Nuo Arklio prie Ožkos: ramių metų nebus… | Apžvalga

Įžvalgos

  • Nuo Arklio prie Ožkos: ramių metų nebus...

  • Data: 2015-01-22
    Autorius: Česlovas Iškauskas

    Praėjo metai nuo Maidano protestų pradžios. Dabar Ukrainos likimas didele dalimi priklausys nuo Va- karų paramos Kijevui. Lietuvos prezidentė vizito Ukrainoje metu patikino ukrainiečius, jog Lietuva palaiko Ukrainą ir yra pasirengusi pasiūlyti savo pagalbą šiai šaliai įgyvendinant būtinas reformas. (www.president.lt/R. Dačkaus nuotrauka)

    Lygiai prieš metus, naujųjų 2014-ųjų – Žalio Medinio Arklio metų – išvakarėse „Apžvalgoje“ citavome lenkų laikraštį „Gazeta Wyborcza“, kuris grįžo kone 100 metų atgal ir savo ruožtu priminė 1909 m. žurnalo „Scientific American“ straipsnį.  Tada šis mokslo leidinys rašė, kad automobiliai „iš esmės pasiekė visų savo plėtros galimybių ribas“. Gi likus iki Didžiosios Depresijos metams, JAV prezidentas Herbertas Hooveris tvirtino, jog „Amerika yra arčiau galutinės pergalės prieš skurdą negu bet kuri kita šalis per visą istoriją“. Po šimto metų taip pat šaudyta pro šalį. Štai lenkų laikraštis primena, kad 2008 m. JAV Federalinės rezervų sistemos vadovas Benas Shalomas Bernanke (jo kadencija baigėsi 2010-ųjų sausį) optimistiškai teigė, kad jo žinyba „ekonominio nuosmukio nelaukia“, ir kaip tik pasaulinė krizė nugriaudėjo…

    Pateikdama tokius pavyzdžius, pasaulio spauda netvirtina, kad prognozuoti metų įvykius yra beviltiška ir netikslu, bet teigia, kad tai išties sunkus užsiėmimas, ir kuo drąsesnė prognozė, tuo lengviau patirti nesėkmę. Bet šį kartą pabandykime peržvelgti 2014-ųjų svarbiausius aspektus, o ne pranašauti, kas gali atsitikti 2015-aisiais – Ožkos metais. Taigi, išskirkime tris praeinančiųjų momentus.

    Ukraina: nuo lapkričio iki lapkričio

    2014-ųjų  pradžioje citavome savaitraštinį žurnalą „The Economist“,  prognozavusį, kad šiemet net 65 šalys susidurs su masiniais neramumais. Protestų akcijos ir revoliucijos labiausiai tikėtinos buvo Artimųjų Rytų valstybėse, Šiaurės Afrikoje, Pietų Europoje, pavyzdžiui, Balkanuose, o taip pat posovietinėse šalyse. Svarbiausiais faktoriais, turėsiančiais lemiamos įtakos šiems neramumams, leidinys išvardijo didžiulius skirtumus tarp gyventojų pagal pajamų dydį, neefektyvų valstybinio aparato darbą, įtampą etniniu pagrindu. Socialinius neramumus, kaip teigė savaitraštis, labiausiai skatins nepasitikėjimas valdžios ir lyderių veiksmais, kuris išplaus demokratijos pagrindus ir suburs žmones protestuoti prieš vyraujančią sistemą. Graikijoje, Turkijoje, Rusijoje, o iš dalies ir Kijevo Maidane tęsis masinės akcijos, kurias amerikietišku pavyzdžiu pernai vadinome „Occupy Wall Street“.

    Kažin ar verta skaičiuoti šalis, kuriose vyko neramumai, tačiau dėl Ukrainos žurnalas, švelniai kalbant, klydo. Tiesą sakant, vargu ar kas galėjo numatyti, kad per metus, kai Maidane suliepsnojo protestuotojų laužai, šalis įklimpo ne tik į pilietinį karą, bet atsidūrė agresijos akivaizdoje. Niekas negalėjo nuspėti, kad Maskva, ilgus metus reketavusi ukrainiečius energetikos srityje, tiesiogiai atakuos, remdama pietryčių Ukrainos separatistus. Atplėštas Krymas, teikiama nedviprasmiška karinė parama Donecko separatistams, Kijevo valdžia užversta propagandine lavina, vangios sankcijos Rusijai ir konvulsinis pastarosios atsakas – tai tik dalis akcentų, kurie apibūdina Ukrainą per šiuos metus.

    Buvęs Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Algirdas Kumža dar 2013-ųjų gruodį LRT televizijos laidoje tvirtino, kad svarbiausia neramumų priežastis – Kijevo orientacija į Vakarus, kuri ypač išgąsdino Maskvą. Jis tvirtino, kad Rusija bijo, jog visa 1572 km siena su Rusija vienąkart gali tapti siena su ES, o tolimesnėje ateityje – gal ir siena su NATO. Dabar, praėjus metams po įvykių Maidane ir po minėto diplomato interviu, BBC programoje rusų kalba „Penktasis aukštas“ lenkų radijo apžvalgininkas Bartoszas Cichockis ir suomių politologas Arkady Moshes sakė, kad Viktorą Janukovyčių atsiriboti nuo ES paskatino Rusijos pažadėta 15 mlrd. dolerių paskola ir 21 mlrd.dolerių už prisijungimą prie Muitų sąjungos. Tuomet šis Maskvos statytinis lapkričio 30 d. – praėjus 9 dienoms nuo Maidano pradžios – paleido į aikštę „Berkut“ smogikus… Tai buvo V. Janukovyčiaus klaidos, bet jas jam įpiršo Vladimiras Putinas, tvirtino laidos pašnekovai, tad visai logiška pastebėti, jog dabartinės Rusijos ir Vakarų priešpriešos ištakos yra Rusijos viduje. V. Putinas jaučiasi per silpnas pasipriešinti Vakarų sankcijoms, tačiau negalima nepaisyti lakaus posakio, kad sužeistas žvėris yra ypač pavojingas…

    Kokios perspektyvos? BBC portalas BBCRussian.com teigia, kad dabar Ukrainos likimas priklausys ne tiek nuo Rusijos remiamų Donecko separatistų, kiek nuo Vakarų paramos Kijevui. Minėti apžvalgininkai atkreipia dėmesį į augantį ukrainiečių vakarietiškos integracijos palaikymą. Per šiuos metus ukrainiečių, pasisakiusiųjų už stojimą į NATO, skaičius pakilo nuo 22–25 proc. iki 51–53 proc. Lyginant simpatijas ES ir Muitų sąjungai, santykis 2014-ųjų pradžioje buvo 44–43 proc. prieš 35 proc., o dabar – 63proc. prieš 13proc. Vadinasi, Ukrainoje, kad ir netekus rytinių rajonų, kyla naujas Maidanas, tik šįkart jis – už greitesnę integraciją į Vakarus.

    Islamas neduos ramybės

    Kitas 2014 m. konflikto židinys buvo ties Vidurio ir Artimaisiais Rytais ir susijęs su netikėtai iškilusia ir „Al Qaedą“ pakeitusia tarptautine teroristine organizacija „Irako ir Levanto islamo valstybė“ arba tiesiog „Islamo valstybė“ (Islamic State of Iraq and the Levant, ISIL), apie kurią išsamiai rašėme praėjusiame ,,Apžvalgos“ numeryje.

    Ši organizacija sėja mirtį ir destrukciją Irake, Sirijoje, galbūt dar Libane, Sudane, Afganistane, Somalyje, Jemene ir kitur. ISIL prisiėmė atsakomybę už nukirstas amerikiečių žurnalistų galvas ir atvirą iššūkį vėl smogti Vakarams, ypač Amerikai. Manoma, kad organizaciją finansuoja regione išgaunamos naftos verslas. Galingas ISIL potencialas glūdi Irako Kurdistane, besiribojančiame su Turkijos Kurdistanu. Kurdai jau kelis dešimtmečius siekia paskelbti savo nepriklausomą valstybę.

    Reikia suprasti, kad Vašingtonui ir apskritai Vakarams ISIL yra didesnis galvos skausmas negu regioninis konfliktas Ukrainoje. JAV dar gyvi Rugsėjo 11-osios prisiminimai. Barackas Obama, pradėdamas ryžtingą kovą su ISIL ir užsitikrinęs Kongreso pritarimą (lapkritį išrinktas naujas Kongresas taip pat neprieštarauja prezidento siekiams), pasakė: „Ketverius su puse metų dirbau tam, kad karus užbaigčiau, ne tam, kad juos pradėčiau.“

    2014-aisiais JAV pavyko suburti gana nemažą koaliciją kovai su ISIL, dabar koalicijai priklauso apie 50 pasaulio valstybių. Apžvalgininkė Justina Poškevičiūtė portale Geopolitika.lt spalio pradžioje rašė, kad koalicijos pranašumas kovoje su ISIL atrodo aiškus – šalių sąjungininkių karinis pajėgumas, finansiniai ir žmogiškieji ištekliai yra neabejotinai didesni nei „Islamo valstybės“ ir ją remiančios grupės. Vis dėlto išspręsti ISIL problemą regione, pasitelkus kad ir veiksmingas karines priemones (o juo labiau vien tik karines), paprasčiausiai neatrodo įmanoma. Pirma, nei JAV, nei jų sąjungininkės nekovoja konvencinio karo – vieno aljanso armija prieš kito aljanso armiją.  O Vietnamo kare gauta pamoka turėjo išmokyti tarptautinę bendruomenę, kad karinis pranašumas nebūtinai reiškia kitos pusės sutriuškinimą.

    Svarstydama apie šio konflikto ateitį, apžvalgininkė teigia, kad, žinoma, kovoti su ISIL reikia – teigti kitaip reikštų pritarti itin brutaliai ir antidemokratinei valdymo formai, jėga primetamai kitai islamo išpažinėjų kategorijai. Tačiau itin svarbu klausti, ar karinis sprendimas yra vienintelis būdas tai padaryti. Ir nors diplomatiniai sprendimai dėl tokių brutalių pajėgų skamba kaip neįmanomas dalykas, jų surasti turėtų būti galima. JAV žurnalistė ir politologė, Artimųjų Rytų ekspertė Phillis Bennis siūlo mažinti sunitų priespaudą Irake, tartis su kurdais Irake ir Turkijoje, siekti diplomatinio susitarimo ir užbaigti karą Sirijoje ir bene svarbiausia – užkirsti ginklų tiekimą tiek ISIL, tiek kitoms ekstremistinėms grupuotėms regione.

    Lietuva pasaulinių ekonominių grėsmių fone

    2015-aisiais pasaulio ekonomiką ir toliau lems antrąjį 2014 m. pusmetį prasidėjęs nesustojantis naftos kainų mažėjimas, su juo susiję regioniniai konfliktai, ypač jos gavybos zonose, agresyvi Rusijos politika, sukėlusi įtampą pokomunistinėse šalyse ir po to sekusios Vakarų sankcijos.

    Rusija – neabejotina šių sankcijų, V. Putino politikos ir konjunktūros naftos rinkoje auka. Kaip rašo agentūra „Bloomberg“, „Brent“ rūšies naftos kaina nuo birželio smuko 25 proc., ir Rusija iš vertingiausio eksporto prarado milijardus dolerių pajamų. Jeigu naftos kaina ir toliau išliks žemesnė nei 104 doleriai (283 Lt) už barelį, 2015 metų Rusijos valstybės biudžetas bus deficitinis. Tarptautinis valiutos fondas buvo priverstas koreguoti Rusijos ekonomikos augimo 2015 metais prognozes – liepą buvo kalbama apie 1 proc. šuolį, o dabar jis vertinamas kaip, geriausiu atveju, sieksiantis 0,5 proc.

    Rusijos aukštosios ekonomikos mokyklos Vystymosi centro specialistai parengė tris Rusijos ekonomikos vystymosi 2015 metais scenarijus, skelbia „Nezavisimaja gazeta“. Pagal realiausią iš jų lėtinės Rusijos ekonomikos ligos – priklausomybė nuo iškastinio kuro, menkas produktyvumas, technologijų trūkumas, institucijų klaidos ir abejotini valdžios sprendimai – bei Rusijai pritaikytos sankcijos paskatins ir rekordinį tarptautinių rezervų Rusijos centriniame banke sumenkimą, mažės pelnas už naftą, susilpnės šalies ūkio imunitetas vidiniams sukrėtimams. Rusiją recesija pasieks ir šiais metais (nuosmukis sieks 1 proc.), o 2015 metais prasidės stagnacija, liūdną prognozę pateikia agentūra „Moody‘s“. Įdomi buvusio Rusijos finansų ministro Aleksejaus Kudrino pozicija. Neseniai jis prognozavo nulinį ekonomikos augimą ir stagnaciją. Jis įsitikinęs, kad galimas sankcijų Rusijai griežtinimas šalies ūkyje gali išprovokuoti recesiją ir netgi baigtis dar liūdniau: gresia realus BVP smukimas net 3–4 proc. Be to, sankcijos, paremtos vadinamuoju Irano scenarijumi, Rusijai smogtų dar skaudžiau.

    Situacija Rusijoje, žinoma, daro įtaką ir Lietuvos ekonomikai bei konkurencingumui. Nors rudenį Lietuva pasiekė didžiulę pergalę, mažindama energetinę priklausomybę nuo Rusijos, bet Maskvos politika ir pasaulinės tendencijos dar ilgai veiks mūsų šalį. Pasaulio ekonomikos forumo leidinyje „The Global Competitiviness Report 2014–2015“ pranešama, kad 2014 m. Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) konkurencingumo tyrimo duomenimis lydere pagal bendrą konkurencingumo indeksą (BKI) jau šešerius metus išlieka Šveicarija. Antroje vietoje – Singapūras, trečioje – JAV. Lietuva pagal BKI buvo 41 vietoje (2013 m. – 48, 2012 m. – 45), Estija iš 32 pakilo į 29, o Latvija iš 52 smuko į 42 vietą.

    Žemiausias vietas tarp 144 pasaulio šalių Lietuva užima pagal šalies gebėjimą pritraukti talentingus specialistus (129 vieta), įdarbinimo ir atleidimo iš darbo tvarką (125), mokesčių poveikį investavimui skatinti (124), mokesčių poveikį skatinimui dirbti (124), šalies gebėjimą išlaikyti talentingus specialistus (119), atleidimo iš darbo išlaidas (112), bankų patikimumą (113), teisinės sistemos sudėtingumą (108) ir valdžios reguliavimo naštą (107). Tad šie duomenys suponuoja Lietuvos pastangas mažinti atsilikimą būtent pastarosiose srityse. Būtina turėti galvoje, kad daug ką pakoreguos įvedamas euras.

    Ko laukti 2015-aisiais?

    Kad skaičių kalba nebūtų tokia nuobodi, pabaigai keletas astrologinių akcentų 2015-iesiems Ožkos metams, kurie pagal kinų horoskopą prasidės vasario 19 d. Valdančioji 2015 m. energija – „In“, t. y. moteriška energija – pasyvi, rami. Tai teikia viltis, kad nurims vidiniai ir išoriniai konfliktai, kad atsiras progų taikiai juos išspręsti. Bet pranašautojai taip pat mano, kad tarptautinėje politinėje arenoje gali atsirasti naujų lyderių, kurie bus pajėgūs įveikti šiuo metu pasaulyje viešpataujantį chaosą. Galbūt pagrindinį vaidmenį, atkuriant tvarką, suvaidins politikai tų šalių, kurios dabar neskuba kištis į kitų valstybių reikalus. Impulsu taikdariškai misijai gali tapti grėsmė savo pačių saugumui ir stabilumui.

    Tiesa, daugelyje didžiųjų valstybių pirmoje vietoje atsidurs geopolitikos ir ekspansijos klausimai. Na, o informacijos bus tokia gausa, kad net su politiniais žaidimais nesusiję žmonės nebesupras, kur baigiasi objektyvus informavimas, o kur prasideda ideologinė agitacija.

    Apibendrinant galima sakyti, kad ateinantys 2015-ieji įneš stabilumo socialiniu, ekonominiu ir politiniu lygiu, tačiau bus sudėtingi asmeninių santykių srityje. Net patys nesavanaudiškiausi žmonės sieks naudos, bendraudami su giminaičiais, draugais ir mylimais žmonėmis, tad tikėtini negražūs, neetiški poelgiai, vadinasi, daugiau ir skandalų.

  • ATGAL
    Šeimos metai – tarp dviejų ugnių
    PIRMYN
    Jūratė Čerškutė: Nerandu kito tokio kūrėjo, kaip Ričardas Gavelis
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.