Nobelio premijos: prestižas ir jo užkulisiai | Apžvalga

Įžvalgos

  • Nobelio premijos: prestižas ir jo užkulisiai

  • Data: 2010-11-01
    Autorius: Edita MIELDAŽĖ

    Kasmet spalio pradžioje tarptautinė bendruomenė  įdėmiai stebi bene prestižiškiausius pasaulyje Nobelio premijos apdovanojimus. Stebi ir aptarinėja ne vien tai, kas ir už ką yra apdovanotas medicinos, fizikos, chemijos, literatūros, taikos ir ekonomikos premijomis. Nobelio premijos – tai langas į ateitį. Čia naujovės griauna stereotipus ir priverčia visuomenę sparčiu žingsniu žengti pirmyn. Šiųmetis Nobelio premijų sezonas kaip tik ir žengia revoliucingų darbų žingsniu, sulaukdamas ne tik malonių sveikinimų, bet ir prieštaringų vertinimų.

     ,,Vaikai iš mėgintuvėlio” 

    Nobelio premijos apdovanojimas už laimėjimus medicinos srityje pradėjo 109-ąjį Nobelio premijų apdovanojimų sezoną. Fiziologas iš Didžiosios Britanijos Robertas Edwardsas ,,už apvaisinimo in vitro (IFV) išvystymą“ ir žymų indėlį į nevaisingumo gydymą sulaukė Nobelio premijos komiteto palankumo ir buvo apdovanotas šiuo prestižiniu apdovanojimu. 85 m. R. Erdwardsas, Kembridžo universiteto profesorius emeritas, dar 6 dešimtmetį pradėjo tobulinti dirbtinio apvaisinimo metodą ir 1978 m. galiausiai atėjo sėkmė – gimė pirmasis ,,kūdikis iš mėgintuvėlio“ – britė Louise Brown. Dabar jau 32 m. moteris prieš trejetą metų pati sėkmingai susilaukė kūdikio natūraliu būdu ir pasidžiaugė emerito apdovanojimu. Po pirmojo ,,kūdikio iš mėgintuvėlio“ sėkmės pasaulį dirbtinio apvaisinimo būdu išvydo ne mažiau kaip keturi milijonai kūdikių. Nobelio komiteto pranešime teigiama, esą ,,ilgalaikiai tyrimai parodė, kad ,,apvaisinimu in vitro“ pradėti vaikai yra tokie pat sveiki kaip ir kiti ir kad R. Edwardso vizija yra tikrovė, atnešanti džiaugsmą nevaisingoms poroms visame pasaulyje“. Kita vertus, Katalikų bažnyčia mano kitaip. Pasak Vatikano atstovo Ignaco Carrasco de Paula, Edwardso apdovanojimas Nobelio premija yra visiškai nederamas. Vatikano nuomone, didžiausia problema yra ta, kad ,,žmogaus gemalai yra sunaikinami apvaisinimo mėgintuvėlyje metu, kai susidaro gemalų perviršius”. Vatikanas įsitikinęs, kad ,,apvaisinimas mėgintuvėlyje” yra verslas, prasilenkiantis su moralės normomis.

     Rusų, bet ne Rusijos triumfas

    Iš Rusijos kilę, bet šiuo metu dirbantys Mančesterio universitete Jungtinėse Valstijose, Andrejus Greimas ir Konstantinas Novosiolovas pelnė šiųmetę Nobelio premiją fizikos srityje už grafeno, vieno atomo storio anglies sluoksnio lakšto, sukūrimą. Ši medžiaga yra laidi elektros srovei, beveik permatoma ir pripažinta tvirčiausia iš visų esamų. Manoma, kad grafenas bus plačiai naudojamas elektronikoje, taip pat kuriant jautriuosius ekranus. Abu laureatai yra baigę Maskvos fizikos ir technologijų institutą ir dirbę Maskvos apskrityje mokslinį darbą. Po Sovietų Sąjungos subyrėjimo A.Greimas ir K. Novosiolovas emigravo iš Rusijos į Europą, o vėliau abu persikėlė dirbti į JAV. Apskritai Rusijos mokslininkai per visą Nobelio premijų teikimo laikotarpį jau yra pelnę septynias fizikos srities premijas – tai didžiausias premijų skaičius, palyginti su kitomis sritimis. Galbūt žinodamas šį faktą ir tai, kad Rusijai gėda, jog nesugeba pati išlaikyti tokių gabių savo mokslininkų, Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas po A. Greimo ir K. Novosiolovo triumfo kritikavo Vyriausybę už nesugebėjimą mokslininkams sudaryti palankių darbo sąlygų. Panašiai atsiliepė ir rusas Nobelio premijos laureatas V. Ginzburgas: ,,Jeigu mokslininkas Rusijoje pasiūlo genialią idėją, ją biurokratai iškart palaidoja.“

     Revoliucingi atradimai

    Nobelio premijos apdovanojimai šiemet už inovacijas dirbant su anglies atomais buvo įteiktos ne vien fizikos, bet ir chemijos mokslininkams. Amerikietis Richardas Beckas ir japonai Ei-ichi Negishi bei Akira Suzuki buvo apdovanoti už tai, kad atrado naujo tipo jungtis tarp anglies atomų. Šios jungtys yra naudingos kuriant vaistus, ypač nuo vėžio, taip pat gaminant elektronikos prietaisus ar pateikiant pasaulio rinkai tai, ką mes dabar vadiname plastmase. Tačiau tai dar ne viskas – panaudojus šių trijų laureatų metodą, buvo atrasta, kaip sintetinti medžiagą diskodermolidą. Ši sunkiai ištariama medžiaga gali padaryti revoliuciją vaistų pramonėje, ypač gydant vėžines ligas. Reikia manyt, kad taip ir atsitiks.

     Nuo literatūros prie politikos

    Literatūros Nobelio premija šiemet buvo įteikta 74-erių metų Peru rašytojui Mario Vargas Llosai už ,,galios struktūrų kartografiją ir individo pasipriešinimo, maišto bei pralaimėjimo kandžius vaizdinius”. M. Vargas Llosui tarptautinį pripažinimą pelnė dar 7 dešimtmetį parašytas romanas ,,Miestas ir šunys”, kuriame autorius rėmėsi asmenine patirtimi ir kritikavo Peru karinį elitą. Apskritai, šis rašytojas – spalvinga asmenybė. Jaunystėje mokėsi karo mokykloje, vėliau studijavo teisę ir literatūrą Peru bei Ispanijoje. Dirbo lingvistu ir žurnalistu Prancūzijoje, vėliau atsidėjo rašymui. Prieš porą dešimtmečių sumanė balotiruotis į Peru prezidentus, bet nesėkmingai – iš apmaudo, nusivylęs oponento Alberto Fujimori vienvaldyste, priėmė Ispanijos pilietybę. M. Vargas Lloso kūryba, kaip ir jo gyvenimas, – įvairiaspalvis. Jo knygose gausu Peru visuomenės vaizdinių, komedijos, detektyvo ir istorinių politinių motyvų. Taip pat nevengiama nacionalizmo kritikos ir  iškelti liberalias vertybes. Dvi jo knygos ekranizuotos, o pats rašytojas skaito paskaitas įvairiuose pasaulio universitetuose. Beje, Nobelio literatūros premijos favoritu šiemet buvo ne M. Vargas Llosa, o poetė iš Alžyro Assia Djebar. Vis dėlto apdovanojimas yra svarbus visai Lotynų Amerikai – juk tai tik antroji – po G. G. Marquezo (1982 m.) gautosios– literatūros Nobelio premija rašytojui iš šio regiono.

    Trumpi faktai apie Nobelio premijas:

    • 1895 m. švedas Alfredas Nobelis, dinamito išradėjas, patvirtino savo testamentu, kad didžioji jo palikimo dalis skiriama taikos, chemijos, fizikos, medicinos ir literatūros premijoms.
    • Ekonomikos premija įsteigta 1968 m. Švedijos Riksbanko. Teikiama nuo 1969 m. Iš viso įteikta 67 asmenims.
    • 1901 m. pradėtos teikti Nobelio premijos.
    • Visas premijas, išskyrus taikos, skiria Švedijos komitetas, taikos – Norvegijos komitetas (mat  nuo 1814 iki 1905 m. Norvegija pagal personalinę uniją priklausė Švedijai).
    • Informacija apie nominuotuosius gauti premijas yra įslaptinama 50 metų. Nuo 1974 m. negalima siūlyti nominantų po mirties.
    • Pretendavimo schema: Nobelio komitetas išsiunčia slaptas formas 3 tūkst. atrinktų žmonių, universitetų, buvusių laureatų, kad atsiųstų savo rekomendacijas, kam gali būti teikiama premija fizikos, chemijos, literatūros, medicinos srityse. Taikos premijos kandidatų formos siunčiamos ne tik ekspertams, bet ir vyriausybėms, tarptautiniams teismams, universitetams, užsienio politikos institutams. Atrenkama apie 200–300 pretendentų, kuriuos dar atrenka specialūs ekspertai. Galiausiai spalio mėnesį pretendentai yra skelbiami, o apdovanojami Nobelio mirties dieną gruodžio 10 d. Stokholme arba Osle.
    • Premiją gali laimėti ne daugiau kaip trys žmonės, taikos premiją – ir asmuo, ir organizacija.
    • Premiją sudaro auksinis medalis, diplomas ir 10 mln. švediškų kronų (apie 3,4 mln. litų).
    • Įteiktos 188 fizikos premijos, chemijos – 102, medicinos – 101, literatūros – 103, taikos – 91.
    • Nobelio premijos (nuo 1901 m.) ir premija už indėlį į ekonomikos mokslą (nuo 1969 m.) buvo įteiktos 40 moterų. Vienai iš jų –  Marijai Kiuri net du kartus.
    • 20 organizacijų per Nobelio premijų teikimo istoriją buvo apdovanotos taikos premijomis, iš jų Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas šią premiją gavo tris kartus (1917 m., 1944 m. ir 1963 m.). Paskutinį kartą organizacija apdovanota 2007 m. Tada premijuota buvo Tarpvyriausybinė klimato kaitos grupė.
    • Mahatma Gandhi buvo nominuotas penkis kartus, bet Nobelio taikos premijos negavo. 1948 m. jam žuvus, premija nebuvo įteikta niekam. Manoma, kad 1989 m. Dalai Lamai ši premija suteikta iš dalies kaip duoklė M. Gandhi atminimui.
    • Josifas Stalinas,,už pastangas baigti Antrąjį pasaulinį karą” buvo siūlytas apdovanoti du kartus, bet nesėkmingai.
    • Motina Teresė 1979 m. laimėjo Nobelio taikos premiją. Ją priėmė, tačiau atsisakė iškilmingų pietų gruodžio 10 d. Iškilmių pinigai (apie 200 tūkst. dolerių) paaukoti neturtingiems Indijos vaikams.
    • Nė vienas Lietuvos pilietis ar organizacija nebuvo apdovanoti Nobelio premija.

    Taikos pranašas iš Kinijos kalėjimo

    Taikos Nobelio premija kasmet sulaukia plataus ir nevienareikšmio atgarsio. Šis kartas nėra išimtis. Norvegijos komitetas, paskirtas Norvegijos parlamento Stortingo, 2010 m. taikos premiją skyrė kinų disidentui Liu Xiaobo, kuris į laisvę išeis tik 2020 m. Kinijos valdžia iškart pasipiktino tokiu Oslo sprendimu ir pagrasino, kad jos ir Norvegijos santykiai pašlis. Tačiau Pekinas turėjo susitaikyti su mintimi, kad Nobelio taikos premija – ne šiaip paprastas apdovanojimas ir kad Kinijos pastangos savo šalyje riboti informaciją apie L. Xiaobo neprivers Vakarų atsisakyti ketinimo „paspausti“ kinų valdžią, kad ši paleistų Nobelio laureatą. Iš kitos pusės, kokių kitų priemonių Vakarų šalys turi Kinijai „paspausti“, kad šioji atsisakytų represijų prieš L. Xiaobo? Nebent tarptautinį solidarumą, kurio Azijos gigantas galėtų neatlaikyti?! Taigi, kodėl Kinijos valdžia taip negatyviai nusiteikusi prieš L. Xiaobo, jei šis pozityviai rašo apie Kinijos pilietinės visuomenės augimą? Problema ta, kad jis regi tendenciją, jog Kinijos visuomenė krypsta link valdžios ir partijos, nes visuomenei atrodo, kad tik partija suteikia galimybių jai tapti turtingesnei. L. Xiaobo, nusivylęs tokiais visuomenės lūkesčiais, teigia: ,,Diktatoriškos valdžios represijos yra viena iš priežasčių, kodėl visuomenė bijo prieštarauti Pekinui, tačiau ne ką mažiau svarbu ir tai, kad liaudis visiškai nesidomi tuo, kad gali būti ir kitaip.”

     Kaip išmatuoti taiką?

    Apie taikos premijos reikalingumą svarstoma ne pirmus metus, ir L. Xiaobo veikiausiai ne pirmas ir ne paskutinis laureatas, dėl kurio  tokios diskusijos užsimezga. Dauguma kritikų pažymi, kad yra gana neaišku, kokiais kriterijais remiantis ši premija yra skiriama. Mokslas – fizika, chemija, medicina, ekonomika, literatūra – apčiuopiami dalykai, ir mokslo laureatų vaidmuo žmonijos raidai yra akivaizdus. Tačiau kaip išmatuoti taiką? Kokios taikos pasauliui įnešė JAV prezidentas Barackas Obama, gavęs pernai šį prestižinį taikos apdovanojimą ir iškart pasiuntęs daugiau pajėgų į Afganistaną? Beje, pastebėjimas, kad Nobelio taikos premijos teikiamos tik proamerikietiškai nusiteikusiems arba „amerikiečių priešų priešams“, nėra absoliutus, bet racijos turi. Kaip pavyzdys dažniausiai pateikiama 1973 m. taikos premija buvusiam JAV prezidentui Henriui Kissingeriui ir Šiaurės Vietnamo lyderiui Le DucTho dėl taikos derybų tarp abiejų pusių. Skelbiant apdovanojimą, abi pusės tęsė karo veiksmus, o keletas Nobelio komiteto narių, prieštaraudami tokiam apdovanojimui, pasitraukė. Faktas, kad amerikiečių, apdovanotų taikos premija, yra bene daugiausia, neginčijamas. Tačiau neginčijama ir tai, kad prestižiniu taikos apdovanojimu dažnai yra apdovanojami tikrai ne daugiausia taikos pasauliui nešantys asmenys, o tie, kurie dominuoja tarptautinėje sistemoje ir kuria savo taikos vertinimo taisykles.

     Plėsti premijas

    Taikos premija yra nevienintelė, dėl kurios verda ginčai. Pasigirsta balsų, kad reikėtų plėsti Nobelio premijas ir neapsiriboti vien tik esamomis. Analitikai pažymi, kad dauguma mokslininkų niekada nebus apdovanoti šia prestižine premija, nes jų darbai nepatenka į siauras sritis, kurias apibrėžė Nobelis savo testamente. Tarkim, norint įtraukti šių dienų laimėjimus aplinkosaugos, ekologijos ar visuomenės sveikatos srityse, reikia Nobelio komitetui ir tiems, kurie atrenka kandidatus, apsispręsti, į kurią jau egzistuojančią galimą apdovanoti sritį šie laimėjimai gali patekti. Nobelio fondo vadovas Michaelas Sohlmanas teigia, kad jokių naujų Nobelio premijų ir būti negali, nes Nobelio komitetas ir taip laviruoja, įtraukdamas naujas sritis į esamas, nustatytas Nobelio testamente. Iš kitos pusės, jei atsiras dar daugiau premijų, jų reikšmė gali sumenkti. Kita problema, kurią pastebi buvę laureatai ir ekspertai, yra ta, kad Nobelio premija skiriama daugiausia trims asmenims, tačiau, kaip žinia, svarbūs žmonijai atradimai yra padaromi ne dviejų ar trijų, o grupės tam tikrame mokslo institute dirbančių žmonių . Be to, pagal taisykles Nobelio komitetas turi vertinti kiekvienų metų pažangą, tačiau dažniausiai yra žvelgiama į dešimtmečio ar dar didesnio laikotarpio darbus. Ir tik taikos bei ekonomikos premijos labiau žengia koja kojon su laiku. Tai pasitvirtino ir šiemet, kai buvo paskelbti Nobelio ekonomikos premijos laureatai.

     Ekonomikos premija – kaip mažinti nedarbą

    Nobelio premija, skiriama už indėlį į ekonomikos mokslą ir įsteigta Švedijos valstybinio banko, šiemet atiteko trims mokslininkams: Peteriui Diamondui, Dale Mortensenui ir Christopheriui Pissaridesui, už tai, kad jie pasiūlė, kaip praktiškai mažinti nedarbą per krizę. Masačiusetso technologijos universiteto profesorius P. Diamondas daugiausia dėmesio skyrė darbo rinkai, tiksliau darbo paieškai, ir nustatė, kad kuo daugiau esti skirtingų įdarbinimo kompanijų ir kitų tarpininkų ieškant darbo, tuo ilgiau trunka darbo paieška ir tuo yra didesnis nedarbas. Jis pasiūlė vieno langelio principą, t. y. sujungti įdarbinimo agentūras bedarbio labui. Ilinojaus Nortvesterno universiteto mokslininkas D. Mortensenas pagrindinį dėmesį skyrė tyrimui, kaip skirtingos profesijos lemia nedarbą. Jis nustatė, kad kuo daugiau skirtingų sričių specialistų rinkoje, tuo didesnis nedarbas krizės metu. Pavyzdžiui, jei darbdaviai krizės metu ieško siauros srities specialisto (pvz., inžinieriaus ar šaltkalvio), tai jie tikrai nesamdys specialisto, kuris neturi reikiamos kvalifikacijos, bet galėtų ją įgyti. D. Mortensenas taip pat teigė, kad jei skirtumas tarp vidutinio atlyginimo ir bedarbio pašalpos yra nežymus, nedarbas tokioje valstybėje automatiškai didesnis, nes bedarbiai nėra finansiškai motyvuoti dirbti. Be to, nedarbas, anot trečiojo premijos laimėtojo, Londono ekonominės mokyklos profesoriaus Ch. Pissarideso, priklauso ir nuo to, kaip valdžia elgiasi krizės metu ir kiek finansų teikia darbo rinkai. Todėl jis pasidžiaugė Skandinavijos šalių vyriausybėmis, kad šios nedarbo problemai mažinti skyrė išties daug dėmesio, dėl to nedarbo lygis Skandinavijoje vienas žemiausių. Apibendrinant, galima teigti, kad šių trijų ekonomikos laureatų atrasti dėsniai parodė, jog pati rinka nėra pajėgi sureguliuoti viso nedarbo lygio, tam būtina kuo paprastesnė darbo paieškos schema, pačių ieškančiųjų nusimanymas darbo rinkoje ir vyriausybių indėlis į nedarbo mažinimą .

     Kada lietuviai gaus Nobelį?

    Pamąstymų, ar lietuviai galėtų gauti Nobelio premiją, išties daug, tačiau bendrai pripažįstama, kad ekonomikos, fizikos, chemijos ar medicinos srityse mums dar reikia paūgėti. Iš kitos pusės, Lietuvos visuomenės veikėjai nepraranda vilties, kad tokie didūs mūsų šalies asmenys, kaip Vytautas Landsbergis, buvęs Prezidentas Valdas Adamkus, o galbūt ir dabartinė Prezidentė Dalia Grybauskaitė, galėtų pretenduoti į Nobelio taikos premiją ir ją gauti. Dar šių metų rugpjūčio pradžioje buvo pasirodę gandų, kad Mažosios Lietuvos reikalų taryba siūlys teikti žinomą Amerikos lietuvių visuomenininką, rašytoją ir publicistą Vilių Bražėną Nobelio taikos premijai gauti, tačiau V. Bražėnas spalio mėnesį, sulaukęs 97 m., mirė. Taip pat buvo kalbų, kad ne tik asmenys, bet ir Lietuvos organizacijos, kaip antai Lietuvos Sąjūdis, galėtų pretenduoti į Nobelio taikos premiją. Tačiau kurios Lietuvos organizacijos ir asmenys buvo siūlyti, sužinosime tik po 50 metų, kai bus atverti Nobelio taikos premijų archyvai. Kita Nobelio premijų sritis, kur galėtume konkuruoti, yra literatūra. Turime Justiną Marcinkevičių, Tomą Venclovą, Marcelijų Martinaitį, Juditą Vaičiūnaitę ir dar daugelį kitų poetų ar rašytojų, kurie niekuo nenusileidžia kaimynams lenkams, sugebėjusiems Nobelio komitetą įtikinti, kad lietuvių kilmės lenkų poetas ir rašytojas Česlovas Milošas (premija įteikta 1980 m.) ar poetė Vislava Šymborska (1996 m.) verti literatūros premijos. Reikia viltis, kad Lietuvos piliečiai (ne tik lietuvių kilmės) ateityje tikrai gaus Nobelio premijų bent literatūros ar taikos srityse, t. y. ten, kur mes iš tikrųjų turime ką pasiūlyti Nobelio komitetui. 

  • ATGAL
    Kryžiai – prisikėlusi šventovė
    PIRMYN
    Iš kur atėjo ir kur link juda internetas
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.