Olga Mordovina: kelionė į tylą ir save | Apžvalga

Laisvalaikis

  • Olga Mordovina: kelionė į tylą ir save

  • Data: 2016-10-04

    Su Olga Mordovina susipažinau prieš devynerius metus Estijoje, kai kartu studijavome Tartu universitete pagal mainų programą. Jau tada Olga buvo asmenybė, nuoširdžiai bendraujanti ir siekianti kiekvieną kuo giliau suprasti. Nuo to laiko nutekėjo nemažai vandens, tačiau Olgos entuziazmas pažinti save ir kitus nemažėjo. Ji baigė antropologijos studijas Švedijoje ir turėjo galimybę iš arti pažvelgti į vietnamiečių kasdienybę. Ketverius metus Olga dirbo tarptautinėje nuomonės tyrimų kompanijoje Londone, stažavo Pietų Afrikos Respublikoje. Visas jos gyvenimas buvo nesibaigiantis globalizacijos vyksmas. Skubėjimas, įtampa, stresas – tai, kas mus dažnai lydi kasdienybėje, buvo nesvetima ir Olgai. Todėl ji nusprendė viską mesti – darbą, požiūrį, prisirišimus ir vykti pusmečiui į Aziją ieškoti savęs. Šis interviu ne tik apie įspūdį, kurį vakariečiui padarė Rytų kultūra, šis interviu – tai kelionė į save, į savo sąmoningumą.

    Kaip kilo mintis keliauti į Aziją?

    Olga Mordovina: Azija visąlaik mane žavėjo savo paslaptimis. Visada domėjausi antropologija. Studijų metu Švedijoje turėjau galimybę nuvažiuoti į Vietnamą daryti antropologinį tyrimą savo magistro darbui. Du su puse mėnesio gyvenau mažame kaimelyje su vietnamiečiais ir patyriau, kokia yra jų kasdienybė. Tokiu būdu pirmą kartą susidūriau su Azija. Prieš pusmetį, kelerius metus gyvendama šurmulingame Londone, suvokiau, jog noriu pokyčių gyvenime. Mečiau darbą ir išvykau savęs ieškoti į Aziją.

    Kodėl į Aziją?

    Olga Mordovina: Galvoje buvo įsivaizdavimas, kad geriausia vieta savęs ieškoti yra Azija. Iš pradžių, neturėjau jokio tikslo, tik nuvažiuoti į Pietryčių Aziją. Prieš vykdama į Aziją, galvojau, nuo ko pradėti savo kelionę, tad nusprendžiau, kad reiktų Azijoje už ko nors konkretaus užsikabinti, pavyzdžiui, kursų. Atsitiktinai sužinojau apie jogos mokyklą vienoje Tailando saloje Ko Phangan ir nusprendžiau, kad mėnesį trunkantys jogos kursai būtų puiki atsiskyrimo patirtis bei pradžia mano kelionėms po Aziją. Taip nusipirkau bilietą į Tailandą, į vieną pusę.

    Kokie buvo tavo įspūdžiai po mėnesio jogos kursų Tailande?

    Olga Mordovina: Tai buvo visiškai kita joga, negu buvau prieš tai girdėjusi ar pabandžiusi. Ji vadinasi hatha* joga. Kursai intensyviai vyko šešias valandas per dieną ir šešis kartus per savaitę. Praktikuodama hatha jogą, supratau, kad esu mokoma autentiškos iš Indijos kilusios jogos, kurios esmė – pusiausvyra tarp kūno ir proto, reguliuojant per kūną tekančią energiją, atliekant Asanas (pratimus), Pranajamą (kvėpavimą) ir Dhijaną (meditaciją).

    Po patirties Tailande, kur link pakrypo tavo kelias?

    Olga Mordovina: Po patirties Tailande, keliavau po kitas Tailando salas. Vėliau su drauge prancūze mėnesį keliavome po Indijos miestus. Pradėjusios nuo Delio, aplankėme Varanasi, Agros mieste esantį garsųjį Tadžmahalą ir didžiausią Indijos valstiją Radžastaną. Galiausiai nuvykome į mažiausią valstiją Indijoje Goa, kurios krantus skalauja Arabų jūra, o paplūdimiuose baltas smėlis ir daug saulės. Kelionę Indijoje baigėme Mumbajuje: draugė išskrido į Prancūziją, o aš tęsiau kelionę į Nepalą.

    Koks tavasis įspūdis apie Indiją?

    Olga Mordovina: Indija yra labai įdomi šalis, tačiau ten vykstant reikia suprasti, kad tai yra visai kitas pasaulis. Tavo principai ir viltys Indijoje nieko nereiškia, nes ten vyrauja taisyklės, mūsų suvokiamos kitaip. Dabar galiu pasakyti, kad nors patirtis Indijoje įdomi, tačiau ji yra sunki šalis keliauti, ypač dviem merginoms. Pavyzdžiui, daug kur negalėjome ramiai praeiti – nuolat šalia išdygdavo indų, norinčių kažko paklausti ar įsiūlyti.

    Ar pavyko Indijoje įkvėpti dvasinės išminties?

    Olga Mordovina: Nors po Indiją keliavome kaip turistės, vienas aplankytas Indijos miestas – Varanasis padarė didelį įspūdį. Mieste kasdien kremuojama ir deginama beveik du šimtai mirusiųjų kūnų. Visas šis procesas vyksta atvirai, visiems matant, prie specialių takų palei šventą Gangos upę. Prieš deginimą kūnai suvyniojami, o sudegus, pelenai suberiami į Gangos upę. Kiekvieno indo svajonė yra mirti Varanasyje, nes tikima, kad mirus Varanasyje, daugiau nesireinkarnuosi (neįsikūnysi). Varanasyje nedeginami šventuolių, besilaukiančių moterų ir vaikų kūnai. Jie metami tiesiai į šventą Gangos upę, kurioje ir skalbiama, ir prausiamasi, ir iš jos geriama. Ši upė yra simbolis to, kokia yra galinga indų įtikėjimo ir tikėjimo galia.

    Kas dar tavęs laukė kelionėje po Aziją, kai palikai mistiškąją Indiją?

    Olga Mordovina: Manęs laukė Nepalas su dešimties dienų tylėjimo meditacija Vipasana**. Vipasana – meditacijos technika, kurią naudojant tikima, jog Buda nušvito. Praktikuojant Vipasaną, atveriamos durys kiekvienam priartėti prie šio nušvitimo. Mano Vipasanos praktika atrodė taip: dešimt dienų vienuolyne Nepale reikėjo privalomai tylėti, buvo draudžiama su savimi turėti techniką, rašymo ir skaitymo priemones. Dešimt dienų turėjau išmokti būti su savimi: keltis 4 val. ir eiti miegoti 21.30 val. Pirmoji meditacija prasidėdavo 4.30 val. Dešimt valandų per dieną, su mažomis pertraukomis, medituodavome. Galvojau, kad sunkiausia šioje praktikoje bus ištylėti, tačiau sunkiau buvo dešimt valandų per dieną išsėdėti. Laisvu nuo meditacijos laiku galėjau išsiskalbti, išsiprausti ir mažoje teritorijoje pasivaikščioti. Meditacijoje dalyvavo po 80 moterų ir vyrų, tarp jų po 30 užsieniečių.

    Koks šios tylos meditacijos tikslas?

    Olga Mordovina: Per dešimt dienų buvo keliamas reikalavimas ne tik tylėti, bet ir nenaudoti jokių kitų technikų, apie kurias išmanai. Per pirmas tris meditacijos dienas po dešimt valandų per dieną reikėjo tik sėdėti ir stebėti savo kvėpavimą. Iš pradžių net penkiolikai sekundžių buvo sudėtinga susitelkti, nes protas išsigandęs žaidė savo žaidimus. Bet tai suprantama, nes šios meditacijos tikslas ir buvo išmokti labiau kontroliuoti savo protą. Juk dažniausiai gyvenime protas ir mintys mus kontroliuoja. Mes tapatinamės su savo mintimis. Mes nuolat esame jose. Tai, apie ką pagalvojame, atrodo, yra tiesa. Taigi po trijų dienų jau bandžiau kontroliuoti savo protą ir koncentruotis tik į kvėpavimą, o ne į skanią itališką picą ar dar kažką. Vėliau stebėjome savo kūno pokyčius tris valandas per dieną sėdėdami ir visiškai nejudėdami.

    Kokios kilo emocijos, kai negalėjai visiškai pajudėti?

    Olga Mordovina: Išlindo daug emocijų, bet tai suprantama, nes siekėme suprasti, kad visos emocijos ir pojūčiai yra laikini. Tarkim, negalint pajudėti, tau pradeda spausti koją ar niežėti odą. Tada imi galvoti, kad tai nepraeis, kol nepakeisi padėties ar nepasikasysi. Tačiau tai netiesa – net nieko nedarant, tau daugiau nebespaudžia kojos ir nebeniežti odos. Tas pats su bet kokiais kitais kūno pojūčiais. Pavyzdžiui, skausmas yra labai stiprus pojūtis, užgniaužiantis visus kitus pojūčius, kuriuos turime. Vipasanos meditacijoje turime pripažinti, kad skausmas yra, bet ties juo nesikoncentruoji. Po ilgos meditacijos pradedame suprasti, kad skausmas mažėja arba visai išnyksta. Nes kai tavo kūnas tyli, tavo protas irgi tyli.

    Ką pajutai po dešimties dienų meditacijos tyloje toli nuo Londono ir Vilniaus, beveik pačiame pasaulio krašte?

    Olga Mordovina: Buvau labai laiminga, kad turėjau galimybę pasinerti į save. Kai pagalvoji, kiek mažai laiko mes būname su savimi. Tiesiog turint galimybę tik sėdėti ir nieko nedaryti. Žmogus net penkių minčių negali išbūti su savimi, nes šiuolaikinė visuomenė įvairiomis technikomis mus vis labiau atitraukia nuo minčių apie save. Galiausiai, kai dešimt dienų tyloje turi galimybę pasinerti į save, pradedi suprasti, kad nesi vien savo kūnas, emocijos ir protas, kuris kaip beždžionė, visur laipioja ir bando tave iškoncentruoti. Tada keli sau klausimą, kas tu esi? Po meditacijos, kurią atlikau, jau gali išjausti ir sau atsakyti. Supranti, kad tavyje yra šventa dalelytė, kuri rodo, kad nesi tik materialus pradas, kad esi kažkas aukštesnio. Taigi transformacija skirtingiems žmonėms meditacijos metu vyksta skirtingu lygiu. Man asmeniškai po meditacijos pakilo temperatūra – tai buvo mano organizmo reakciją į fizinį nuovargį ir emocijų išsivalymą.

    Gal galėtum padėti atsakyti, kaip žmogui, gyvenančiam šiuolaikinėje visuomenėje, save išgirsti?

    Olga Mordovina: Pirmiausia tam, kad save išgirstume, turime užtildyti viską aplink save. Skirkime sau bent penkiolika minučių per dieną. Tiesiog pasėdėkime užsimerkę ir pabandykime susisiekti su savimi tyloje: atsakykime sau, ką aš jaučiu ir ko noriu, o ne ko kiti iš manęs nori.

    Buda yra pasakęs: ,,Esame tai, ką mąstome. Savo mintimis kuriame pasaulį“. Sakyki, kaip savo mintis sutvarkyti, kad jos mums, o ne mes joms paklustume?

    Olga Mordovina: Mes turime išmokti valdyti savo mintis ir protą. Turime suprasti, kad kaip ir destruktyvus maistas, destruktyvios emocijos, taip ir mūsų negatyvios mintys veikia mūsų gyvenimą, mūsų sveikatą. Žmogus dažnai nesupranta, kad turi pakeisti tai, ką galvoja, ir tik tada aplink kažkas keisis. Norint išvalyti savo mintis, turime išmokti kontroliuoti savo protą. Kad kontroliuotume savo protą, turime išgirsti save. Kad išgirstume save, turime pabūti tyloje.

    Kaip išmokti išgirsti savo mintis kasdienybės triukšme ir strese?

    Olga Mordovina: Tikrai, kai išeini iš meditacijos ir esi visiškai švarus bei susibalansavęs, save girdi kuo puikiausiai. Kai važiavau iš Vipasanos meditacijos į Nepalo sostinę Katmandu, iškart papuoliau į sostinės triukšmą. Žinoma, po dešimties dienų tylos triukšmas mane išderino. Tad tikrai yra menas išmokti gyventi tokiame pasaulyje, kuris negailėdamas pažeria ir stresą, ir triukšmą, ir kitų ,,malonių“ staigmenų. Žinoma, būti su savimi geresnės sąlygos Indijos vienuolyne nei Londono centre. Tačiau turime išmokti būti su savimi visuomenėje, o ne nuo jos atsiskirdami. Žmogus – socialinė būtybė, dirbanti ir uždirbanti pinigus, bendraujanti su kitais žmonėmis, bet tai nereiškia, kad mes negalime būti sąmoningi. Baisiausias dalykas, kai žmogus nesąmoningas ir nežino, dėl ko gyvena, dėl ko daro vieną ar kitą dalyką. Sunkiausias darbas – darbas su savimi! ■

    *Žodis ,,Hatha“ kilo iš Sanskrito terminų ,,ha“, reiškiančio saulę ir ,,tha“, reiškiančio mėnulį. Hatha joga remiasi teigiamos ir neigiamos energijos keliavimu žmogaus kūne. Ši joga stimuliuoja širdies ir kraujagyslių, virškinimo, nervų ir endokrinines sistemas. Galutinis rezultatas yra geresnė protinė savijauta, emocinis stabilumas ir gera fizinio kūno savijauta.

    (www.jogatau.lt)

    **Žodis „vipassana“ reiškia matyti daiktus tokius, kokie jie yra iš tikrųjų. Daugiau kaip prieš 2 500 metų ją iš naujo atrado Buda Gautama ir mokė juos kaip universalaus vaisto nuo visuotinių bėdų. Šia jokiai religijai ar sektai nepriklausančia technika siekiama pašalinti visus proto nešvarumus, kad žmogus patirtų visiško išsilaisvinimo palaimą. Tai ne paprasčiausias pagydymas nuo ligų, o žmogiškojo kentėjimo išgydymas iš esmės.

    http://www.lt.dhamma.org

  • ATGAL
    JAV prezidento rinkimų finišo tiesioji – amerikiečių darbininkų sukilimas tęsiasi
    PIRMYN
    Švęsti Gailestingumą kasdienybėje
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.