Noras gyventi Lietuvoje didesnis už Singapūro prabangą ir saulę | Apžvalga

Laisvalaikis

  • Noras gyventi Lietuvoje didesnis už Singapūro prabangą ir saulę

  • Data: 2013-03-21
    Autorius: Akvilė Stunžėnaitė

    Nuotrauka iš asmeninio Kotrynos Stankutės-Jaščemskienės archyvo

    Kiekvienais metais nemažai lietuvių išvyksta gyventi į užsienį. Vieni ieško nuotykių, nori pabėgti nuo rutinos, kiti trokšta užsidirbti daugiau pinigų, praturtėti, tretiems Lietuva nemiela ir jie tiesiog bėga iš čia. Emigracijos mastai gąsdina, tačiau yra žmonių, kurie pakeliavę ir pasimėgavę amžina saule, gražiais paplūdimiais ir prabanga vis dėl to grįžta namo į Lietuvą, nes draugų ir šeimos apkabinimas daug šiltesnis už amžinosios saulės blyksnius ir svarbesnis už didžiausius nuotykius.

    Po dvejų metų gyvenimo svetur Kotryna STANKUTĖ-JAŠČEMSKIENĖ saulėtą Singapūrą iškeitė į gūdžią lietuvišką žiemą, nes čia, Lietuvoje, gyventi mieliau.

    Tarp dviejų pasaulių

    Kotryna ilgą laiką priklausė tarptautinei studentų organizacijai AIESEC, kuri vykdo tarptautinių stažuočių programas. Pagal vieną iš tokių programų ji išvyko dirbti į Malaiziją. Joje praleidusi metus ir grįžusi į Lietuvą ji ilgėjosi ten paliktų draugų, žiūrėdama į nuotraukas norėjo grįžti į paplūdimio vakarėlius, todėl po pusantrų metų Lietuvoje ryžosi skristi atgal. Jauna moteris juokais kaltina AIESEC, kad sugadino jai gyvenimą, nes jau nebeužtenka to, ką turi, norisi vis daugiau, atsiranda kelionių ir nuotykių alkis. Tas alkis ir paskatino Kotryną po kiek laiko grįžti atgal į Aziją, tik šįkart – į Singapūrą. Į šią šalį Kotryna važiavo metams dirbti Azijos Europos fonde, tačiau prasitęsė sutartį dvejiems metams. Pasak Kotrynos, Azijos jai bent jau kol kas užtenka. „Dabar labai geras jausmas, noras gyventi ir būti Lietuvoje, ne todėl, kad kažkas verčia ar privalau, bet todėl, kad noriu“, – tvirtino ji.

    Sužavėjo Azijos šalių skirtingumas

    Pasak Kotrynos, Singapūras ir Malaizija labai skirtingi. Pati Azija yra be galo skirtinga savo išsivystymo lygiu. „Galime palyginti tokią šalį kaip Kambodža, kur žmonės gyvena lūšnelėse, o turtuoliai važinėja negrįstomis gatvėmis savo „hameriais“, kur vyrauja chaosas, paplitusi vaikų prostitucija, ir Japoniją ar Singapūrą, kurias būtų galima lyginti su Šveicarija Europoje. Čia aukštas pragyvenimo lygis, gili kultūra, beprotiška prabanga, žinoma yra ir vargstančių žmonių, – pasakojo Kotryna. – Gera pagyventi ten, kur gerai uždirbi ir gali pakeliauti po labiau vargstančias šalis“. Singapūras – labai išsivysčiusi šalis, nes yra nedidelė – mažesnė už Kėdainių rajoną. Čia gyvena beveik 6 milijonai žmonių, iš jų apie du milijonus užsieniečių – turinčių gerą išsilavinimą ir dirbančių prabangiuose bankuose, o šalia – statybose dirbančių žmonių iš Bangladešo ar Indijos.

    Kotryną tiek Malaizijoje, tiek Singapūre labiausiai sužavėjo „tautų katilas“. Šios šalies pagrindą sudaro trys tautos – malaviai, indai ir kinai. Svarbiausia, kad visi žino, jog šalyje prasidėjus rasiniams nesutarimams, pralaimėtų visi. Pasak Kotrynos, netgi Malaizijos himnas „Satu Malaizija“ (viena Malaizija) byloja apie šalies vienybę. Krikščionys, budistai, musulmonai – visi gyvena santarvėje. Jie visi kalba savo kalbomis, tačiau lygiai taip pat ir angliškai.

    Maisto įvairovė – pagrindinis privalumas

    Pagrindinis privalumas, gyvenant Rytų šalyse, anot Kotrynos, yra platus maisto pasirinkimas: nuo nuostabių Indijos patiekalų iki japonų, kinų, australų ar europiečių virtuvės. Pasirinkimas toks platus, kad galėtum kasdien visus metus valgyti vis kitoje vietoje. Lietuvę džiugino ir tai, kad singapūriečiai gauna daug atostogų, nes švenčiamos visų kultūrų šventės, be to, labai smagu pabendrauti su tiek skirtingų žmonių.

    „Jeigu kas nors paprašytų parodyti tradicinę Singapūro virtuvę, pietų nuvesčiau pas indus, vakarienės pas kinus, o pusryčių gal pas malaviečius, nors jų maistas man nelabai patinka – jis labai aštrus, – pasakojo Kotryna. – Tradicinis Singapūro patiekalas – „satė“ – ant mažų iešmukų suverti maži mėsos gabalėliai patiekiami su žemės riešutų padažu. Populiari šalta žalia arbata, vaisiai ir įvairūs makaronai, labai populiarios jūrų gėrybės.

    „Singapūre dvigubai brangiau nei Lietuvoje. Maistas pigesnis, bet butų kainos labai aukštos, nes čia sala ir vietos labai mažai“, – patikino Kotryna.

    Singapūriečiai – miesto žmonės

    Pasak Kotrynos, didelė dalis vietinių niekur nekeliauja, jie labai baigštūs, kaip burbule užauginti vaikai, bijo nešvaros ir laukinių padarų. „Čia visi „apsikarstę“ ipod‘ais ir ipad‘ais, naktį gali vaikščioti su brangiausia amunicija, nes yra labai saugu, viskas stebima vaizdo kamerų“, – pasakojo lietuvė. Todėl užsienio šalyse Singapūro gyventojus dažnai apvagia, nes jie dėl savo šalies ypatumų yra praradę budrumą. Kotrynos teigimu, Singapūre telefoną ar rankinę gali palikti klube ant stalo ir jų niekas nepaims.

    Dienos metu Singapūre gatvėje žmonių nepamatysi. „Jeigu eini gatve, jautiesi vienas, nes visi renkasi prekybos centruose ir apsipirkinėja, o žmonės automobiliuose į pėsčiuosius žiūri keistai, nes vaikščioti dienos metu nenormalu“, – prisimena Kotryna. Pasak merginos, Singapūro gyventojų nežavi gamta, jie nevertina saulės ir karščio, verčiau leidžia dienas prekybos centruose, vėdinamuose kondicionierių.

    Singapūre drėgmės kiekis siekia net 90 procentų, todėl esant 30 laipsnių karščiui, karšta kaip šiltnamyje. „Naktį temperatūra nukrenta iki 25 laipsnių, tuomet kartais tenka ir megztuką užsivilkti“, – pasakojo lietuvė.

    Šokiravo butų kainos ir atlyginimai

    „Už mažą kambariuką per mėnesį mokėdamas du tūkstančius litų, supranti, kad Singapūras – labai brangi šalis, – teigė Kotryna. – Turi savo baseiną, gyveni su draugais, bet vis vien brangu.“ Kotryną nustebino atlyginimai Singapūre ir tai, kiek žmogus gali uždirbti. „Jeigu dirbi vadovaujančiu darbuotoju, gali uždirbti 15–30 tūkstančių litų per mėnesį“, – stebėjosi mergina. Kai atlyginimai tokie dideli, automatiškai kyla kainos, ypač prabangos prekių. „Singapūre yra visų žinomų dizainerių parduotuvės ir tai savaime suprantama. Gražų namą galima išsinuomoti už 14 tūkstančių litų. Jeigu žmogus laisvai gali tiek mokėti, vadinasi, atlyginimai labai geri“, – pasakojo lietuvė. Apskritai Singapūras – vienas iš pagrindinių Azijos prabangos centrų.

    Singapūre nėra valstybinių pensijų, visi į jas investuoja patys, todėl neretai galima pamatyti senukus, nurinkinėjančius indus kavinėse – jie nesusitaupė pakankamos pensijos, todėl ir senatvėje turi dirbti. „Singapūre, kaip ir visur, yra bedarbių ir neturtingų šeimų, bet tikrai ne toks didelis skurdas kaip Kambodžoje. Ir niekas negyvena lūšnelėse, – tikina Kotryna. – Valstybė rūpinasi, kad nebūtų žemiau skurdo gyvenančių žmonių.

    Beje, Singapūras laikomas demokratine valstybe, tačiau valdo viena partija, kuri kaskart perrenkama nuo pat Singapūro įkūrimo. Pasak Kotrynos, žmonės žino, jeigu balsuos už opoziciją, gali būti, kad jų namas nebus nudažytas.

    Singapūro valdžia puikiai tvarkosi ir dirba kaip verslininkai, turi trečią pagal dydį pasaulyje uostą, perka uostus kitose šalyse, garsiausi pasaulio architektai stato Singapūro pastatus, turistai čia atvažiuoja išleisti pinigų. Šalis daug investuoja į švietimą, mokslinius tyrimus, skatina atvykti talentus. Lietuva iš Singapūro turėtų pasimokyti valstybės valdymo. „Valstybei reikia veikti kaip įmonei. Pas mus politikoje daug vaidomasi, todėl žmonės nuolat nusivylę“, – tvirtino mergina.

    Sužavėjo prabanga ir nepatiko materialistinis požiūris

    „Laisvalaikiu dažnai važiuodavome į Malaiziją. Penkių valandų kelionė autobusu iki Malaizijos už šešiasdešimt litų – nėra brangu, be to, ten gyveno nemažai mano draugų“, – pasakojo Kotryna. Didžioji dalis merginos draugų buvo užsieniečiai, nes, pasak jos, kai esi svetimšalis, norisi keliauti ir pažinti šalį, esi aktyvesnis, o vietinių gyvenimo stilius visai kitoks: jie ilsisi kitaip, yra specialūs barai, kur renkasi daugiausiai vietiniai, jaunimas važinėja prabangiomis mašinomis, geria brangų viskį, daug valgo ir vaikšto po kavines. Kita vertus, Singapūro jaunimas labai daug mokosi. Tėvai verčia vaikus mokytis papildomai, kad jie būtų kuo labiau išsilavinę, todėl jaunuoliai lanko matematikos, anglų kalbos būrelius, piešimą ar baletą.

    Anot Kotrynos, alkoholis Singapūre labai brangus: bare gali kainuoti net iki 50 litų už bokalą. Didžiausią įspūdį paliko prabangus „Marina Bay Sands“ viešbutis su laivu ir baseinu ant stogo, į kurį Kotryną nusivedė vienas draugas. „Norint patekti į barą ir gauti staliuką, riekia išleisti bent 4000 litų. Draugas už tuos pinigus užsakė butelį degtinės ir du butelius šampano. Buvau šokiruota, kaip galima taip švaistyti pinigus“, – prisimena Kotryna.

    Visgi kai kurie singapūriečiai ne tik alkoholiui švaisto pinigus. Norėdamas apsaugoti savo rinką, Singapūras nustatęs didelius muito mokesčius įvežamoms prekėms. Pavyzdžiui, įvežamiems automobiliams taikomas šimto procentų muito mokestis. Tad jeigu Ferrari kainuoja milijoną, Singapūre jį pirksi už 2 milijonus. Šalyje važinėja prabangūs automobiliai, tačiau metro ir autobusai taip pat tvarkingi ir gražūs. „Viešuoju transportu naudojasi daug žmonių, nes mašiną pastatyti mieste labai brangu“, – pasakojo Kotryna.

    „Singapūre gali pasipuošti, nes visada šilta, gali daug kur nuvažiuoti ir susipažinti su daug įdomių žmonių iš viso pasaulio. Lietuvoje su naujais žmonėmis ne taip dažnai susipažįsti, o ten kasdien kažkas naujo. Tačiau prabangi suknelė ir šampano taurė –  nuostabus,  bet greitai pabostantis jausmas“, – kalbėjo Kotryna. Per tuos dvejus metus mergina tikrų draugų teigė neradusi. „Buvo keli, kuriems galėjau paskambinti esant bėdai, tačiau jautėsi laikinumas, nes visi žinojo, jog netrukus išvažiuosiu“, – pasakojo lietuvė. Pasak jos, Singapūre taip pat sunku susirasti porą, nes visi ieško vienos nakties nuotykių ir gyvena laikinume.

    Kotrynai nepatiko ir materialistinis singapūriečių požiūris. Singapūro gyventojai, Kotrynos teigimu, turi penkių C raidžių siekiamybę: credit card (kreditinė kortelė), cash (pinigai), car (automobilis), country club (privatus klubas už miesto) ir condo (prabangus būstas). „Be pinigų nelabai ką čia nuveiksi, – tikina Kotryna. – Moteriškėms Singapūre labai svarbu turėti garsaus dizainerio rankinę, kuri kainuoja apie 3000 litų. Kai uždirbi apie 5000 litų per mėnesį, reikia daug taupyti, kad tokį rankinuką nusipirktum. Jeigu neturi iphone telefono, apskritai esi niekam tikęs“,  – pasakojo Kotryna.

    Uždrausta kramtomoji guma ir bausmės rykštėmis

    Singapūras sterilus, švarus ir saugus ne veltui: už valgymą ar gėrimą metro – tūkstančio litų bauda, uždrausta ir kramtomoji guma, nes ji teršia aplinką, ant sienų nepapaišysi – už tai gali gauti rykščių. Pasak Kotrynos, gyvenant steriliai ir tvarkingai prarandi smalsumo jausmą.

    Rykštės – oficiali bausmė, skiriama teismo tik vyrams iki 50 metų amžiaus. Kadangi tai išsivysčiusi šalis, pirmiausia prasižengėlį patikrina gydytojas (ar negaus širdies smūgio, ar sveikata leis atlaikyti tokią bausmę) ir tik po to rykštėmis muša per užpakalį. Tokią bausmę galima gauti už vagystę ar chuliganizmą. Pasak Kotrynos, bausmė labai žiauri, nes tvojant mėsa prasiskiria, palaukiama, kol žaizda užgis, ir bausmė vėliau vėl kartojama. Pavyzdžiui, jeigu nusikaltėlis turi gauti dvidešimt rykščių per savo bausmės laiką, vienu kartu jis gali gauti dešimt, o užgijus žaizdom – likusias dešimt rykščių. Rykštėmis plakama ir mokyklose. Jeigu nusižengimas nedidelis, mušama tik direktoriaus akivaizdoje, jeigu didesnis – klasės akivaizdoje, o jeigu labai rimtas – prieš visą mokyklą, todėl mokiniai labai paklusnūs. Už narkotikų įvežimą į šalį baudžiama net mirties bausme. Taigi, pasak Kotrynos, žmonės Singapūre vieni kitus gerbia, o nusikaltimų praktiškai nėra.

    Meilė Lietuvai paskatino grįžti

    Paklausta, kuo jai patiko Singapūras, Kotryna teigė, jog išskirtinumo jausmu. „Čia jautiesi profesionalus žmogus. Lietuvoje daugiau mažiau visi tokie, o Singapūre labai smagu jausti, kad turi pridėtinę vertę: tiek dėl to, kaip atrodai, tiek savo žiniomis“, – pasakoja mergina. Singapūre Kotryna mėgavosi vakarėliais, susirado naujų draugų. „Už šimtą litų savaitgalį galima paatostogauti nuostabioje saloje“, – prisimena ji. Kotryną žavėjo pliažai ir šampanas, aktyvus ir linksmas gyvenimas, tačiau žmogus prie visko greitai pripranta. Pasak Kotrynos, greitai pripranti ir nebepastebi, kad nuostabių šviežių vaisių jau nebevalgai lygiai taip pat, kaip rudens pabaigoje nebevalgai šviežių obuolių Lietuvoje, kasdien nebeini į pliažą ar į baseiną maudytis – tiesiog pripranti prie aplinkos ir ja nebesižavi. „Tada imi ilgėtis Lietuvos…“, – pasakoja Kotryna. Mergina labai norėtų gyventi ir dirbti Lietuvoje, nes myli savo šalį, be to, tiki, kad savo patirtimi galėtų prisidėti prie jos augimo. ■

  • ATGAL
    170 dienų kelionėje aplink pasaulį
    PIRMYN
    Mes gyvenam aukštyn kojom
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.