Niūri ekonominė prognozė: pavasaris į ES ateis dar negreit | Apžvalga

Įžvalgos

  • Niūri ekonominė prognozė: pavasaris į ES ateis dar negreit

  • Data: 2013-06-10
    Autorius: Edita Mieldažė

    Iš ne euro zonos narių didžiausias BVP augimas pagal ES ekonomines prognozes pavasarį laukiamas Latvijoje ir Lietuvoje Agnės Pėčaitės-Stankevičienės piešinys

    2013 m. gegužės 3 d. Europos Komisija paskelbė ekonominę pavasario prognozę ES šalims narėms ir šalims kandidatėms. Tačiau dar prieš pasirodant šiai prognozei, tarptautinėje žiniasklaidoje mirgėjo pranešimų, kad gili ekonominė recesija euro zonoje užsitęsė per ilgai ir reaguojant į tai atsirado realus poreikis griežtus ES ekonomikos reikalavimus švelninti. Naujasis Italijos premjeras Enrico Letta, nusiteikęs prieš ES griežtos ekonomikos priemones, pažymėjo, kad „Europos ekonominio nuosmukio šaknys susijusios su ES naudojamomis priemonėmis“. Taigi, kokia 2013 m. antroji Europos Komisijos ekonominė prognozė ES šalims?

    Prognozių svarba

    Kasmet Finansinių ir ekonominių reikalų direktoratas (ECFIN) Europos Komisijos vardu rengia tris – žiemos, pavasario ir rudens ekonomines Europos Sąjungos šalių prognozes. Jose, pasitelkiant daugiau nei 180 kintamųjų, dėmesys skiriamas tiek bendrai ES ekonominei situacijai, tiek atskirų ES šalių ekonomikoms apibrėžti. Į tokias prognozes taip pat įtrauktos ir šalys kandidatės ir kelios ne ES šalys, kaip antai JAV, Rusija ir Japonija. Tokios Europos Komisijos ekonominės prognozės skelbiamos siekiant turėti kuo aiškesnes gaires apie situaciją visose ES valstybėse, mat šių metų gegužės 29 d. Europos Komisija yra numačiusi skelbti oficialias ekonomines rekomendacijas kiekvienai šaliai nariai, atsižvelgiant į kiekvienos jų pateiktus biudžetus ir reformų programas. Šiuo atveju ECFIN parengtos ekonominės ES šalių prognozės pasitarnauja lyginamajai analizei ir leidžia Europos Komisijai objektyviau įvertinti tikrąją ES šalių narių finansinę būklę. Tikimasi, kad per šalių narių vadovų susitikimą šių metų birželio 27–28 d. ir finansų ministrų sueigą liepą Europos Komisijos gegužę paskelbtos rekomendacijos ES valstybių bus priimamos arba keičiamos. Taigi, vienareikšmiškai galima teigti, kad Europos Komisijos ekonominės prognozės, ypač pavasario, yra tikrai svarbios visai Europos Sąjungai, pastaruoju metu išgyvenančiai ne pačius lengviausius savo metus.

    Euro zonos tendencijos

    Gegužės 3 d. pristatydamas ES ekonominę prognozę, komisaras ekonominiams, pinigų ir euro reikalams Olli Rehnas buvo pesimistiškesnis nei pristatant ankstesnę vasario mėnesio prognozę. Dabartinėje Europos Komisijos analizėje euro zonos bendrasis vidaus produktas (BVP), spėjama, 2013 m. sumažės 0,4 proc., palyginti su pranašautu 0,3 proc. kritimu vasarį. 2013 m. iš esamų 17 euro zonos šalių BVP, manoma, mažės aštuoniose šalyse narėse: Graikijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Kipre, Slovakijoje, Italijoje, Nyderlanduose ir Portugalijoje. Visgi labiausiai iš pastarųjų recesijos bangos apimtų šalių nepasiseks Kiprui (-8,7 proc.) ir Graikijai (-4,2 proc.). Šioms valstybėms ekonominė krizė smogs be pasigailėjimo. Tačiau džiuginančių prognozių nepateikta ir didelėms euro zonos ekonomikoms – Prancūzijai, Nyderlandams ir Ispanijai. Jose 2013 m. BVP turėtų kristi nuo 0,1 iki 1,5 proc. Pasak komisaro O. Rehno, šios valstybės per pastaruosius metus nesėkmingai bandė sumažinti biudžeto deficitą žemiau 3 proc. BVP ribos. Visgi Europos Komisija, reaguodama į tokias niūras didžiųjų euro zonos šalių perspektyvas, ėmė švelninti ES griežtos ekonomikos toną. Šių metų balandžio pabaigoje ji dvejiems metams pratęsė terminą, pagal kurį Prancūzija, Ispanija ir Nyderlandai galėtų įgyvendinti savo ekonominius tikslus. Reaguodamas į tai, O. Rehnas teigė: „Turėtų būti suprantama pratęsti galutinį terminą dvejiems metams ir pernelyg didelį deficitą pakoreguoti vėliausiai iki 2015 m.“.

    Kitose devyniose euro zonos valstybėse, išskyrus Estiją ir Maltą, ekonominis augimas, spėjama, nebus labai žymus ir apims 0–1 proc. ribą. Net Vokietijoje, didžiausioje ES ekonomikoje, BVP augs tik 0,4 proc. Estijoje ekonomika didės sparčiausiai iš visų euro zonos šalių – net 3 proc., o Maltoje – 1,4 proc. Beje, ankstesnėje Europos Komisijos prognozėje Estijos BVP augimui buvo numatyta toks pats augimo procentas, o Maltos BVP rodiklis buvo 0,1 proc. didesnis.

    Kiti svarbūs ES ekonominės prognozės kintamieji – tai infliacija ir nedarbo lygis. 2013 m. bendras infliacijos lygis euro zonoje, tikėtina, sieks 1,6 proc., taigi šis rodiklis, palyginti su 2013 m. žiemos prognoze, turėtų sumažėti 0,2 proc. Iš 17 euro zonos šalių, manoma, kainos labiausiai augs Estijoje (3,6 proc.), Nyderlanduose (2,8 proc.), Suomijoje (2,4 proc.) ir Slovėnijoje (2,2 proc.). Mažiausiai – Graikijoje (-0,8 proc.), Kipre (1 proc.) ir Portugalijoje (0,7 proc.).

    Nedarbo lygis, kaip ir žiemos prognozėje, visoje euro zonoje sieks 12,2 proc. Tikėtina, kad iš euro zonos valstybių didžiausias nedarbas bus Graikijoje (27 proc.), Ispanijoje (27 proc.), Portugalijoje (18,3 proc.) ir Kipre (15,5 proc.). Mažiausias – Austrijoje (4,7 proc.), Vokietijoje (5,4 proc.) ir Liuksemburge (5,5 proc.). O kokia ateitis laukia kitų ES šalių narių?

    Kitų ES šalių tendencijos

    Dešimtyje ne euro zonos šalių – Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje, Švedijoje, Didžioje Britanijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje, Vengrijoje, Danijoje ir Čekijoje – numatomos optimistiškesnės BVP augimo tendencijos nei euro zonos valstybėse. Vienintelės Čekijos, spėjama, 2013 m. lauks nežymus 0,4 proc. BVP nuosmukis. Likusiose devyniose ES šalyse numatomas ekonomikos kilimas nuo 0,2 proc. Vengrijoje iki 3,8 proc. Latvijoje. Didžiausias BVP augimas laukiamas Latvijoje (3,8 proc.) ir Lietuvoje (3,1 proc.), o mažiausias, be jau minėtos Čekijos, – Vengrijoje (0,2 proc.) ir Didžioje Britanijoje (0,6 proc.).

    Infliacijos lygis iš ES ne euro zonos šalių, tikimasi, 2013 m. bus didžiausias Rumunijoje (4,3 proc.), Didžiojoje Britanijoje (2,8 proc.) ir Vengrijoje (2,6 proc.). Mažiausias – Švedijoje (0,9 proc.) ir Danijoje (1,1 proc.). Nedarbo lygis tarp šios grupės ES šalių, spėjama, didžiausias bus Latvijoje (13,7 proc.), Bulgarijoje (12,5 proc.) ir Lietuvoje (11,8 proc.) Mažiausias nedarbas galimai bus fiksuojamas Rumunijoje (6,9 proc.), Čekijoje (7,5 proc.) ir Danijoje (7,7 proc.).

    Išvados

    2013 m. gegužės 3 d. Europos Komisijos ekonominės prognozės duomenys rodo, kad ES ekonomika šiais metais augs labai lėtai, tačiau dar lėčiau augimo link judės euro zonos šalių finansai. Pasak ECFIN vadovo Marco Buti, didžiulis nedarbas išlieka viena didžiausių ES bėdų, todėl „būtina tęsti struktūrinių reformų kryptį“. M. Buti teigimu, „judant link reikiamų reformų, ES ir jos narės gali sukurti sąlygas, kurios skatintų finansų rinkas prisidėti prie realios ekonomikos augimo ir išjudintų reikiamus ciklus tarp augimo, mažėjančio įsiskolinimo ir stabilesnių finansinių sąlygų“. ■

  • ATGAL
    Terorizmo mutacija: ką atskleidžia Bostono tragedija?
    PIRMYN
    Kiprietiška krizės istorija
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.