(Ne)pasiklydę reitinguose | Apžvalga

Įžvalgos

  • (Ne)pasiklydę reitinguose

  • Temos: Kultūra
    Data: 2010-11-01
    Autorius: Monika ULDUKYTĖ

    M. Žilionytės nuotr.

    Žmogus linkęs viską, kas yra aplinkui, susidėlioti į lentynėles – į tikras, apčiuopiamas, gražiai sudėti knygas, sustatyti taures, suguldyti drabužius. Viskas, kas menama, sugula į hipotetines lentynas, kurių vieną šoną žymi minusas ir visi neigiamą reikšmę turintys būdvardžiai, o kitoje pusėje puikuojasi didelis ir šviesus pliusas kartu su optimistiniais epitetais.

    Visuos tuos mūsų gerai/blogai ir iš to kylančius patinka/nepatinka nulemia nuo nežinia kada egzistuojantys, todėl ir nekvestionuojami stereotipai, artimo žmogaus ar anoniminės supermamos nuomonė, kartais visiškai nepaaiškinami – „visos spalvos, tik ne žalia“ – ar vertybes nusakantys pasižadėjimai, pavyzdžiui, nebesilankyti picerijose, kurių tinklas itin šlykščiai elgiasi su motinomis, grįžtančiomis iš vaiko auginimo atostogų. Kiekvienam savaip, kiekvienam gerai.

    Vis dėlto yra tokių lentynų, į kurias nuo blogiausio (nesaugiausio, nekokybiškiausio, nepopuliariausio) iki geriausio (saugiausio, kokybiškiausio, populiariausio) surašyti daiktai, reiškiniai ar asmenys turi patikimą „užnugarį“ – aktualų tyrimą, reprezentatyvią apklausą, solidų publikavimo šaltinį ar autorių, kurio pasakytas ar parašytas žodis tampa beveik dangiškąja tiesa.

    Šeštus metus iš eilės vienas savaitraštis skelbia visų šalies vidurinių mokyklų ir gimnazijų reitingus. Peržvelgus į kelis puslapius sutalpintą apie pusės tūkstančio ugdymo įstaigų sąrašą ir kelis komentarus ar gavus jau sutrumpintą esminę informaciją apie šį tyrimą, iš mokyklos suolo jau išaugusiems ir ne švietimo srityje dirbantiems žmonėmis pagrindinė žinutė būtų tokia: geriausios Lietuvos mokyklos yra ta ir ta, o mano (mano vaiko) mokykla yra tik kažkelinta… Su ne visai baltu pavydu žvelgiame į sąrašo viršų, į elito mokyklas; nepamirštame pasižiūrėti ir į patį galą. Nenuostabu, jei vadinamosioms antielito mokykloms mintyse pareiškiame užuojautą ar pasidžiaugiame „blogiukų“ sąraše neradę savo buvusios, vaikų esamos ar tiesiog arčiausiai namų esančios mokyklos. Jei mokykla yra žemiau, nei tikimės, t. y. ne ten, kur, mūsų manymu, ji turėtų būti, tuomet visa kaltė krenta tyrimo atlikėjams ir sąrašo sudarytojams. Ir, tiesą sakant, kiekvienas, metęs kaltinimus dėl netikslumo, bus teisus.

    Savaitraščio pateiktoje lentelėje šiųmetis reitingas apskaičiuotas pagal tai, kiek abiturientų įstojo į Lietuvos universitetus vadinamuoju pirmuoju pageidavimu ir kiek jų išvyko studijuoti į užsienio universitetus. Tai – tik du iš galybės galimų kriterijų, pagal kuriuos galima būtų vertinti mokyklas ir gimnazijas. Pavyzdžiui, galėtų būti atsižvelgiama į tai, kiek „šimtukų“ už egzaminus gavo abiturientai ir kiek laidoje yra olimpiadų prizininkų, įvertinant mokytojų kvalifikacijos, nusikalstamumo lygį mokyklose ir dar daugelį kitų kriterijų. (Žinoma, šio straipsnio autorei labiausiai priimtini būtų tie kriterijai, pagal kuriuos Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazija atsidurtų pirmoje vietoje ar bent tarp dešimties geriausiųjų…).

    D. Augulės piešinys.

    Kriterijai, kuriais remiantis yra sudėliojami geriausi universitetai ir mokyklos, populiariausi ar turtingiausi asmenys ar saugiausi rajonai, visada yra minimi straipsnyje ar pranešime, tačiau tai dažniausiai tampa tik antraeiliu dalyku. Kartais tie kriterijai lieka nepastebėti. Paprastas testas: jei Jūsų paprašytų išvardyti geriausiai ir blogiausiai vertinamus politikus arba pasakyti politinių partijų pavadinimus, už kurias, remiantis vėliausios visuomenės nuomonės apklausos duomenimis, žmonės balsuotų, jei rinkimai vyktų kitą sekmadienį, tikriausiai tai nesudarytų keblumų. Tikriausiai nesunku prisiminti bent vieną pavardę iš rugpjūčio mėnesį paskelbto vieno amerikiečių žurnalo sudaryto pasaulio moterų lyderių sąrašo. Tačiau gali būti ne taip paprasta atsakyti į klausimus, kaip, kada, kas, kur atliko apklausą, kas yra užsakovai, kokio pobūdžio tai buvo apklausa. Taigi, esminiai dalykai neretai praslysta nepastebėti. Dvidešimt pirmajame, gausios ir nuolat kintančios informacijos amžiuje gyvenantis žmogus nori žinoti daug, suvokti padėtį savo krašte ir pasaulyje. Ir paprasčiausiai nelieka laiko viską atidžiai perskaityti iki galo, įdėmiai išklausyti pranešimus, patikrinti faktus.

    Galima parašyti didelį ir įtaigų straipsnį apie tai, kad, pavyzdžiui, vis daugiau lietuvių tampa vegetarais, nepamirštant akcentuoti teigiamos šio reiškinio pusės žmogui ir gamtai. Skambi straipsnio antraštė skelbtų, kad tyrimas parodė, jog lietuviai vis labiau atsisako mėsos. Tas „tyrimas“ galėjo būti tik pokalbis su dešimt bendraamžių ar nelabai tiksli informacijos apie maisto prekių pardavimo pokyčius prekybos centruose interpretacija. Vis dėlto mūsų bendraamžiai – tai ne visa Lietuva, o mažėjantys mėsos pardavimai prekybos centruose gali reikšti tik tai, kad daugiau žmonių apsiperka turguose.

    Nuo lietuviškos kasdienybės pereinant į platųjį pasaulį, neabejotina „dėliojimo į lenteles“ lyderė būtų amerikiečių kompanija „Forbes“, kurios sudaromų įvairiausių sričių –iausių sąrašą būtų net sunku išvardyti. Tai ir pasaulio turtingiausieji, geriausios smulkiosios ir didžiosios verslo kompanijos, įtakingiausios pasaulio moterys ir įžymybės, daugiausiai uždirbantys modeliai, geriausi miestai plėtoti verslą, geriausia vieta gyventi vienišiems asmenims, labiausiai užteršti JAV miestai, stilingiausi pasaulio miestai, sveikiausi produktai, brangiausi, greičiausi ir kokybiškiausi automobiliai, populiariausios jų spalvos JAV – ir dar daug kitų sąrašų, su kuriais neretai supažindina ir Lietuvos žiniasklaida.

    „Forbes“ sąrašus sudaro naudodamasi savita metodologija. Vienus sąrašus sudaryti visai paprasta: tereikia žinoti tais metais parduotų automobilių kiekius ir jų spalvas, sužinoti, kiek kuris modelis uždirba ar kiek pajamų ir turto turi pretendentai į pasaulio milijardierių sąrašą. Tačiau net ir čia yra erdvės skepticizmui: spalvos – tai jau nebe septynios vaivorykštės spalvos, gali būti ne taip paprasta aiškiai nustatyti, kur yra sniego baltumo, balta, perlinė, sidabro ar šviesiai pilka . Be to, į kelias grupes suskirstyti visą spektrą? Salotinį automobilį priskaičiuoti kaip žalią ar geltoną? Šiek tiek pakeitus kategorijas, sumažinus ar padidinus jų skaičių, populiariausios JAV 2009 m. parduotų automobilių spalvos galbūt būtų visai ne balta, juoda, sidabrinė, mėlyna ir pilka.

    Svetimų pinigų skaičiavimas tik iš pirmo žvilgsnio atrodo visai paprastas dalykas. Daugiau nei 40 reporterių iš trylikos šalių vertino daugiau nei tūkstančio milijardierių turtą. Sudarant turtingiausių pasaulio žmonių sąrašą, buvo vertinamas visas jų turimas turtas: namai, paveikslai, brangakmeniai, jachtos, lėktuvai, grynieji pinigai, skaičiuojamos skolos. Šiųmetis reitingas, paskelbtas kovo mėnesį, rodo, kad turtingiausias planetos žmogus yra Carlosas Slimas Helu, Meksikos telekomunikacijų verslo magnatas, kurio turtas įvertintas daugiau nei 53 mlrd. JAV dolerių. Tiesa, tokiu titulu meksikietis pagrįstai galėjo būti vadinamas tik vasario 12 dieną – būtent pagal tos dienos informaciją ir turto vertę, kuri apskaičiuota pagal „Forbes“ metodologiją. Gali būti, kad šią akimirką turtingiausiojo titulą, turėtą keturiolika metų, susigrąžino „Microsoft“ įkūrėjas Williamas Gatesas III.

    Jei klausimų kyla galvojant apie bene pačius paprasčiausius – automobilių spalvų ir turtingiausių asmenų – sąrašus, tai visi kiti sąrašai, ypač tie, kuriuose įvertinta kokybė, įtaka ar stilingumas, galėtų kelti gerokai daugiau abejonių.

    „Forbes“ sąrašus pradeda apsibrėždama sąvokas, nustatydama tikslius kintamuosius. Antai įvertinant, kuris JAV miestas yra geriausias viengungiams, buvo atsižvelgiama į 1) ramumą (amerikiečių buvo klausiama, kuris iš 40-ties didžiausių JAV miestų yra ramiausias), 2) vieno žmogaus gyvenimo išlaidas (vieno kambario buto nuomos mokesčio vidurkis, bilieto į kiną vidutinė kaina ir šešių Heineken alaus skardinių kaina), 3) kultūrą (muziejų, sporto komandų, teatrų ir koncertų skaičius mieste per capita), 4) darbo pasiūlos augimą (penkerių metų prognozės), 5) internetines pažintis (to miesto aktyvių tinklalapio match.com narių dalis nuo visų aktyvių narių skaičiaus) ir 6) naktinį gyvenimą (naktinių klubų, restoranų ir barų skaičius per capita). Pagal šiuos kriterijus tinkamiausi JAV miestai vienišiems žmonėms yra Niujorkas, Bostonas, Čikaga, Sietlas ir Vašingtonas.

    Visos –iausių lentelės, nesvarbu, pateiktos nedidelio tiražo savaitraštyje ar solidžios užsienio kompanijos kataloge, – tik dar vienas žaidimas, mėginimas sugrupuoti ir supaprastintai parodyti sudėtingą realybę. Kriterijai, pagal kuriuos vertinama, yra sąlyginiai – įtraukus porą naujų kriterijų, rezultatai gali kardinaliai pasikeisti. Grupavimai, supaprastinimai iškreipia realybę, tačiau nesudėliota į „lentynėles“ ji yra pernelyg sudėtinga. Ir mūsų teisė rinktis – aklai viskuo tikėti ar visa tai suprasti tik kaip dar vieną, gal ir nelabai vykusį bandymą priartėti prie tobulybės.

  • ATGAL
    Lietuva ir Kazachstanas: darbas ranka rankon
    PIRMYN
    Ką reiškia būti įtakinga moterimi
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.