Nevaldomo pasaulio link? | Apžvalga

Įžvalgos

  • Nevaldomo pasaulio link?

  • Data: 2014-10-28
    Autorius: Laurynas Kasčiūnas

    Laurynas Kasčiūnas (Martynos Trinkūnienės nuotrauka)

    „Nevaldomas pasaulis: globalinė sumaištis XXI amžiaus išvakarėse“ – taip savo 1998 m. knygą yra pavadinęs vienas žymiausių JAV politologų ir strategų Zbignievas Bžežinskis, nuo 1977 iki 1981 m. JAV prezidentui Jimmy Carteriui patarinėjęs nacionalinio saugumo ir užsienio politikos klausimais. Ar galima teigti, jog ir šiandien tarptautiniai santykiai tampa nebevaldomi?

    Akivaizdu, jog 2014 metais tarptautinė saugumo situacija bus dar blogesnė nei 2013 m. Viena priežasčių – Artimuosiuse Rytuose veikiančios karinės organizacijos „Irako ir Levanto islamo valstybė“ (ISIL) veiksmai. Šis su „Al Qaeda“ siejamas ir vis didesnę galią įgyjantis teroristinis susivienijimas jau yra užėmęs didelę dalį Irako teritorijos. Ilgalaikis šios organizacijos tikslas – naujos islamiškos valstybės, kurios teritorija esą turi driektis ne tik per Iraką, bet ir kaimyninę Siriją, o taip pat ir vadinamąjį Levanto regioną, kuris apima Libiją, Izraelį, Jordaniją, Kiprą ir Pietų Turkiją, įkūrimas. Šis naujas judėjimas gali būti dar pavojingesnė organizacija nei „Al Qaeda“.

    Didžiausias iššūkis saugumui šiame regione, o kartu ir visai tarptautinei taikai – Irako ateitis. Ši valstybė byra. Tai pirmiausia lėmė tebevykstantis pilietinis karas Sirijoje, kuriame sunitų, sudarančių tris ketvirtadalius šalies gyventojų, opoziciją ėmėsi atstovauti tokios esktremistinės grupės kaip ISIS, o 600 kilometrų ilgio siena tarp Irako ir Sirijos praktiškai nustojo egzistavusi. Prie to prisidėjo ir Irako valdžios nesugebėjimas rasti įvairių religinių bendruomenių „sugyvenimo“ recepto. Šiitai nuolat bandė išstumti sunitus, centralizuoti savo valdžią ir netgi ėmėsi represijų. Taip buvo sukurta palanki dirva tam, kad Irako sunitai paremtų ISIS veiklą. Galima teigti, jog tai ir dabartinio JAV prezidento Baracko Obamos priimtų sprendimų padarinys. 2011 m. amerikiečių pajėgos atsitraukė iš Irako ir taip nebeliko svertų, kurie galėtų pažaboti vienos iš religinių grupuočių bandymus uzurpuoti Irako valdžią.

    Tuo tarpu Rusijos intervencija Ukrainoje tapo pagrindu kalbėti apie Europos saugumo sistemai kylančius pavojus. Krymo aneksija bei Rusijos veiksmai siekiant destabilizuoti padėtį Rytų Ukrainoje žymi poslinkį Europos geopolitinėje sanklodoje. Rusija palaipsniui siekia sukurti nestabilumo žiedą: nuo paskutinio jos taikinio – Ukrainos Donbaso regiono – į šiaurę ir į pietus besidriekiantis įšaldytų konfliktų (Padnestrė, Abchazija, Pietų Osetija) lankas turi kelti nuolatinę grėsmę Europos saugumui. Vakarams užimant pernelyg pasyvų vaidmenį, Rusija siekia pertvarkyti nuo Šaltojo karo nusistovėjusią Europos saugumo tvarką.

    Pagrindinis Maskvos siekis yra tai, kad Vakarai pripažintų posovietinę erdvę kaip Rusijos įtakos zoną bei suteiktų jai neformalią „veto“ teisę sprendžiant šio regiono valstybių vidaus, ir užsienio politikos klausimus. Rusija siekia tapti vienu iš Europos saugumo sistemos „arbitrų“, be kurio pritarimo ES ir NATO nesiryžtų plėsti į Rytų Europą. Ir visi suprantame, jog tokio pritarimo niekada nebus.

  • ATGAL
    Saugoti ir tobulinti Vilnių
    PIRMYN
    Mūsų kertinis akmuo – bendruomenė
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.