Renginiai

  • Nauja gyvybės jėga europoje

  • Data: 2016-03-31
    Autorius: Marija Keršanskienė

    Tikriausiai daugelis iš jūsų pamenate „Vienas iš mūsų“ („One of us“) judėjimą, tūkstančių europiečių pagalba surinkusį beveik du milijonus parašų, norint įtikinti Europos Komisiją nefinansuoti mokslinių tyrimų, kurių metu nužudomi žmogaus embrionai. Deja, ši idėja, remiama dviejų popiežių – Bedikto XVI ir Pranciškaus – sukvietusi net septyniolikos šalių žmones išreikšti nuomonę ir savo masiškumu neturinti konkurenčių Europos piliečių iniciatyvų sąrašuose, 2014 metų gegužę vienu rankos mostelėjimu Europos Komisijos buvo atmesta.

    Embrionų tyrimai, eutanazija, visą pasaulį sukrėtęs Planuotos tėvystės organizacijos skandalas, eugenika, prekyba vaikais, surogatinė motinystė, besiremianti seksualumo atskyrimu nuo prokreacijos, transhumanizmo iškilimas – jau įsisenėjusių ir naujai kylančių iššūkių tikrai netrūksta. Šiandien, anot aktyviausių gyvybės kultūros puoselėtojų, būtinas vieningas europiečių susitelkimas ir pasipriešinimas, tad ypatingai sėkmingai pavykusios Europos piliečių iniciatyvos – beveik dviejų milijonų surinktų parašų – dvidešimt penkios „Vienas iš mūsų“ akcijoje dalyvavusios organizacijos nusprendė susiburti ir veikti išvien, kad būtų išgirstos Europos Sąjungos ir nacionalinių institucijų. „Vienas iš mūsų“ judėjimas tapo federacija ir šiandien ją sudaro daugiau nei trisdešimt organizacijų, judėjimų ir iniciatyvų, aktyviai ginančių gyvybę bei žmogaus orumą, iš aštuoniolikos Europos šalių. „Teisės sistema dar niekada anksčiau taip nepainiojo technologinių pasiekimų ir žmogaus progreso, asmeninių interesų tenkinimo bendrojo gėrio sąskaita. Žmogaus išaukštinimo iliuzija, „parduodama ir perkama motinystė“, tobulo vaiko svajonė ir net pačios mirties mirtis nužudė humaniškumą“, – teigia Jean-Marie Le Méné, prie už gyvybę kovojančių organizacijų vienijimosi smarkiai prisidedančio „Jérôme Lejeune“ fondo prezidentas.

    Kovo 12 dieną įvyko pirmasis „Vienas iš mūsų“ forumas, į kurį susibūrė beveik 1200 gyvybės apsauga besirūpinančių žmonių iš visos Europos. „Europiečiai trokšta susigrąžinti žmogiškąsias Europos Sąjungos įkūrėjų vertybes – besąlygišką pagarbą visoms gyvoms būtybėms nuo jų prasidėjimo iki natūralios mirties“, – sveikindamas susirinkusius Forumo dalyvius sakė Jaime Mayor Oreja, „Vienas iš mūsų“ federacijos prezidentas. Ši federacija įvardina du svarbiausius tikslus. Pirmiausia, besąlygišką prigimtinio, neatimamo žmogiškojo orumo, kaip žmogiškosios ir civilinės teisių bei laisvių šaltino, pripažinimą. Žmogaus orumas privalo būti neliečiamas ir ginamas valdžios. Federacija taip pat siekia puoselėti gyvybės kultūrą Europoje, skatinti ir remti iniciatyvas, ginančias žmogaus gyvybę, ypač pačiais svarbiausiais jos vystymosi etapais (užsimezgimo ir nėštumo, vaikystės, motinystės, ligos, senatvės ir gyvenimo pabaigos).

    Iš esmės, ši federacija siekia tapti stipria atsvara šiandien vis stiprėjančioms liberalioms jėgoms ir atkreipti visuomenės bei Europos Sąjungos institucijų dėmesį, jog pats silpniausias – dar net negimęs kūdikis, galintis pasikliauti tik tais, kurie gyvybę vertina nuo pat jos užsimezgimo – turi būti apgintas. Prancūzijos parlamento narys Jean-Frédéric Poisson, sakydamas sveikinimo kalbą ir kviesdamas visas organizacijas jungtis prie šios federacijos, prisiminė popiežiaus Jono Pauliaus II mintį, jog gyvybės ir mirties kultūras skiria didžiulė praraja ir turime ryžtingai nuspręsti, kurioje pusėje stovime. Jam antrino ir Europos teisės ir teisingumo centro (European Centre for Law and Justice) vadovas Gregor Plippinck, sakydamas: „Mes kovojame ne dėl idėjų, tai ne ideologinė kova. Mes imamės veiksmų dėl realybės, kuri šiandien yra kruvina. Nereikia užsižaisti teisiniais argumentais, idėjomis – kalbame apie tikrą skausmą ir nusikaltimus. „Vienas iš mūsų“, nors ir nepasiekė savo tikslo, tačiau tapo labai 2 mln. pasirašiusių žmonių svarbiu pareiškimu, kad pagarba gyvybei yra aukščiau visko.“

    Pirmąjį Europos gyvybės gynimo federacijos forumą vainikavo „Vienas iš mūsų“ apdovanojimų ceremonija. Visuomeninės organizacijos iš aštuoniolikos Europos šalių buvo pakviestos siūlyti asmenybes, kurios „parodė ypatingą atsidavimą žmogaus orumo ir gyvybės, nuo jos prasidėjimo iki natūralios mirties, skatinimui, pagarbai ir gynimui“. Buvo pasiūlyti 36 kandidatai, iš kurių komisija atrinko penkis verčiausius: pasaulinio garso italų solistas Andrea Bocelli, tailandietė Pattaramon Chanbua, prancūzė Viviane Lambert, kanadietė, už gyvybę kovojanti aktyvistė, Mary Wagner ir japonų mokslininkas Shinya Yamanaka.

    Andrea Bocelli yra įsteigęs savo vardo fondą, remiantį vargingai besiverčiančius, sielvartaujančius dėl ligų ar socialinės atskirties žmones ir bendruomenes. Vieno pasirodymo metu operos solistas pasidalino istorija apie savo mamą, kuri nepristigo drąsos ir nusprendė nesidaryti aborto, kai gydytojai nustatė, jog jos vaikas gims aklas.

    Prancūzė Viviane Lambert, pasauliui žinoma nuo to laiko, kai padavė ieškinį Europos žmogaus teisių teismui dėl prancūzų gydytojų ir teismo sprendimo nutraukti jos suparalyžiuoto sūnaus Vincento dirbtinį maitinimą. Nors sūnaus žmona tikina, jog vyras visiškai nereaguoja į aplinką ir kad yra minėjęs, jog norėtų tokiu atveju nutraukti gyvybę, mama įrodinėja, jog sūnus reaguoja į jos balsą. Vincento motina daugybę kartų įrodinėjo teismams, žurnalistams, politikams ir visuomenei, kad ne eutanazija, o rūpestis ir meilė yra tinkamas gydymas.

    Kanadiečių aktyvistė Mary Wagner tarptautiniu mastu žinoma kaip gyvybės kultūros puoselėtoja. Ji buvo kalinama dėl suorganizuotų maldos vigilijų prieš abortų klinikas Kanadoje ir dėl diskusijų su moterimis, norinčiomis pasidaryti abortą. Mary Wagner pavyzdys įrodo, jog žmogaus gyvybės vertė yra didesnė net už fizinę laisvę.

    Japonas Shinya Yamanaka yra Ląstelių tyrimų ir pritaikymo centro (CiRA) vadovas bei Medicinos mokslų profesorius Kyoto universitete, Japonijoje. Jis yra perprogramuojamų ląstelių, naudojamų regeneracinėje medicinoje, kūrimo pradininkas (kitaip tariant, jo išradimas leidžia vykdyti mokslinius tyrimus nenaudojant žmogaus embrio­nų). 2012 metais Sh. Yamanaka buvo nominuotas Nobelio premijai.

    Apie tailandietę Pattaramon Chanbua, tapusią pirmąja „Vienas iš mūsų“ apdovanojimo savininke, pasaulis pirmą kartą sužinojo kaip apie surogatinę dviejų vaikų motiną, kuri pagimdė sveiką mergytę ir Dauno sindromu sergantį berniuką australų porai. Kai sutuoktinių pora, laukusi vaikučių, sužinojo, kad vienas iš jų serga, ragino jauną moterį pasidaryti abortą, tačiau ji nesutiko ir atsakė: „Nors buvau tik surogatinė motina, tačiau jaučiau šį vaikelį savo įsčiose.“ Pora pasiėmė sveiką mergytę, o berniuką paliko P. Chanbua. Jauna moteris, sutikusi pagimdyti turtingai australų porai vaikelius, nes tai buvo galimybė užsidirbti pinigų ir išbristi iš nuolatinio skurdo, vis dėlto pasiliko sergantį berniuką ir šiandien jį augina kaip savo vaiką. Vos 21-erių metų moteris į apdovanojimus atvyko su savo vyru ir negalėdama sulaikyti ašarų, kai visa salė audringai plojo ir šūkavo iš susižavėjimo, savo padėkos laiške dėkojo, kad jis nuolat buvo šalia ir ją palaikė. Šis apdovanojimas taip pat atskleidžia „Vienas iš mūsų“ federacijos atvirumą ir nuoširdumą, kai tuo tarpu labai dažnai iš save laikančių „progresyviais idėjų šalininkais“ gyvybės gynėjų pusėn skrieja užgauliojimai ir pažeminimai, neva jie yra pasaulio tobulėjimo trukdis etc. Tačiau ši istorija parodo, jog, nors mergina ir pasirinko kelią, kuriam nepritariama, atsidūrusi lemtingoje kryžkelėje, ji vis dėlto nesuklupo ir ryžtingai pasirinko gyvybę.

    Kaip sakė „Vienas iš mūsų“ federacijos prezidentas Jaime Mayor Oreja, šis forumas yra būtinas žingsnis gyvybės kultūros atnaujinimo kelyje: „Gyvenimas neprilygsta nė vienai kitai dovanai, nė vienai teisei – tai neabejotinai pati didžiausia dovana. Turime ją branginti, vertinti bei ginti su dideliu užsidegimu ir drąsa.“ Labiausiai džiugino tai, kad daugiau nei pusę šio forumo dalyvių buvo jauni žmonės. Juk tai taip pat akivaizdus vilties ženklas. Jie girdėjo liudijimus, uždegančias kalbas ir padrąsinimus imtis iniciatyvos, nebijoti ginti gyvybę. Ne kartą buvo paminėta, jog Europa yra tikrasis „gyvybės lopšys“ ir tai, jog tikrieji ateities lyderiai yra tie, kurie gina silpnesnį, pamirštą, nesugebantį apsiginti, o buvęs Ispanijos teisingumo ministras Alberto Ruiz Gallardon savo kalbą pabaigė žodžiais, kviečiančiais jaunąją kartą drąsiai stoti į kovą, kuri šiandien yra pati svarbiausia ir pažadinti miegančią visuomenės sąmonę: „Privalote kovoti, nes tą dieną, kai nustosite tai daryti, Europos sąjunga gali pasikeisti negrįžtamai.“

  • ATGAL
    Iššūkiai gyvybei „mirties kultūros“ persmelktoje visuomenėje
    PIRMYN
    2015 metų „Metų knygos“ apdovanojimai
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.