Regionai

  • NEPRIKLAUSOMYBĖS SIEKIAI SKIRTINGUOSE PASAULIO KAMPELIUOSE

  • Regionai: Vakarų, Vidurio, Pietų
    Data: 2016-02-27
    Autorius: Justina Poškevičiūtė

    Prisimindami Sausio 13-osios nakties įvykius, pasvarstome, kas per tuos metus iškovota, kas pasiekta, kur einame ir kur norime būti kaip valstybė. Kartu verta prisiminti ir kitus nepriklausomybės siekiančius regionus, kurie iki šiol vis dar nėra laisvi. Kuo jie skiriasi, kuo panašūs ir kas turi teisę nulemti nepriklausomybės siekio svarumą?

    Tautinė valstybė ir ją supantis smurtas

    Gyvename tautinių valstybių (ang. nation-state) sistemoje, tačiau tai nereiškia, kad visi mažesni valstybių etnografiniai ar administraciniai vienetai nori ar visada norėjo joms priklausyti. Ne vienam keistai atrodo tarytum liniuote nubrėžtos kai kurių valstybių sienos. Jos iš tiesų didžiųjų imperijų buvo nubraižytos, nepaisant regionų demografijos. Na, o ir ne viena tokių keistų sienų neturinti šalis yra prievarta prisijungusi ne vieną teritoriją.

    Kuriant tautines valstybes – telkiant mažesnes etnines grupes prie dominuojančių didesnių ar tiesiog neleidžiant mažesniosioms kurti savo suverenios valstybės – smurto ir prievartos retai kada išvengiama. Todėl ir teiginys, kad mažesni tautinių valstybių etniniai ar kultūriniai vienetai kažkada gyveno priespaudoje, nėra šokiruojantis. Šis istorinis fenomenas yra vienas aiškus ir beveik visus kada nepriklausomybės siekusius regionus vienijantis aspektas. Tačiau teigti, kad kiekvienas regionas, siekiantis nepriklausomybės ar didesnio suveneriteto esamos valstybės viduje, kenčia vienodo tipo ar vienodo lygio priespaudą, nėra tikslu. Bet kokiai tolesnei analizei pravartu išskirti bent du plačius separatistinių regionų tipus.

    Politinė ir karinė priespauda

    Jokia priespaudos forma nėra pateisinama ir turėtų būti nepriimtina. Tačiau kai kurios priespaudos formos yra kiek ryškesnės už kitas. Suvaržytos žmogaus teisės ir politinių sprendimų laisvė, politinio atskaitomumo stygius, politinis režimo, nuo kurio norima atsiskirti, nebaudžiamumas ir begalė kitų politinės priespaudos formų, dažnai „užtikrinamų“ karine centrinio režimo jėga, įvairiuose nepriklausomybės siekiančiuose regionuose pasireiškia nevienodu mastu.

    Tokia priespauda gaji Palestinoje, Čečėnijoje, Tibete bei kai kuriuose Kurdistano rajonuose. Rusijos pajėgų sisteminė seksualinė prievarta prieš vietinius gyventojus ne viename straipsnyje teikiama kaip vadovėlinis tokio karo nusikaltimo pavyzdys, o kalbant apie judėjimo laisvės suvaržymą, vargu ar galima surasti geresnį pavyzdį nei Gazos Ruožas ar Vakarų Krantas. Daugiau nei šešis dešimtmečius besitęsianti Palestinos okupacija (importo ir eksporto kontrolė, vandens išteklių monopolis, nepilnamečių ir mažamečių suėmimai, nelegalios nausėdijos ir t. t.) įrodo, koks stiprus jos gyventojų troškimas išsivaduoti iš priespaudos. Priespauda Palestinoje – ne abstraktūs vaizdai, o realūs kasdieniai patikros punktai, apžvalgos bokštai bei kareiviai.

    Mažiau priespaudos, daugiau ekonomikos

    Nors kiekvieno nepriklausomybės ar daugau autonomijos siekiančio regiono paskatos keisti status quo turi būti priimamos rimtai, tačiau ne visos jos yra politinė priespauda ir žmogaus teisių pažeidimai. Kitaip tariant, ne kiekvienas atsiskirti nuo centrinės valdžios norintis demografinis vienetas, patyręs vienokią ar kitokią priespaudą praeityje, ne visada ją patiria šiandien. Pavyzdžiui, sunkoka palyginti minėtųjų palestiniečių ir, tarkime, škotų norą turėti savo valstybę. Tiksliau, pats noras gali būti toks pats, tačiau kylantis iš labai skirtingų situacijų.

    Škotija – viena turtingesnių Jungtinės Karalystės šalių. Į šalies BVP įtraukus pajamas, gautas už parduotą naftą ir gamtines dujas, jos BVP lenkia nacionalinį vidurkį (BBC.com). Vienas svariausių pasisakiusiųjų už Škotijos nepriklausomybę per 2014 metų referendumą argumentų buvo finansinis. Neva nuo Jungtinės Karalystės atsiskyrusi Škotija ne tik kad nepraloš finansiškai, bet ir turės politinių galių tuos finansus pati valdyti. Kaip iš tikrųjų būtų susiklosčiusi nepriklausomos Škotijos ateitis – nežinia. Aišku tik viena, kad jos atsiskyrimas nuo centrinės valdžios kilo iš veikiau kultūrinio ekonominio, o ne politinės priespaudos argumento. Žinoma, jeigu politine priespauda laikysime piliečių juntamą politinės reprezentacijos stygių valdžios sprendimuose, tai bet koks didesnės autonomijos siekis kyla iš politinės priespaudos.

    Baskija – daugiau ekonominės nepriklausomybės siekiantis kraštas. Anot Europos Komisijos, Baskų kraštas – turtingiausias Ispanijos regionas su stipriai išvystyta pramone ir žemesniu už nacionalinį vidurkį nedarbo lygiu. Pavyzdžiui, 2012 m. nedarbo lygis Baskų krašte buvo 12,1 procento, o Ispanijos – net 25 procentai (EC. Europa.eu). Kitaip tariant, jeigu Baskų kraštas yra engiamas centrinės valdžios, tai ta priespauda galėtų būti įvardijama kaip į kitus regionus „nutekantys“ mokesčiai.

    Ne visi regionai yra vienodi

    Žinant, kokios tautos siekia nepriklausomybės ir kokiomis sąlygomis jos gyvena, būtina suvokti, jog nėra vieno politinio ar moralinio autoriteto, kuris nuspręstų, kada nepriklausomybės siekis yra pelnytas ar pamatuotas. Iš šalies teigti, jog regionas, turintis kažkiek autonomijos ir net vartojantis savo kalbą kaip vieną iš valstybinių kalbų, nepatiria jokios kultūrinės priespaudos, yra lengva, bet labai trumparegiška. Ir vien dėl to, kad nepriklausomybės siekiantis regionas nepatiria ekonominės ar pasibaisėtinos politinės priespaudos, dar nereiškia, kad jis neturi teisės nepriklausomybės norėti. Svarbu prisiminti, jog separatistiniai regionai nepriklausomybės siekia dėl įvairių priežasčių ir skirtingomis sąlygomis bei skirtingais metodais. Kokie tie metodai ir ar jie gali nuvesti norimos nepriklausomybės link – dar svarbesni klausimai, reikalaujantys jau išsamių individualių regionų analizių. ■

  • ATGAL
    POKERIS SU IRANU
    PIRMYN
    AR IŠ TIKRŲJŲ LENKIJA ARDO EUROPOS SĄJUNGOS PAGRINDUS?
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.