Naujoji Lietuvos valdžia: kas toliau? | Apžvalga

Įžvalgos

  • Naujoji Lietuvos valdžia: kas toliau?

  • Temos: Politika
    Data: 2013-02-21
    Autorius: Vytautas Keršanskas

    (Agnės Pėčaitės-Stankevičienės piešinys)

    Lietuva, atgavusi nepriklausomybę ir perėmusi vakarietiškąją demokratiją, kartu paveldėjo ir 100 dienų naujosios valdžios „neliečiamybės“ principą. Šis neformalus susitarimas – 100 dienų moratoriumas – stengiasi apsaugoti naujai išrinktą valdžią nuo to, ko galbūt ji dar nespėjo padaryti. Juk valstybės valdymas reikalauja didelių žinių ir gebėjimų, o naujai išrinkta valdžia nepradeda visko iš naujo. Todėl šios 100 dienų paliekama jai „apšilti“ ir įsilieti į savo pozicijas. Vis dėlto tai, ką demonstruoja pernai spalį išrinktas Seimas ir gruodį suformuota Vyriausybė, ne tik stebina, bet ir verčia imti smarkiai nerimauti. Naujosios valdžios veiksmai ir kalbos, panašu, nėra nulemti to, jog naujai einamos pareigos reikalauja laiko apsiprasti. Anaiptol, kai kurių asmenų kalbos ir veiksmai greičiau parodo jų nekompetenciją ar įžūlų cinizmą valstybei svarbių klausimų atžvilgiu. Todėl, tegu skaitytojas man atleidžia už moratoriumo taisyklės sulaužymą, trumpai verta apžvelgti tai, kas leidžia abejoti, ar po 100 dienų naujoji valdžia bus pajėgesnė valdyti valstybę nei dabar.

    Kelias link valdžios – ne rožėmis klotas

    Jau derybos dėl koalicijos formavimo susilaukė didelio ažiotažo. Ministerijų rinkimasis pagal Europos Sąjungos fondais atkeliaujančių pinigų srauto dydį labiau panėšėjo į dalybas nei derybas. Reaguodamas į tai, jog teikiami kandidatai yra atmetami, Viktoras Uspaskichas pareiškė, kad variantų turi „tiek, kiek reikės“, o dėl tokios situacijos būsimas premjeras Algirdas Butkevičius kandidatus į ministrus prezidentei teikė dar neregėtais būdais – elektroniniu paštu. Nors galiausiai naujosios Vyriausybės komanda buvo surinkta ir patvirtinta, prezidentė Dalia Grybauskaitė teigė, kad kai kurie kandidatai atitinka „tik minimalius reikalavimus“.

    Naujoji valdančioji dauguma buvo sudaryta iš socialdemokratų, Darbo partijos, Tvarkos ir teisingumo bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos, tad turima svari dauguma Seime leido Vyriausybės programą patvirtinti žaibo greičiu. Visgi balsavimas dėl 2013 m. biudžeto užstrigo ir jį didžiausiai koalicijos jėgai – socialdemokratams – patvirtinti pavyko tik kartu su opozicijos – konservatorių ir liberalų – balsais. Nors Darbo partijos atstovai sprendimą balsuoti „prieš“ grindė biudžeto neatitikimu jų nuostatoms, tokią pozicija darbiečiai užėmė po to, kai premjeras A. Butkevičius pareiškė, jog Seime balsuojant dėl trijų juodosios Darbo partijos buhalterijos byloje teisiamų asmenų – Viktoro Uspaskicho, Vytauto Gabšio ir Vitalijos Vonžutaitės – socialdemokratų frakcija vieningai palaikys imuniteto panaikinimą.

    Taigi po 2012-ųjų metų rinkimų kelias į valdžią nebuvo lengvas ir socialdemokratiškomis rožėmis nuklotas.

    Balsavimas dėl imuniteto – marionečių šou

    Juodosios Darbo partijos buhalterijos byla yra viena ryškiausių valstybės teisėsaugos spragas atveriančių bylų. Darbiečių lyderis V. Uspaskichas, nuolat kartodamas, kad tai siekis politiškai susidoroti su partija, kartu visais įmanomais būdais vilkino bylos procesą, turbūt akivaizdžiausias to pavyzdys – pabėgimas į Rusiją 2006 m. pavasarį. Seimo rinkimai V. Uspaskichui turėjo atnešti ramybę, nes gautas parlamentaro imunitetas būtų galutinai įšaldęs šią bylą. Turbūt ir pačiam V. Uspaskichui koalicijos partnerių socialdemokratų pozicija buvo lyg perkūnas iš giedro dangaus. Prasidėjęs spaudimas iš darbiečių pusės nedavė rezultatų ir galiausiai trijų teisiamųjų parlamentarų imunitetai buvo panaikinti.

    Vis dėlto ir čia neapsieita be kuriozų, kurie dar kartą parodė, kas yra kas. Nuspėti, kaip baigsis trijų parlamentarų imuniteto klausimo svarstymas, buvo išties sudėtinga. Sprendžiant šiuos klausimus nusišalinti ragintas Seimo Pirmininkas darbietis Vydas Gedvilas ne tik to nepadarė, tačiau ir įvairiais būdais stengėsi atidėlioti klausimo svarstymą, taip galbūt net pažeisdamas Seimo statutą. Toks Seimo Pirmininko elgesys sukėlė įtarimą, jog jis nėra laisvas nuo savo partijos vadovo įsakymų, toks jausmas tik sustiprėjo pamačius, kaip V. Uspaskichas leido sau elgtis Seimo salėje, įsakinėti Seimo Pirmininkui.

    Šių metų sausį „The Economist Group“ priklausantis leidinys „European voice“ išspausdino straipsnį, kuriame Darbo partijos pirmininkas V. Uspaskichas vaizduojamas kaip pavyduolių ir priešininkų auka. Naujienų portalo „Delfi“ korespondentų paprašytas pakomentuoti tokią autoritetingo užsienio leidinio poziciją, amerikiečių analitikas Vladimiras Sorocas pareiškė: „Žinau apie tokį straipsnį, bet neskirčiau jam didelės svarbos. Kas yra tikrai svarbu, tai Lietuvos pastangos kovoti su politine korupcija. Tai yra tikrai svarbu. Būtent šiame kontekste aš matau V. Uspaskicho ir Darbo partijos vicepirmininko atvejį. Žinau, kad Lietuvos parlamentas panaikino teisinį imunitetą šiems asmenims. Aš sveikinu, kad Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius ir jo vadovaujami socialdemokratai, kurie yra sudarę koaliciją su Darbo partija, balsavo už imuniteto panaikinimą“. Visgi lieka retorinis klausimas: ar socialdemokratų pozicija buvo kovos su korupcija išraiška, ar elementarus siekis susilpninti koalicijos partnerį, o galbūt jį visai eliminuoti iš politinės arenos ir pasiglemžti jo elektoratą?

    Pirmą kadencijos mėnesį „blynai svilo“ dažnai

    Kaip jau minėta, net 100 dienų moratoriumas turi tam tikras ribas. Todėl toliau pateikiami pavyzdžiai nėra naujosios valdžios kritika per se. Tai daugiau siekis pademonstruoti, iš ko suformuota naujoji valdžia ir koks atskirų jos atstovų supratimas apie Lietuvos vidaus ir užsienio politiką.

    Politikų sprendimo vertinimo vakuumą žiniasklaidoje užpildė socialiniai tinklai. Per juos piliečiai vieni su kitais pradėjo dalytis tuo, kas jų galva yra ne tik absurdiška, bet ir valstybiškai pavojinga. Tad pirmasis eilėje atsidūrė Seimo Pirmininkas V. Gedvilas. Didelį atgarsį sukėlė jo interviu Rusijos radijui „Svoboda“, kuriame jis parodė savo „puikias“ geopolitines žinias. Į klausimą dėl Rusijos iniciatyvos sukurti naują ekonominę sąjungą, kuri įtrauktų ir Baltijos šalis, V. Gedvilas atsakė: „Mes turime galvoti apie savo žmones. Amerika nuo mūsų labai toli. Turime pasirūpinti mūsų žmonėmis. Su Rusija mes turime labai glaudžius ekonominius kontaktus: perkam dujas, ir labai daug dujų, ir elektrą, ir naftą, ir šitas bendradarbiavimas mums labai daug duoda. Iš Amerikos mes dujų nepasijungsim. Mes turime spręsti savo problemas – taigi iš toli vienaip matyti, o čia, kai kaimynai, visai kas kita“,– išmintį demonstravo Seimo Pirmininkas. Šis komentaras nebuvo neišgirstas ir užsienio spaudoje, autoritetinga naujienų agentūra „Bloomberg“ išspausdino straipsnį, kritiškai vertinantį tokią atvirą prorusišką Seimo Pirmininko laikyseną.

    Verta pažymėti, kad suskystintų dujų terminalas buvo inicijuotas tam, kad dujas būtų galima atsigabenti ir iš tolimiausių pasaulio kampelių, pavyzdžiui, Venesuelos, taip sumažinant energetinę priklausomybę nuo Rusijos. V. Gedvilo siūloma nuolaidžiavimo Rusijai politika dar nė karto niekam nėra pasiteisinusi, o Amerikos, kartu ir NATO, kaip mūsų saugumo garanto, nuvertinimas yra trumparegiškas veiksmas.

    Šiame kontekste keistai nuskambėjo ir naujojo užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus pareiškimas dėl Eurazijos sąjungos. „Žinome, kad tie procesai vyksta, žinome, kad yra ambicijos kurti Eurazijos sąjungą, procesas vyksta. Jeigu kas nors mano, kad tai kažkoks skambus politinis pareiškimas, mano manymu, jie klysta“, – tradiciniame „Sniego susitikime“ kalbėjo ministras, ragindamas į Eurazijos sąjungos projektą žiūrėti rimtai. Kai kurių politikos apžvalgininkų teigimu, Eurazijos sąjunga yra iššūkis Europos Sąjungos Rytų partnerystės projektui, todėl toks, nors ir abstraktus, pareiškimas iš valstybės, kuriai ES plėtra Rytų kryptimi turėtų būti itin aktuali, buvo stebinantis. Eurazijos sąjungą išties verta laikyti rimtu projektu, kuriuo Rusija siekia iš naujo suvienyti posovietinę erdvę, užimti lyderės poziciją ir taip sustabdyti vakarietiškosios Europos plėtrą Rytų link. Todėl Lietuvos užsienio politikos pozicija vienareikšmiškai turėtų būti stiprinti Rytų partnerystės programą,  tad belieka tikėtis, kad naujojo užsienio reikalų ministro žodžiai nežada posūkio į Rytus.

    Turbūt ryškiausias kai kurių naujosios valdžios asmenų (ne)kompetencijos pavyzdys – ūkio ministrės Birutės Vėsaitės interviu laidai „Pinigų karta“. Pokalbis ne vienam sukėlė šypseną ir tapo interneto parodijų pagrindu. Naujoji ministrė ne tik nesugebėjo aiškiai dėlioti minčių, atsakydama į klausimus, savo pasisakymais prieštaravo Statistikos departamento pateikiamiems duomenims apie eksporto rodiklius, bet dar ir supainiojo ministeriją, kuriai vadovauja. Kitos, portalo „Delfi“ surengtos, konferencijos metu žerdama kritiką praėjusios kadencijos Vyriausybei, įvardijo dvi didžiausias iš jos paveldėtas problemas: Vyriausybės ir technologijų giganto „IBM“ sutartį ir medicininių atliekų deginimo gamyklą Šiauliuose. Įdomu tai, jog pirmoji sutartis žlugo ne dėl Vyriausybės, o dėl Europos Komisijos išaiškinimo kaltės, o antroji yra ne praėjusios, o dar senesnės, Gedimino Kirkilo, Vyriausybės palikimas. Galiausiai situacijos valstybėje supratimą keliais pareiškimais parodė ir naujasis premjeras A. Butkevičius. Po kartu su Seimo rinkimais surengto referendumo dėl atominės elektrinės Visagino atominei elektrinei (VAE) pakibus ant plauko, tolesnė Lietuvos energetikos vystymo kryptis tapo viena pagrindinių aktualijų. Deja, iki šiol vizijos Ministras Pirmininkas pateikti negalėjo, nes, kaip ir kitais klausimais, „laukiama Vyriausybės sudarytos darbo grupės išvadų“, kurios bus paskelbtos gegužės mėnesį. Tiesa, labiau stebino A. Butkevičiaus pareiškimai, neva jis nėra regėjęs ar negali rasti dokumentų, pasirašytų  trijų Baltijos valstybių VAE klausimu. Juokingiausia, kad šie dokumentai viešai prieinami Vyriausybės interneto puslapyje.

    Sausio 10 dieną, su  oficialiu vizitu viešėdamas Latvijoje, premjeras pareiškė, kad VAE projektas „galėtų būti toliau vystomas tik tokiu atveju, jeigu jis būtų regioninis“. Turbūt nesumeluosim, kad būtent ta linkme praėjusi Vyriausybė ir dirbo ketverius metus. Naujienų agentūros „ELTA“ kalbintas Estijos užsienio politikos instituto direktorius Andresas Kasekampas išsakė susirūpinimą neaiškia naujosios Vyriausybės pozicija: „Naujos atominės elektrinės statybų projektas pradėtas vystyti seniai, dar G. Kirkilo Vyriausybės metu, bet vis kas nors strigdavo. Galiausiai praėjusiais ir užpraėjusiais metais pagaliau ėmė atrodyti, kad reikalai juda tinkama linkme ir elektrinė tikrai gali būti pastatyta. Tačiau dabar, klausantis naujosios Vyriausybės kalbų, vėl niekas nebeaišku. Daug kas Estijoje dėl to jaučiasi sutrikę ir, pasakyčiau, netgi pyksta. Kyla įspūdis, kad Lietuva yra nepatikimas partneris. Galų gale susierzinimą kelia ir tai, kad penkerius  šešerius metus mes dirbome, siekdami, kad ši elektrinė būtų pastatyta, o dabar pasirodo, kad visas tas darbas gali nueiti veltui“.

    Kas toliau, premjere?

    Nuo pat koalicijos formavimo pradžios panašu, kad ketverius metus opozicijoje praleidusios partijos visiškai nesiruošė artėjančiam valdžios perėmimui (juk gyventojų nuomonių apklausos rodė būsimą pergalę rinkimuose). Atėjusi į valdžią naujoji Vyriausybė rado sutvarkytus valstybės finansus, suvaldytą ekonomiką, padėtus pamatus energetinei nepriklausomybei. Deja, dar net nepradėjusi dirbti ji sukėlė abejonių savo gebėjimais valdyti valstybę, ypač tokiu svarbiu momentu. Juk būtina priimti esminius sprendimus dėl suskystintų dujų terminalo ir VAE,  taip pat laukia ir pirmininkavimas ES Tarybai (įdomu, tačiau ką tik prisaikdintas premjeras A. Butkevičius, lankydamasis Užsienio reikalų ministerijoje, pareiškė, jog iki šiol jis negalvojo, kad pirmininkavimas ES yra svarbus uždavinys, tačiau, gavęs šiek tiek informacijos iš URM darbuotojų,  nuomonę pakeitė). Tad praėjus vos mėnesiui nuo naujosios valdžios suformavimo, vis didesnis nerimas apima stebint procesus. O jau netrukus pamatysime – kas toliau.

  • ATGAL
    TS-LKD užsienio politikos vizija: Lietuva nėra tarp Rytų ir Vakarų, nes ji - neatskiriama Vakarų civilizacijos dalis
    PIRMYN
    Atšalę Rusijos ir ES santykiai
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.