Neatrastas mokslo potencialas | Apžvalga

Įžvalgos

  • Neatrastas mokslo potencialas

  • Data: 2014-02-14
    Autorius: Gytis Žakevičius

    Martynos Trinkūnienės nuotrauka

    Ar žinote, kas yra Jungtinių Amerikos Valstijų ekonomikos varikliai? Turbūt daugelis akimirksniu atsakytų, kad tai didžiausios jos kompanijos ir koncernai, per metus generuojantys milijardines pajamas. Vis dėlto teisingas atsakymas yra jaunos ir inovatyvios įmonės. Šie „startuoliai“ per pastarąjį dešimtmetį JAV sukūrė apie 90 mln. darbo vietų, o bendrąjį šalies vidaus produktą pakėlė daugiau kaip 20 proc.  Daugelis šiuo metu visame pasaulyje žinomų kompanijų savo pirmuosius žingsnius pradėjo žengti nuo studentiškos idėjos, neretai teturėdamos tik garažą, kuris atstodavo ir biuro patalpas, ir naujos technologijos testavimo laboratorijas.

    SKIRTINGAS UNIVERSITETŲ POŽIŪRIS Į VERSLĄ

    JAV universitetai seniai suprato, kad aka

    MOKSLO IR TECHNOLOGIJŲ PARKAI LIETUVOJEdeminių žinių panaudojimas versle yra ne tik inovacijų ir išradimų pradžia, bet tiesioginis kelias į neatrastus aukso klodus. Todėl dar XX a. 5 dešimtmetį Silicio slėnyje aktyvią tiriamąją ir eksperimentinę veiklą pradėjo Stanfordo universiteto mokslininkai ir absolventai. Patys universiteto profesoriai kvietė studentus įgyvendinti savo verslo idėjas ir visokeriopai prisidėdavo prie kompanijų augimo. Šiuo metu net apie 20 proc. verslo specialybės paskaitų JAV yra orientuotos į verslo įgūdžių skatinimą ir įvairių praktinių verslo problemų sprendimą. Todėl nenuostabu, kad net 17 proc. studentų po studijų įsteigia savo įmones, o apie pusę absolventų įdarbina neseniai įsikūrusios įmonės. Gaila, tačiau Lietuvos universitetai vis dar yra labiau orientuoti į publikacijų ir akademinių darbų rašymus negu į verslumo skatinimą. O juk universitetas yra tas idėjų ir inovacijų židinys, kuris netiesiogiai per verslą didina šalies ekonominį konkurencingumą ir prisideda prie verslumo skatinimo. Todėl daugiau nei prieš 10 metų vyriausybės iniciatyva buvo pradėti steigti mokslo ir technologijų parkai, kurie ir turėjo tapti ta vieta, kurioje lietuviškasis „Bilas Geitsas“ galėtų įgyvendinti savo verslo idėjas. Vis dėlto be žmonių ir idėjų mokslo parkas yra tik pastatas, prie kurio universitetas turėtų vykdyti ir papildomas veiklas, tokias kaip kviestis dėstyti praktikus, stambių užsienio kompanijų atstovus iš užsienio ir Lietuvos, skatinti skirtingų disciplinų bendradarbiavimą ir prisitraukti vis daugiau užsienio studentų.

    Tad kas gi yra tas mokslo ir technologijų parkas ir kokias paslaugas jis teikia? Teoriškai ši įstaiga turėtų būti įkurta prie universiteto, o joje turėtų steigtis įmonės, kurios yra orientuotos į naujoves. Kitaip tariant, tai yra vieta, kurioje studentiškos verslo idėjos gali tapti realybe. Pats parkas palaiko ne tik itin glaudžius ryšius su universiteto profesoriais, bet ir turi priėjimą prie laboratorijų. Tad čia verslo idėjos greitai tampa prototipais, kurie yra testuojami ir bandomi. Parkai taip pat turėtų palaikyti gerus darbo santykius su verslo atstovais, nes būtent verslas teikia didžiausius užsakymus mokslininkams. Taigi jaunieji mokslininkai ar verslininkai, norėdami realizuoti savo idėjas, kreipiasi į mokslo ir technologijų parką, kuris ne tik verslo pradžiai suteikia biuro paslaugas nemokamai, bet ir gali pasiūlyti reikiamus verslo ir mokslo sričių specialistų kontaktus. Kitas labai svarbus elementas yra tai, kad parkas ugdo verslumo įgūdžius. Tai yra pasiekiama per įvairius mokymus, seminarus ir renginius.

    TEORIJOJE VISKAS GRAŽU

    Mokslo ir technologijų parkai Lietuvoje skaičiuoja jau antrą dešimtį. Vyriausybė jau anuomet suprato, kad   mokslo ir verslo potencialas yra milžiniškas ir yra būtina jį išnaudoti. Todėl buvo įsteigti parkai, kurie tiesiogiai yra atsakingi už naujų technologijų ir inovacijų sklaidą. Nuo pat parkų sukūrimo pradžios iki dabar  Ūkio ministerija per įvairias verslo skatinimo ir ES struktūrinės pagalbos programas jiems jau atseikėjo daugiau kaip 150 mln. litų. Šiuo metu Lietuvoje realiai veikia 9 parkai, kurie nors ir turi skirtingus dalininkus ir veikimo schemas, tačiau turėtų tarnauti vienam tikslui – inovacijų sklaidai Lietuvoje. Vis dėlto dabartinę parkų veiklą galima įvertinti labai prastai. Parkai nepasiekia tokių rezultatų, dėl kurių buvo sukurti, t.y. naujų technologijų perdavimo sutarčių skaičius yra arba labai mažas, arba jų visai nėra. Technologijų perdavimas yra reikalingas tam, kad mokslas nevyktų tik dėl mokslo,

    o ten sukurtos žinios ir inovacijos būtų perduodamos ir panaudojamos versle. Taip pat parkai nėra tapę tuo židiniu, kuriame yra kuriami nauji produktai ar prototipai, patentuojami ar licencijuojami pasiekti rezultatai. Kitas svarbus komponentas yra tai, kad viena iš prioritetinių Lietuvos sričių yra užsienio investicijų pritraukimas. Gaila, tačiau parkai, turėdami tam tinkamą infrastruktūrą, visiškai neprisideda prie šio proceso. Atrodo, kad jie Lietuvoje nutolo nuo inovacijų ir naujų technologijų kurso ir apsiriboja nekilnojamojo turto verslu iš subsidijuojamos patalpų nuomos. Galiausiai, kas iš mūsų esame girdėję apie parkų veiklą Lietuvoje ar jų pasiektus rezultatus, išaugintas įmones? Yra sakoma, kad doleris turi veidą žmogaus, kuris tau jį davė. Norėtųsi, kad tas veidas padėtų ir prisidėtų prie inovatyvių įmonių steigimosi, o ne tik galvotų, kaip išnuomoti savo turimas patalpas.

    PAVYZDYS IŠ VERSLO

    Kritikai atsakytų, kad Lietuva – ne Amerika – čia nėra tiek idėjų, kurios vertos milijono. Arba čia neįmanoma įkurti tokios kompanijos, kuri taptų žinoma visame pasaulyje ir generuotų pasakiškas pajamas. Į tokius ir panašius teiginius galima atsakyti konkrečiu pavyzdžiu – vienas turtingiausių ir sėkmingiausių naujosios kartos lietuvių verslininkų Ilja Laurs įkūrė rizikos kapitalo fondą, kuris iš dalies darys tai, ką daugiau nei 10 metų daro mokslo ir technologijų parkai. Fondas bendradarbiaus su mokslo ir švietimo įstaigomis ir ieškos tokių idėjų, iš kurių galima uždirbti ne mažiau nei vieną milijardą litų. Įdomu tai, kad šis rizikos fondas veiks pagal JAV Silicio slėniui būdingus principus. Kaip teigia fondo įkūrėjas, Lietuvoje mokslo potencialas yra menkai išnaudojamas, tačiau jo yra. Lietuvos verslo „startuoliai“ yra suaktyvėję, o vietiniai rizikos kapitalo fondai kol kas labiausiai prisideda tik savo finansais, bet ne valdymu ar verslo plėtimu. Tam, kad jaunieji verslininkai gautų pačią naudingiausią pagalbą, fondas yra surinkęs patarėjų komandą iš Lietuvoje gerai žinomų verslo ir mokslo atstovų. Šie patarėjai dalysis savo sukaupta patirtimi ir kartu su inovatyvių įmonių įkūrėjais sieks verslo aukštumų. ■

    6 PATARIMAI MOKSLO IR TECHNOLOGIJŲ PARKAMS

    Sakoma, kad genialumas slypi paprastume. Norint, kad mokslo ir technologijų parkai Lietuvoje pradėtų veikti efektyviau ir sukurtų daugiau inovatyvių technologijų, nereikia daryti revoliucinių pertvarkų. Kartais užtenka pajudinti tik mažus sraigtelius ir griozdiškas įrenginys pradeda suktis. Kaip sako viena vokiška patarlė – „velnias slepiasi detalėse“. Tad pabandykime surasti tą kliuvinį:

    ● Ilgalaikiai tikslai. Parkų administracija turi išsikelti sau ilgalaikes strategijas ir siekius. Tikslas gali būti tapti geriausiu parku Baltijos regione ar sukurti X naujų technologijų. Kai neturi tikslo, visi keliai veda į jį arba į niekur.

    ● Valdymas. Parko valdymas turėtų būti vertinamas pagal išsikeltus tikslus. Jei nepasiekia užsibrėžtų užduočių, valdytojai turėtų būti rotuojami. Taip pat į parko valdymą turėtų būti įtraukiama kuo daugiau nepriklausomų ir savo sričių ekspertų, kurie per patarėjų tarybas prisidėtų prie efektyvesnės parko veiklos. Nereikėtų atmesti ir parko administratoriaus iš užsienio galimybės.

    ● Rinkos ir naujovių išmanymas. Parko stiprybė turė

    tų būti jo žinios apie tai, kas dedasi mokslo pasaulyje, kokie akademiniai straipsniai rašomi, kokie taikomieji tyrimai atliekami ir kur yra mokslo potencialas. Taip pat parkams yra labai svarbu jausti ir verslo pulsą, t.y. aktyviai bendradarbiauti su stambiomis kompanijomis, sekti įvykius verslo pasaulyje ir siūlyti inovatyvius sprendimo būdus iš mokslo pusės.

    ● Įmonių atrankos kriterijai. Į parką turėtų patekti tik tokios įmonės, kurios atitinka jo specializaciją, yra orientuotos į eksportą ir naujas rinkas, turi didžiulį augimo potencialą, gerą verslo idėją ir patikimą komandą.

    ● Specifinių žinių perdavimas. Parkas turi užsiauginti arba samdytis tokius specialistus, kurie turėtų itin specifinių žinių. Tik tokios žinios yra reikalingos sparčiai augančioms įmonėms ir būtent dėl tokių žinių parkai taptų traukos centrais ir kitoms įmonėms, nesančioms pačiame parke.

    ● Konkurencija ne tarp miestų ar universitetų, bet tarp valstybių. Šiuo metu konkurencija tarp parkų vyrauja tik regioniniu mastu. Aiškus specializacijų ir funkcijų pasiskirstymas, jėgų suvienijimas Lietuvai galėtų atnešti daug geresnių rezultatų inovacijų srityje nei pavienės pastangos.

    Ir nors pateikti patarimai nėra panacėja nuo visų mokslo ir technologijų parkų ligų, bet šių paprastų rekomendacijų laikymasis padėtų pasiekti geresnių rezultatų, kuriant inovatyvias
    technologijas.

  • ATGAL
    Kasdienė tema Lietuvoje: dujos
    PIRMYN
    Paskutiniam kareiviui išėjus
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.