Neatrastas Kauno potencialas | Apžvalga

Regionai

  • Neatrastas Kauno potencialas

  • Data: 2014-11-10
    Autorius: Gytis Žakevičius

    www.wikipedia.com nuotrauka

    Harvardo universiteto profesorius, JAV prezidento Ronaldo Reagano patarėjas Michaelas Porteris dar 1990 metais savo knygoje „Konkurenciniai tautų pranašumai“ („The Competitive Advantage of Nations“) aprašė strategiją, kuri, pritaikyta Kaunui, gali padėti pasiekti dar nematytų ekonominių laimėjimų ir stipriai pagerinti miesto įvaizdį. Šis amerikiečių mokslininkas teigia, kad geriausi ekonominiai laimėjimai yra pasiekiami tuomet, kai geografiškai tarpusavyje susietos skirtingo pobūdžio įmonės pradeda bendradarbiauti tarpusavyje, siekdamos bendro tikslo. Ekonomikoje, kaip ir krepšinyje, geriausi rezultatai yra pasiekiami tuomet, kai komandiškai kovojama dėl vieno tikslo. Toks įmonių tarpusavio bendradarbiavimas turi sinergijos poveikį, kai vienas plius vienas yra trys, o ne du. Kaunas turi didžiulį potencialą medicinos paslaugų teikime, tačiau iki šiol nesugebėjo tinkamai išnaudoti savųjų privalumų bei sukurti realizuojamą strategiją medicinos klasterio srityje. Toks klasterio buvimas leistų ne tik garsinti laikinosios sostinės vardą pasaulinėje rinkoje, bet taip pat ir palankiai veiktų ekonominių procesų kitimą. Esminė sąlyga, galinti daryti teigiamą įtaką, atsirandant tokiam dariniui, yra Kauno miesto strategija ir vizija, kuri turi būti nukreipta į verslo sąlygų gerinimą ir verslo objektų bendradarbiavimo skatinimą.

    Biržų „Alaus kelio“ klasteris

    Klasikinis klasteris yra tas, kuriame persipina įvairių sektorių įmonės, kurių veikla yra sutelkta į konkrečias vertės grandines. Lietuvoje nedidelis Biržų miestelis yra bene geriausiai išnaudojęs klasterio strategijos privalumus. Daugelis yra ne tik girdėję apie Biržų alaus kelią, bet ir keliavę po šio miestelio alaus daryklas bei degustavę įvairaus šio krašto alaus. Visgi Biržai gali pasiūlyti ne tik alaus daryklas, bet ir visą eilę kitų pramogų – susipažinti su Lietuvos šiaurietišku ėjimu, aplankyti karstines įgriuvas, sužinoti apie Biržų krašto kulinarinį paveldą įvairiais laikotarpiais, paragauti avienos dešros, avių pieno sūrio bei ekologinės „Biržų duonos“ produkcijos, aplankyti Biržų regioninį parką, vietines pilis, dalyvauti amatų bei edukacinėse programose, skristi oro balionu virš Biržų, pasinaudoti vandens turizmo pramogomis ir degustuoti biržietišką alų. Į Biržus atvykę miesto svečiai yra supažindinami su pilna turistine programa. Neretai turistai Biržuose praleidžia visą dieną ir aplanko daug turistinių vietų, apie kurias gal niekada nebūtų ir girdėję, jeigu ne tokia bendra paslaugų programa. Tai yra bene geriausias pavyzdys, kaip skirtingų verslų atstovai (aludariai, kulinarai, pardavėjai, rankdarbių gamintojai, kaimo sodybų bei viešbučių savininkai ir kiti) jungiasi į klasterį tam, kad turistams pasiūlytų bendrą programą. Yra akivaizdu, kad vietiniai Biržų miestelio aludariai savarankiškai ir pavieniui nebūtų pasiekę tokių gerų pardavimo rezultatų, jeigu nebūtų kooperavęsi į „Alaus kelio“ klasterį, kuris yra žinomas ne tik Lietuvoje, bet ir aplinkinėse valstybėse.

    Naujo klasterio inicijavimas

    Pats didžiausias klasterio privalumas yra tai, kad čia nereikia kurti jokių naujų verslų ar bandyti užkariauti naujų rinkų. Kiekvienas klasteris prasideda nuo esamos situacijos analizės bei galimo potencialo identifikavimo. Nustačius naujo klasterio strategiją, yra būtina suburti visas toje geografinėje vietoje veikiančias įmones, kurios nori kooperuotis ir kartu siekti bendro tikslo. Taip pat yra būtina kiekvienai įmonei, kuri potencialiai dalyvaus tokiame klasteryje, aiškiai pateikti, kokią pridėtinę vertę ir naudą ji gaus individualiai, kokius ekonominius rezultatus pasieks naujai sukurtas įmonių junginys. Visgi bene didžiausia atsakomybė tenka klasterio steigėjui. Nuo jo sugebėjimo įtikinti ir spręsti galimas problemas tarp suinteresuotų šalių priklauso visas klasterio likimas. Prie Biržų „Alaus kelio“ klasterio stipriai prisidėjo šio regiono vietinė valdžia. Todėl Kauno politikai taip pat galėtų inicijuoti medicinos klasterio atsiradimą laikinojoje sostinėje.

    Kauno medicinos klasteris

    Medicinos turizmas yra viena iš sparčiausiai pasaulyje besivystančių specializuotų turizmo rūšių. Vien dėl šios priežasties Kaunui reikėtų įvertinti, koks potencialas galėtų būti atrastas šioje srityje. Ši turizmo atmaina pasižymi tuo, kad į šalį atvykstantys turistai turi labai konkretų tikslą – gauti medicinines paslaugas. Kasmet gydytis į svetimas šalis išvyksta apie 7 milijonai žmonių. Dažniausiai medicinos turistai vyksta gydytis į užsienį dėl dviejų priežasčių – suteikiamų medicinos paslaugų kokybė gimtinėje yra labai žemo lygio, o pacientai už kokybiškas paslaugas yra linkę mokėti daugiau, arba užsienio valstybėje atliekamų sveikatingumo paslaugų kokybė yra tokia pati kaip ir gimtinėje, tačiau paslaugų kainos yra ženkliai mažesnės. Tačiau yra ir trečia grupė medicinos turistų, kurie tiesiog prie medicinos paslaugų nori gauti ir įprastą turistinį paketą. Remiantis statistiniais duomenimis, pasaulyje medicinos turizmas kasmet auga nuo 30 iki 40 proc. Dėl šios priežasties daugiau nei penkiasdešimt pasaulio valstybių šią ekonomikos rūšį yra įvardinusios kaip prioritetinę. Tad tokią ūkio šaką turėti savo prioritetų sąraše yra tikrai naudinga. Lietuva dar ne iki galo atrado šį milžinišką potencialą, nors medicinos turizmą buvo įtraukusi į Nacionalinę turizmo plėtros 2010–2013 metų programą. Visgi daugiausiai medicinos turistų gydytis vyksta į JAV, Tailandą ir Meksiką. Taip yra pirmiausia dėl to, kad valstybė turi labai aiškią strategiją, ko reikia, kad pas juos atvyktų užsienio pacientai. Jeigu įdėmiau panagrinėtumėme šių šalių nacionalines medicinos turizmo strategijas, pamatytumėme, kad būtent tam tikri miestai itin didelį dėmesį kreipia į tokio medicinos klasterio atsiradimą. Lietuva ir ypač Kaunas turi didžiulį potencialą tiek iš Rytų, tiek ir iš Vakarų Europos valstybių prisivilioti medicinos turistus. Pacientai iš buvusios Tarybų Sąjungos noriai sutiktų gydytis Kaune visų pirma dėl geresnės aptarnavimo kokybės. Jau dabar tiek į Kauną, tiek ir į kitus Lietuvos miestus atvykę svečiai iš Rytų Europos yra pasirengę sumokėti už gydymą žymiai daugiau negu kad gimtinėje moka. Kitas svarbus aspektas yra tai, kad rusakalbiai pacientai Kaune jaučiasi pakankamai komfortabiliai, nes čia su daugeliu gydytojų gali susikalbėti savo gimtąja kalba. Medicinos turistai iš Vakarų Europos į Kauną gydytis atvyktų visų pirma dėl mažesnių kainų. Šie turistai taip pat pasižymi tuo, kad noriai naudojasi kitomis medicinos turizmo siūlomomis paslaugomis ir keliauja po Lietuvą.

    Būtinybė Kaunui steigti medicinos klasterį

    Kaunas visuomet buvo universitetinis miestas, į kurį studijuoti suvažiuodavo jaunuoliai iš visos Lietuvos ir net iš kitų šalių. Tačiau Kaune ryški ir kita tendencija, kurią nėra taip lengva pastebėti – tai emigravusių ir užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių pastovus sugrįžimas į šį miestą gauti medicinines paslaugas. Yra akivaizdu tai, kad namo grįžta emigrantai, nes juos tenkina paslaugų kokybė, o kainos čia, palyginti su kitomis valstybėmis, yra pakankamai mažos. Tad kokybės ir medicinos paslaugų kainos santykis yra esminis aspektas, nulemiantis emigravusių tautiečių apsisprendimą dėl medicinos paslaugų bent jau trumpam sugrįžti į tėvynę. Kauno potencialą šioje srityje sąlygoja patogi geografinė padėtis, gerai išplėtota infrastruktūra sveikatos priežiūros srityje, aukštos kvalifikacijos specialistai, geros kokybės medicininės paslaugos bei savo geru vardu garsėjantis Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Taip pat yra vertinamas specialistų gebėjimas kalbėti ne viena užsienio kalba.

    Medicinos klasterio inicijavimas Kaune teigiamai paveiktų ir kitas verslo sritis Kaune. Ypač padidėjusiu turistų skaičiumi džiaugtųsi viešbučių ir kavinių sektorius. Taip pat padidėtų ir vežėjų bei prekybininkų pelnai, o atvykę turistai noriai savo pinigus leistų ir pramogų srityse. Medicinos klasteris teigiamai veiktų ir bendrą miesto įvaizdį.

    Nauja strategija Kaunui

    Medicinos ekspertai neturi vieningos nuomonės, kokią maksimalią naudą Kaunas galėtų gauti iš medicinos turizmo ir kiek ši ūkio šaka galėtų lemti kitų sferų teigiamą pokytį. Visgi specialistai sutinka, kad Kaunas labiau turėtų orientuotis į Vakarų Europos valstybes ir iš ten prisivilioti kuo daugiau turistų. Pacientai iš senųjų Europos Sąjungos valstybių būtų geras indikatorius, kad Kaune suteikiamų medicininių paslaugų kokybė yra pati aukščiausia. Kitas svarbus faktorius, į kurį dėmesį atkreipia šios srities profesionalai, yra tai, kad Kaunui būtų naudinga save pozicionuoti ne visose medicinos paslaugų sferose, o specializuotis keliose iš jų. Šiuo metu medicininių paslaugų spektras yra labai įvairus, pradedant sveikatos patikrinimu, ankstyva diagnostika ir baigiant odontologija, plastine chirurgija, kardiologija ar akių chirurgija. Reikia paminėti, kad kai kurios valstybės, pavyzdžiui, kaip Vengrija turi labai aiškią viziją medicinos turizme, nes specializuojasi odontologijos srityje. Šioje šalyje yra netgi ištisi odontologijos miesteliai. Tokia specializuota ir fokusuota strategija pasiteisino, nes daugelis medicinos turistų šią šalį žino kaip odontologijos valstybę. Tad gal panašia strategija reiktų vadovautis ir Kaunui?

    Kaunas – miestas turintis didelį potencialią medicinos klasterio srityje. Toks klasterio buvimas leistų ne tik garsinti Kauno miesto vardą pasaulinėje rinkoje, bet taip pat ir palankiai veiktų ekonominių procesų kitimą. Klasterio atsiradimo ir gyvavimo trukmė tiesiogiai priklauso nuo verslo-mokslo-valdžios bendradarbiavimo intensyvumo. Tad Kauno miestas, kaip potencialus medicinos klasterio turėtojas, gali sudaryti palankias sąlygas tokio darinio atsiradimui ir taip lemti miesto konkurencingumo ir ekonominių rodiklių augimą.

  • ATGAL
    Ebolos viruso protrūkis: nepasiduokime panikai
    PIRMYN
    Angonita Rupšytė: Tai buvo laisvę mylinčių žmonių referendumas
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.