Laisvalaikis

  • Nuo lito link virtualių pinigų

  • Data: 2018-03-05
    Autorius: Gytis Žakevičius

    Gyvename išties įdomiais laikais: atrodo, dar visai neseniai atgavome nepriklausomybę, o su ja ir visą kraitį teisių bei pareigų. Viena iš tokių pareigų tapo nacionalinės valiutos – lito – atkūrimas. Atkūrus litą, tapo paprasta ne tik pirkti prekes bei paslaugas, tačiau ir keliauti. Neatsitiktinai litas tapo dviejų nepriklausomybių atgavimo simboliu, o jo pavadinime užkoduotas žodis „Lietuva“. Dėl šios priežasties daugelio lietuvių sąmonėje litas iki šiol išlieka tautine ir stabiliausia valiuta. Visgi Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, apsisprendėme turėti bendrą Europos valiutą – eurą, o ant lietuviškųjų euro monetų galime rasti mūsų tautišką simbolį – Vytį. Tačiau pasaulinės tendencijos diktuoja naujas pinigų madas – vis populiarėjančios kriptovaliutos kėsinasi pakeisti iki šiol naudotus materialius pinigus ir bankinius pervedimus.

    KAS YRA KRIPTOVALIUTOS

    Kriptovaliutos yra virtualios valiutos. Jų negalima įsidėti į kišenę ar pačiupinėti rankomis. Šios valiutos egzistuoja tik specialioje biržoje, kur yra nustatoma jų vertė, tiesiogiai priklausanti nuo kriptovaliutų kiekio rinkoje ir paklausos arba kokiu mastu jos norima įsigyti. Kadangi apie virtualius pinigus buvo daug kalbėta ir tebekalbama iki šiol, žmonės nori išbandyti šią egzotišką prekę. Dėl šios priežasties kriptovaliutų kainos pastaruosius kelerius metus tik didėjo. Investuotojai, kurie nusipirko pirmąsias kriptovaliutas joms vos atsiradus, šiandien gali džiaugtis milijoniniais uždarbiais. Viena pirmųjų tokių valiutų buvo vadinamieji bitkoinai. Skaičiuojama, kad šiuo metu bitkoinų vertė kriptovaliutų rinkoje siekia apie 8500 eurų už vieną vienetą. Visgi reikia atkreipti dėmesį, kad šiuo metu egzistuoja per tūkstantį skirtingų kriptovaliutų, kurių dauguma biržoje kainuoja grašius. Vien tik antra pagal dydį valiuta „Ethereum“ kainuoja vos 230 eurų už vienetą, o tai yra žymiai mažiau už lyderiaujančius bitkoinus. Jeigu apie bitkoinus yra girdėjęs kas antras, tai antros pagal dydį kriptovaliutos pavadinimą žino tikrai ne kiekvienas.

    SKIRTUMAI TARP REALIŲ IR VIRTUALIŲ VALIUTŲ

    Esminis skirtumas tarp kriptovaliutų ir realių pinigų yra tas, kad kriptovaliutos egzistuoja tik virtualioje erdvėje. Antras labai svarbus skirtumas – kriptovaliutos yra decentralizuotos, t. y., nėra egzistuojančio centrinio banko, kuris reguliuotų ir prižiūrėtų šias valiutas, taip pat nėra ir šalies, kurios įstatymams kriptovaliutos turėtų paklusti. Taigi realiai žaidimų taisykles ir jų laikymąsi nustato bei prižiūri patys šio žaidimo kūrėjai – kriptovaliutų išradėjai. Viena vertus, prižiūrinčios institucijos nebuvimas atveria nemažai galimybių, pavyzdžiui, sumažina cirkuliacijos ir pervedimų kainas. Kita vertus, tai sukuria itin didelę riziką, kad vieną dieną visa sistema be jokių kaltininkų sugrius kaip ilgai statytas kortų namelis. Tokiu atveju visi be išimties investuotojai, kurie patikėjo virtualios valiutos idėja, praras savo kapitalą negrįžtamai.

    KRIPTOVALIUTŲ ISTORIJA

    Istorija turi vieną auksinę taisyklę – ji linkusi kartotis. Ne išimtis yra ir kriptovaliutos. Oficialiai šis reiškinys atsirado tik 2008–2009 metais.

    Mikronezijos salyne, esančiame Ramiajame vandenyne, kelis šimtus metų stūkso milžiniški akmenys, vadinami Rai akmenimis. Šie akmenys yra sulig dviejų vyrų dydžiu ir turi didelę skylę per vidurį. Mokslininkams prireikė nemažai laiko, kol jie suprato, ką reiškia įvairių įrašų ant jų gausa. Kadangi šie akmenys sveria apie kelias tonas, jų neįmanoma fiziškai pajudinti ar perkelti kažkur kitur. Teoriškai tai galbūt ir būtų įmanoma, tačiau tai pareikalautų milžiniškų energijos ir laiko resursų. Dėl šios priežasties prieš kelis šimtus metų toks akmuo būdavo laikomas saugumo garantu. Prekybos tarp genčių susitarimai vykdavo būtent prie šių akmenų, ant jų būdavo išskaptuojamas kiekvienas sandoris. Kartu šis įrašas reikšdavo, kad pasikeitė akmens savininkas. Rai akmuo skolintojui priklausydavo tol, kol skolininkas grąžindavo skolas, tuomet atsirasdavo papildomas įrašas, bylojantis, kad akmuo nebeturi savininko arba kad savininkai pasikeitė. Būtent šiuos akmenis ir galima laikyti pirmąja kriptovaliutos versija, nes prekybos sandorių išskaptavimas ant nepajudinamų akmenų labai primena dabartinės kriptovaliutos veikimo principą.

    Visgi dabartinė kriptovaliutų istorija yra apaugusi įvairiais mitais ir legendomis. Iki šiol nėra aišku, kas tas žmogus ar žmonių grupė, sugalvojusi kriptovaliutas. 2008 metais Satoshi Nakamoto vardu buvo parašytas mokslinis darbas. Jame buvo išdėstyta mintis įsteigti virtualius pinigus, kurie veiktų tokiu principu, kaip buvo vykdomi sandoriai prie Rai akmenų. Dabar jau yra aišku, kad Satoshi Nakamoto yra neegzistuojantis asmuo ar pseudonimas. Po metų, 2009-siais, atsirado pirmoji programėlė, kuri apipavidalino prieš metus parašytą mokslinį darbą. Pirma kriptovaliuta buvo bitkoinas. Gal todėl daugelis, sakydami „bitkoinas“, turi minty ne konkrečią valiutą, tačiau bendrinį terminą – kriptovaliutas. Pirmosios kriptovaliutos iki pat 2013 metų skynėsi kelią į žinomumą ir pripažinimą, o 2013 metus galima pavadinti lūžio metais: būtent nuo tada kriptovaliutos sulaukia vis daugiau žiniasklaidos dėmesio ir pritraukia vis daugiau investicijų.

    KAIP VEIKIA KRIPTOVALIUTOS

    Prieš pradedant gilintis į kriptovaliutos panaudojimo procesą, reikia suprasti, iš kur atsiranda ši virtuali valiuta, jei jos negalima materialiai pačiupinėti ir įsidėti į kišenę. Kriptovaliutų vienetai atsiranda proceso, vadinamo „kasimu“, metu. Tačiau niekas su sunkiąja technika žemės nekasa ir joje mistinės valiutos neieško. Asmenys, norintys atlikti šios valiutos „kasimą“, į savo kompiuterius atsisiunčia specialias programas, kurių pagalba yra sugeneruojamas ilgas skaitmeninis kodas, kuris ir yra vadinamoji kriptovaliuta. Šio proceso metu yra generuojami ne tik nauji kodai, tačiau ir naudojama energija visai sistemai palaikyti ir užtikrinti, kad visos atliekamos operacijos kriptovaliutomis būtų sėkmingai atliktos. Visiems šiems veiksmams reikalinga energija, gaunama iš „kasimo“ proceso.

    Taigi žinome, kaip atsiranda kriptovaliuta ir kaip yra užtikrinamas visos sistemos funkcionavimas. Investuotojai arba naudotojai, kurie yra pasirengę mokėti realius pinigus už virtualią valiutą, susikuria vadinamąją norimos kriptovaliutos piniginę. Ji sukuriama padedant vadinamiesiems tarpininkams, kurie už šią paslaugą ima realius pinigus. Tuomet vartotojui yra suteikiamos dvi sąskaitos su dviem skirtingais numeriais. Pirmasis numeris yra viešas – tai tarsi banke esantis kliento sąskaitos numeris. Kitaip tariant, šios informacijos žinojimas tretiesiems asmenims nesuteikia visiškai jokios papildomos informacijos nei apie konkretų asmenį, nei apie jo sąskaitoje laikomus pinigus. Tuo tarpu antrasis numeris yra priskiriamas konkrečiam asmeniui. Tai yra unikalus numeris, jis yra individualus ir gali būti prilyginamas asmeniniams slaptažodžiams, kuriuos bankas suteikia, sąskaitos savininkui norint prisijungti prie savo sąskaitos. Turint virtualią piniginę ir abu minėtus numerius galima įsigyti kriptovaliutas už realius pinigus. Virtualių pinigų kaina realiais pinigais yra nustatoma kriptovaliutų biržoje pagal esamą paklausos ir pasiūlos santykį.

    Turima kriptovaliuta asmuo gali atsiskaityti už suteiktas prekes ar paslaugas, perleisti bei gauti jas iš kitų asmenų. Norint atlikti tokią operaciją, tereikia žinoti kitos šalies viešąjį numerį. Atlikus bet kokią operaciją kriptovaliuta, ši operacija yra išsaugoma kriptovaliutos atmintyje. Tai labai panašu į aukščiau aprašytą Rai akmenų istoriją, kai kiekvienas sandoris būdavo iškalamas akmenyje. Taip ir virtualiuose piniguose yra išsaugomi visi duomenys apie kada nors šia valiuta atliktas operacijas. Tai garantuoja patikimumą ir atsekamumą, kad visos operacijos bus įtrauktos į kriptovaliutų buhalteriją ir, esant reikalui, būtų nesunkiai atsekamos.

    KRIPTOVALIUTŲ PRIVALUMAI IR TRŪKUMAI

    Šiuo metu apie 6 milijonai žmonių reguliariai naudoja kriptovaliutas. Tendencija akivaizdi – naudojimas nuo 2013 m. tik didėja, t. y. prie kriptovaliutų sąskaitų prisijungia vis daugiau ir daugiau vartotojų. Pagrindinė priežastis, dėl kurios vis daugiau vartotojų jungiasi prie šios sistemos, yra siekis sutaupyti, nemokant už bankines operacijas. Kitus žavi pati idėja naudotis valiuta, kuri nėra priklausoma nuo jokio centrinio banko ar jokios valdžios, galinčios savo politiniais sprendimais lemti virtualios valiutos kursą. Kiti gi tikisi, jog kylantis kriptovaliutų kursas ir toliau išsilaikys toks pat, o tai atneš dar didesnius turtus ateityje.

    Vienas didžiausių šios sistemos minusų yra nežinomybė, kam visgi priklauso ši sistema. Nežinojimas gyvenime kaip ir ekonomikoje visų pirma yra siejamas su rizika. O rizika gali privesti prie didžiulių nuostolių. Kita problema su kriptovaliutomis yra ta, kad, nors pati sistema garantuoja patį didžiausią saugumą ir anonimiškumą, visgi registruojantis prie sistemų ir įsigyjant pradinius kodus neišvengiamai tenka bendradarbiauti su įvairiausiais tarpininkais, kuriems yra patikimi asmeniniai duomenis. Niekas negali garantuoti, kad šie asmenys ar įstaigos nenutekins patikėtų asmeninių duomenų.

    Žvelgiant į kriptovaliutų ateitį, galima teigti, kad ji tiesiogiai priklausys nuo pačios sistemos patikimumo. Jeigu sistema veiks be didesnių ar mažesnių sukčiavimo atvejų ir be bandymų apgauti investuotojus, tikėtina, kad kriptovaliutų rinka tik augs. Galbūt ateis tokia diena, kai materialius pinigus pakeis virtualios kriptovaliutos. ■

  • ATGAL
    Smagiausios istorinės JAV lyderių citatos ir šiandieninis D. Trumpo šėlsmas „Twitter“
    PIRMYN
    Žiemos olimpinės žaidynės: tenka pripažinti kaimynų pranašumą
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.