikagos deklaracijos punktas. Jame pagrindinis dėmesys skirtas energetiniam saugumui. Konstatuota, kad stabilus ir patikimas energijos tiekimas, kelių, tiekėjų ir energijos šaltinių diversifikavimas, vidinis ryšys su energijos tinklais išlieka kritiškai svarbūs Aljansui. Kartu pripažįstama, kad tai pirmiausia yra nacionalinių valstybių ir kitų tarptautinių organizacijų reikalas, tačiau tai nereiškia, jog NATO nesvarbu energetinis saugumas. Deklaracijoje pripažįstamas Lisabonoje priimtų punktų apie energetinį saugumą tęstinumas: „Mes tęsime konsultacijas energetinio saugumo ir kitų pajėgumų vystymo klausimais, kreipdami dėmesį į sritis, kur NATO gali prisidėti.“ 52 Bendrosios deklaracijos punktas baigiamas sveikinimu Lietuvai, steigiančiai Energetinio saugumo kompetencijų centrą Vilniuje, ir tuo prisidedančiai prie NATO energetinio saugumo koncepcijos vystymosi ateityje.

    Aptariant bendradarbiavimą su Europos Sąjunga, NATO viršūnių susitikime akcentuotos NATO ir ES bendros išmaniosios gynybos iniciatyvos. Nuotraukoje – NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas ir Europos Komisijos prezidentas Jose Manuelis Barroso. Atidžiai įsiklausyti ir išgirsti tampa vis aktualiau – tiek NATO , tiek ES. (Šaltinis: www.nato.int)

    Bendradarbiavimas ir partnerystė

    Bendrosios deklaracijos 22 punkte pabrėžiama, kad partnerystė vaidina svarbų vaidmenį skatinant tarptautinę taiką ir saugumą: „NATO partnerystės yra pagrindinis kooperacinio saugumo, kuris yra vienas iš pagrindinių Aljanso uždavinių, elementas, ir Aljansas vysto efektyvią politiką tam, kad sustiprintų savo partnerystes.“ Taigi Čikagos susitikimo pagrindiniame dokumente užsimenama apie tokių NATO partnerysčių kaip Euroatlantinės tarybos, Viduržiemio dialogo, Stambulo bendradarbiavimo iniciatyvos tąsą ir vystymą ateityje. Bendrojoje deklaracijoje skiriama dėmesio Kosovui, Serbijai, bendrai Balkanams, Afrikos regionui, be diktatoriaus likusiai Libijai, Sirijos suirutei. Dar kartą pakartotas NATO įsipareigojimas remti Juodkalnijos, Makedonijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Gruzijos ir Ukrainos narystę Aljanse. Tačiau palaikymas dėl narystės NATO ir priėmimas į Aljansą yra du skirtingi dalykai. Gynybos ekspertai mano, kad šių išvardytų valstybių priėmimas į Aljansą užsitęs, nes NATO pirmiausia turi „baigti“ su Afganistanu, kuris suryja labai daug NATO pajėgumų (tarp jų ir finansinių). Tad Aljansui finansinis motyvas krizės ištiktame pasaulyje nebuvo svetimas ir Čikagos susitikime, kur pabrėžtas didesnio efektyvumo, įskaitant geresnį savo biudžeto naudojimą, siekis.

    NATO generalinis sekretorius Andersas Fogas Rasmusenas baigiamojoje Čikagos susitikimo kalboje sakė: „Atvykome į Čikagą su trimis tikslais. Ir juos aptarėme. Atkreipėme dėmesį į Afganistano ateitį. Nusprendėme protingai investuoti į mūsų gynybą, esant ekonominiams sunkumams. Ir susitarėme su savo partneriais iš viso pasaulio imtis iššūkių, su kuriais susidursime XXI a.“

  • ATGAL
    Užsienyje studijuojantys lietuviai kviečiami gyventi ir dirbti Lietuvoje
    PIRMYN
    NATO ir energetinis saugumas: naujos simbiozės pradžia
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.