Nebijokime įsipareigoti kovai už šeimą | Apžvalga

Įžvalgos

  • Nebijokime įsipareigoti kovai už šeimą

  • Data: 2015-04-29
    Autorius: Irena Degutienė

    Irena Degutienė (Nuotrauka iš TS-LKD archyvo)

    Statant bet kokį pastatą, svarbiausia yra pakloti gerus pamatus. Tų pamatų reikia tam, kad laikui bėgant statinys neimtų grimzti į žemę, nepradėtų trupėti ir griūti jo puošnus fasadas. Taip ir norint sukurti gyvybingą ir brandžią visuomenę ar tvirtą valstybę, būtina statybos darbus pradėti nuo pamatų. Tačiau kas gi yra tas visuomenės pamatas? Dėl to šiandien daug ginčijamasi. Vieni sako, kad tas pamatas yra individas, kiti – tauta, o dar treti viską bando kurti ant institucijų pamato. Visa tai svarbu. Tačiau mūsų Konstitucijoje yra aiškiai įrašyta, kad visuomenės ir valstybės pagrindas yra šeima. Rodosi, aišku kaip juoda ant balto.

    Tačiau paprasta atrodo tik iš pirmo žvilgsnio.

    Kasdien gatvėje, savo darbovietėse, parduotuvėse sutinkame begalę žmonių. Tačiau tik kelis iš jų vadiname savo artimais bičiuliais ir tik vienam prižadame savo amžiną meilę ir ištikimybę. Meilė – būtinas santuokos ingredientas, ji yra santuokos užpildas. Tvari dviejų žmonių sąjunga negali gimti tik iš savanaudiškų išskaičiavimų, tik iš noro patenkinti savo troškimus ar ambicijas. Negalima tik turėti kito žmogaus. Galima tik kitam iš meilės dovanoti save ir tikėtis, kad tas kitas atsilieps tuo pačiu. Santuokos esmė – tapti dovana vienas kitam ir nepaliauti savęs dovanojus net ir tuomet, kai iškyla nesutarimai, kai būna sunku. Santuokoje įsipareigojame viską ištverti ir išgyventi kartu – tiek džiaugsmus, tiek rūpesčius, tiek laimėjimus, tiek nesėkmes.

    Šiuolaikinis individualizmas yra linkęs viską supaprastinti. Kam gi įsipareigoti, jei galima pabūti kartu, kol pagaliau vienas kitam atsibosime, ir galiausiai keliauti savo keliais? Tačiau galima paklausti, kaip mes galime aukotis ir dovanoti save savo visuomenei, tautai, valstybei, jei paprasčiausiai nesugebame pasiaukoti vardan vienintelio mylimo asmens? Kaip begalime įsipareigoti kažkokiam didžiam tikslui, jei nesugebame ištesėti įsipareigojimo žmogui, kuriam tik ką žadėjome amžiną meilę? Šioje šviesoje išryškėja šeimos kaip visuomenės pamato svarba. Kokie esame šeimoje, tokie dažniausiai esame ir savo visuomenėje ir valstybėje. Kokią šeimą kuriame, tokią turime ir visuomenę bei valstybę.

    Vis tik vien meilės santuokai nėra gana. Ta meilė turi duoti vaisių, kaip ir gražiai pavasarį savo žiedais akį lepinanti obelis galiausiai privalo subrandinti obuolių. Šis vaisius – nauja į pasaulį ateinanti gyvybė. Gyvybė užsimezga ir pasaulį išvysta tik vyro ir moters sąjungoje. Rūpestis nauja į pasaulį ateinančia gyvybe kartu yra ir rūpestis mūsų valstybės bei tautos ateitimi. Šeima yra pirminė bendruomenė, susiformavusi dar prieš tai, kai susikūrė valstybės, tautos ar bet koks kitas socialinis darinys. Tad šeima yra ir svarbiausia vaiko ugdymo vieta. Šiandieninė visuomenė pernelyg daug vilčių deda į mokyklą, įvairiausias institucijas. Tačiau svarbiausių dalykų vaikas išmoksta būtent šeimoje. Išmoksta ne klausydamas teorinių paskaitų, o regėdamas savo tėvų pavyzdį ir iš jų perimdamas elgesio modelius, tradicijas, papročius, moralines normas.

    Vaikai yra šeimos veidrodis ir tas faktas, kiek daug atžalų šiandien glaudžiasi globos namuose, tėvų palikti auga tik su seneliais ar po, deja, vis didėjančio ištuokų skaičiaus lieka tik su vienu iš gimdytojų, rodo, jog šeima Lietuvoje susiduria su didžiuliais iššūkiais, kuriems negalime likti abejingi.

    Jaučiame pareigą rūpintis, kad vaikai gimtų darniose ir stipriose šeimose, o tam būtina išmintinga socialinė politika. Esminiu šios politikos siekiu turėtų būti šeimos instituto stiprinimas. Svarbu, kad tokie dokumentai kaip Valstybinė šeimos politikos koncepcija taptų ne tik popieriumi su gražiais šūkiais ar tikslais, tačiau ir būtų visų priimamų politinių sprendimų pagrindu ir atskaitos tašku. Būtina siekti, kad socialinės pagalbos ir paramos sistema labiau rūpintųsi ne tik reagavimu į padarinius ar tik socialinių išmokų skirstymu, tačiau prevenciniu darbu ir paslaugų šeimoms teikimu. Svarbiausias uždavinys yra pakreipti socialinę politiką taip, kad ji atsiremtų į palankios šeimai aplinkos kūrimą. Būtina rūpintis jaunimo švietimu ir jų ugdymu šeimai. Svarbu puoselėti gyvybės kultūrą, sukurti tokias sąlygas, kad jauni žmonės jaustų paramą, priimdami sprendimą gimdyti.

    Taigi iššūkių daug. Bet juk mūsų gyvenimą apibūdina tai, ko mes siekiame ir vardan ko aukojamės. Nebijokime įsipareigoti šeimos puoselėjimui. Puoselėdami šeimą, puoselėjame savo valstybės ir tautos pamatus. Svarbiausia, puoselėkime šeimą savo asmeniniu pavyzdžiu kasdienybėje. Tai didžiulis iššūkis, tačiau tik didžiulių iššūkių akivaizdoje subręsta didžios asmenybės.

  • ATGAL
    Ką parodė 2015-ųjų savivaldos rinkimai?
    PIRMYN
    Ministre, kam mums ta konvencija?
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.