P.Saudargas. Kas pavogė energetinę Kovo 11-ąją? | Apžvalga

Įžvalgos

  • P.Saudargas. Kas pavogė energetinę Kovo 11-ąją?

  • Data: 2012-03-14
    Autorius: Paulius SAUDARGAS

    LR Seimo narys Paulius Saudargas. (Ramintos Žūsinaitės nuotrauka)

    Ar žinote, kad šiandien Lietuva, importuodama 80 procentų energijos, yra labiausiai nuo perkamų išteklių priklausoma Europos Sąjungoje? Kad kasmet iš šalies iškeliauja apie keturis milijardus litų už importinę energiją? Ir kad už dujas Lietuva moka daugiausiai ES, o 2020 metais Baltijos šalyse bus dešimties teravatvalandžių (TWh) elektros energijos trūkumas?

    Visi gerai tai žinome, nes „Gazpromo“ monopolio dvelksmą į nugarą jaučia kiekvienas Lietuvos gyventojas, kiekviena sunkiau besiverčianti šeima. Ypač tuomet, kai į namus atkeliauja šildymo sąskaitos – lyg nuosprendžiai. Šias išpūstas kainas lemia ne tik dujų kaina, bet ir savivaldos neūkiškumas. Tačiau šį kartą ne apie tai. 

    Pavasario sesijoje Seimas ketina priimti strateginę reikšmę turėsiančius teisės aktus, atveriančius kelią įgyvendinti energetinės nepriklausomybės projektus: suskystintų dujų (SD) terminalo Klaipėdoje, Visagino atominės elektrinės (VAE), energetinių jungčių projektus ir kitus, demonopolizuotą ir bendrą su vakarais energetinę sistemą kuriančius projektus. Seimas atsakingai užsimojo šį pavasarį atnaujinti Nacionalinę energetikos strategiją, kuri sudarys sąlygas iki 2020 metų pasiekti energetinę nepriklausomybę. Negalintis laukti ir jau pradėtas darbas – SD terminalas. Šiam projektui numatyta sudaryti teisines, finansines ir organizacines sąlygas neatidėliotinai. Tokį terminalą turi ambicijų statyti ir Latvija, tik už ES lėšas. Tačiau ES tikrai nematys reikalo remti antrą terminalą regione, taigi įsibėgėjęs lietuvių projektas (kurį ketiname įgyvendinti savo jėgomis ir į ES lėšas nesitaikome), kaip bebūtų keista, nelabai tinka ne tik imperialistinės rytų kaimynės hidrai „Gazprom“, bet ir mūsų artimiausiems „braliukams“ geografine, etnine bei apskritai geopolitinės situacijos prasmėmis.

    Seimas numatęs atlikti ir įstatymų pakeitimus, reikalingus naujos atominės elektrinės projektui efektyviai tęsti. Pastatyta VAE taptų rimčiausiu ir stabiliausiai energetinį savarankiškumą įtvirtinančiu projektu visose Baltijos šalyse dvidešimt pirmame amžiuje. Projektas, deja, nejuda gepardo greičiu. Pirmiausia vyriausybei šlapiu skuduru per veidą sudavė Pietų Korėja, atsitraukdama iš potencialių strateginių investuotojų (tarsi būtų pasijutęs Šiaurės Korėjos politikos kvapelis su tuo pačiu gazprominių dujų prieskoniu), vėliau šlapią skudurėlį į rankas griebė Lenkija, pareikšdama, kad jų ši regioninė elektrinė Ignalinoje nedomina. Čia jau pakvipo ne tik energetiniu ar ekonominiu pragmatizmu… Taigi šių gyvybiškai būtinų projektų kelias nebus rožėmis klotas nei finansine, nei geopolitine prasmėmis. Lietuvai juos įgyvendinant reikia ne tik Vyriausybės ar ant kvorumo krašto balansuojančios koalicijos užsispyrimo, tačiau ir kitų partijų (ar bent daugumos jų) aiškaus apsisprendimo, tam tikros nacionalinės valios.

    Deja, patvirtinus Seimo darbų programą, politinėje scenoje ima sproginėti dūmų užtaisai. Tikrai nėra būtina dar kartą perpasakoti FNTT vadovų ir ministro Raimundo Palaičio istorijos, ir aš tikrai nežinau, ką išbūrė melo detektoriai, nes svarbi ne vien teisinė tiesa ir ką galų gale pasodins. Svarbus viso to poveikis numatytiems strateginiams uždaviniams ir kokią politinę laikyseną šioje kebeknėje užima visi trys iš trijų… Kol kas pasiektas rezultatas – politinis chaosas ir konstruktyvaus Seimo darbo blokavimas. Blokavimas tuo metu, kai pradedama pavasario sesija, kai jau juda SD terminalo darbai, kai jau atrinktas VAE strateginis investuotojas „Hitachi“, kai vyriausybė, atrodo, sėkmingai imasi įgyvendinti vadinamąjį trečiąjį ES dujų paketą (dujų rinkos diversifikavimo). Kur staiga išgaravo visada deklaruota prezidentės Dalios Grybauskaitė parama visiems šiems projektams? Juk būtent Andriaus Kubiliaus vyriausybė, kol kas vienintelė, įgali įgyvendinti šiuos projektus, o nuviliantis užsispyrimas neatleisti R. Palaičio kaip tik šią vyriausybę stato į neapibrėžtą ir nedarbingą padėtį. Daukanto rūmai vis tikina, kad Prezidentė remia pradėtus darbus, tačiau kaip vyriausybė juos įgyvendins, kai premjeras nebegali pasitikėti vienu iš jos ministrų? 

    Pastarosiomis dienomis galbūt išsiaiškinsime, ar guldę galvas ant laisvės aukuro prie Sausio barikadų, verkę iš džiaugsmo, nutraukus politinio jungo grandines Kovo 11-ąją, nūdien bejėgiškai suglebsime pririšti prie energetinės bambagyslės, ar pasirinksime kitą išeitį. Apžvalgininkas Kęstutis Girnius savo komentare „D. Grybauskaitė neišlaikė valdžios egzamino“ teigia: „Šitam skandale nėra nekaltų, bet prezidentė, kaip valstybės galva, turi didžiausią atsakomybę“. Kyla pagrįstas klausimas: kas iš tiesų – motyvuotai ar ne, dėl neapsižiūrėjimo ar dėl užsispyrimo nori pavogti mūsų energetinę Kovo 11-ąją?

  • ATGAL
    K. Masiulis: Ar tapatinimasis su tautybe - tai atsilikimo ženklas?
    PIRMYN
    B. VOGELIS: SOCIALINĖS RINKOS EKONOMIKOS CENTRE – ŽMOGAUS ORUMAS
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.