Norint tapti savo miesto meru, nuo šiol nebereikia būti išrinktam | Apžvalga

Valstybės naujienos

  • Norint tapti savo miesto meru, nuo šiol nebereikia būti išrinktam

  • Data: 2015-09-18
    Autorius: Gytis Žakevičius

    Neseniai pasibaigę savivaldos rinkimai daugelio miestų tarybose garantavo permainas. Šiuose rinkimuose triumfavo politikos naujokai – visuomeniniai judėjimai. Tokią rinkėjų nuomonę galima sieti su noru keisti nusistovėjusią situaciją savo mieste. Taip pat pirmą kartą tiesiogiai rinkome merus. Neatsitiktinai ir čia didžioji dauguma naujai išrinktų merų tokiose pareigose dirbs pirmą kartą. Viena iš pagrindinių priežasčių, sąlygojusių naujų politikų sėkmę rinkimuose, be abejo, buvo rinkiminiai pažadai ir siekis savivaldą priartinti arčiau žmonių. Visgi LR Vyriausybė dar 2012 metais inicijavo projektą E-demokratija (arba elektroninė demokratija), kurios pagalba kiekvienas miestelėnas gali lemti miesto tarybos sprendimus, netiesiogiai tapdamas miesto meru.

    E-demokratijos nauda

    Pagrindinis e-demokratijos tikslas yra įtraukti piliečius į miesto valdymo klausimus. Įtraukimas į politinius procesus yra suprantamas ne tik kaip informacijos perteikimas ar viešinimas, bet ir kaip erdvės piliečiui suteikimas, galimybė aktyviai užimti vienokią ar kitokią poziciją bei ją ginti, priimant miesto tarybos nutarimus. E-demokratija leidžia Lietuvos savivaldybių puslapiuose tiesiogiai stebėti tarybų posėdžius, pasisakyti bei išreikšti savo nuomonę svarstomais klausimais, pateikti elektronines peticijas, dalyvauti viešose diskusijose bei atliekamose apklausose. Neabejotinai toks įrankių paketas kiekvienam piliečiui suteikia galimybes aktyviai įsitraukti į miesto tarybos svarstomus ir priimamus sprendimus. Nesunkiai galime įsivaizduoti atvejį, kai miesto gyventojai geriau negu politikai mato, kur turėtų būti investuojami biudžeto pinigai, kurie projektai yra reikalingesni ar kur galima būtų sutaupyti pinigų miesto biudžetui. Visas savo pastabas ir nuomones galima išsakyti e-demokratijos platformoje, taip paveikiant galutinį sprendimą.

    Menkas e-demokratijos populiarumas

    Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija kartu su Susisiekimo ministerija 2012 m. įgyvendino projektą, kurio pagalba apie 60 savivaldybių Lietuvoje buvo diegiami e-demokratijos įrankiai. Projektas bendrai atsiėjo per 5 mln. eurų, didžioji dalis buvo gauta iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Pagrindinis tikslas buvo didinti viešojo sektoriaus veiklos skaidrumą, atskaitomybę, sprendimų priėmimo kokybę, įtraukiant kaip įmanoma daugiau piliečių. Tikslas išties gražus – sudaryti piliečiams visas sąlygas ne tik stebėti, bet ir aktyviai įsitraukti į sprendimų priėmimą. Juk priimami sprendimai tiesiogiai liečia to piliečio kasdieninį gyvenimą. Šis projektas taip pat teigiamai prisideda ir prie palankesnių sąlygų sudarymo užsienyje gyvenantiems lietuviams, kad pastarieji galėtų ne tik lengviau stebėti procesus, bet ir lengviau bendradarbiautų siūlant, rengiant, svarstant ir priimant jiems rūpimus nutarimus ir klausimus.

    Jeigu atliktumėme nedidelę apklausą, nesunkiai išsiaiškintumėme, kad šis prieš beveik trejus metus vykdytas projektas taip ir neįgavo reikiamo pagreičio. Į klausimą, kas yra e-demokratija, daugelis atsakytų, kad tai galimybė internetu nusipirkti viešojo transporto bilietą, ar kad tai yra internetinė platforma, kurios pagalba galima pranešti apie mieste iškilusias problemas, tokias, kaip neišvežtą buitinių atliekų konteinerį ar gatvėje atsivėrusią duobę. Nors šios funkcijos ir yra svarbios, visgi tai nėra e-demokratija. E-demokratija yra tiek aktyvus, tiek pasyvus įsitraukimas į vietos savivaldą ir mieste priimamus politinius sprendimus internetinio portalo pagalba.

    Galima įvardyti dvi priežastis, kodėl Lietuvoje tik kas dešimtas gyventojas naudojasi e-demokratijos paslaugomis. Svarbiausia priežastis yra ta, kad savivaldybės, įsisavinusios Europos Sąjungos lėšas bei įsidiegusios e-demokratijos paslaugų įrankius, visiškai gyventojų neinformuoja apie galimybes įsitraukti į savivaldą. Galima daryti prielaidą, kad kai kuriais atvejais tai netgi yra daroma specialiai dėl vietos politikų nenoro, jog piliečiai aktyviai įsitrauktų į miesto valdymą. Kitais atvejais tokį savivaldybės pasyvumą ir nenorą supažindinti miestiečius su e-demokratijos sistema nulemia biurokratizmas ir lėšų stygius. Antroji priežastis, kodėl e-demokratijos sistema nėra patraukli vartotojui, yra jos ribotumas. Nors net apie 60 savivaldybių Lietuvoje yra įsidiegusios e-demokratijos įrankius, visgi daugelyje tų savivaldybių veikia tik tam tikros e-demokratijos funkcijos, tuo tarpu dalis jų neveikia arba veikia tik iš dalies. Kaip pavyzdį galima pateikti e-peticijų pateikimą. Kai kurių savivaldybių internetiniuose portaluose tokia funkcija yra veikianti, kitur gi galima tik stebėti miesto tarybos posėdžius. Dėl tokio neužbaigtumo gyventojai, nematydami galutinio ir pilno e-demokratijos vaizdo, nesiryžta naudotis tokiomis paslaugomis arba mano, jog ji nėra pilnai funkcionuojanti.

    Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad Europos Sąjungos struktūriniai fondai, suteikdami finansinius išteklius savivaldybėms, mažai dėmesio kreipė į e-demokratijos sistemos kokybinių rodiklių pasiekimus. Bene pats svarbiausias rodiklis turėtų būti pačios sistemos žinomumas, sistemos vartojimo instrukcijų sklaida bei paprastumas. Šiuo metu ES didžiausią dėmesį kreipia į kiekybinius rodiklius, tokius kaip lankytojų skaičius savivaldybės puslapiuose bei teigiamų atsiliepimų apie sistemą kiekis. Akivaizdu, kad tokie rodikliai yra ne tik kad nesunkiai pačių savivaldybių lemiami, bet ir nepateikia jokių objektyvių atsakymų dėl pačios sistemos reikalingumo ir tobulinimo perspektyvų.

    Žvelgiant į ateitį, yra būtina ne tik tobulinti jau esamą e-demokratijos sistemą bei diegti naujus įrankius, taip ją populiarinant Lietuvoje. Reikia siekti, jog pati sistema taptų žinoma ir patraukli, kad piliečiai noriai įsitrauktų į savivaldą. O tai yra įmanoma tik tuo atveju, jei savivaldybės būtų priverčiamos arba skatinamos viešinti ir populiarinti e-demokratijos sistemą, o miestiečiai būtų pakankamai pilietiški ja naudotis.

  • ATGAL
    Netikėtas lenkų pasirinkimas?
    PIRMYN
    Petras Pušinskas: Tarp rajono gyventojų ir jų išrinktų atstovų bendravimo turi būti daugiau
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.