P. Saudargas: naujoji Konstitucija atitinka daugumos vengrų lūkesčius | Apžvalga

Vieningoji europa

  • P. Saudargas: naujoji Konstitucija atitinka daugumos vengrų lūkesčius

  • Data: 2012-03-01

    Paulius Saudargas (Algirdo Bako nuotrauka)

    LR Seimo nario, Baltijos asamblėjos pirmininko, vieno iš rezoliucijos, palaikančios Vengrijos apsisprendimą dėl naujosios konstitucijos, rengėjų Pauliaus SAUDARGO komentaras. 

    Visoje Europoje pastaruoju metu netyla diskusijos dėl naujosios Vengrijos konstitucijos. Pirmiausia turime aiškiai suvokti ir susitarti, kas iš tiesų įvyko. Labai sveikintina ir natūralu, kad Vengrija pagaliau priėmė naują šalies konstituciją – pagrindinį įstatymą, mat iki šiol su tam tikromis pataisomis galiojo sovietinė 1949 m. priimta konstitucija. Dar prieš rinkimus FIDES partija aiškiai deklaravo rinkėjams savo programą, vertybines nuostatas ir ketinimus priimti naują konstituciją. Taigi rinkėjai, suteikę konstitucinę daugumą šiai partijai savo balsais, tuo būdu išreiškė pritarimą partijos idėjoms. Vadinasi, nieko nedemokratiško ar netikėto Vengrijoje neįvyko. Parlamente naujoji konstitucija priimta ne tik FIDES, bet ir krikščionių demokratų balsais – 262 balsavo už ir tik 44 buvo prieš. Taigi naujoji konstitucija atitinka daugumos vengrų lūkesčius.

    Turime suvokti, kas iš tiesų naujoji vengrų konstitucija yra kritikuojama tam tikrų jėgų, veikiančių tiek Vengrijoje, tiek visoje Europoje. O kritikams labiausiai nerimą kelia štai tokie dalykai: konstitucija ir jos lydimieji konstituciniai įstatymai, kuriems tai pat reikia 2/3 balsų daugumos, panaikina senaties terminą komunistiniams nusikaltimams. Vadinasi, tai sudaro teisinio persekiojimo sąlygas tiems komunistinių partijų veikėjams, kurie dalyvavo vykdant politinius persekiojimus nuo 1949 iki 1990 metų. Tai sukėlė stiprią kairiosios opozicijos reakciją, nes socialistų partija yra suvokiama kaip komunistinės Vengrijos darbininkų socialistų partijos teisių perėmėja. Kai kam labai kliūva ir išskirtinis krikščionybės reikšmės pabrėžimas ir krikščioniškų vertybių įtvirtinimas naujojoje konstitucijoje. Taip pat konstitucijoje santuoka suprantama kaip savanoriška vyro ir moters sąjunga, kuri laikoma tautos išlikimo pagrindu. Ši konstitucinė nuostata, kad santuoka sudaroma tik tarp skirtingų lyčių asmenų, yra krikščioniška ir apskritai visų tradicinių religijų nuostata, užkertanti kelią homoseksualioms santuokoms įteisinti. Taigi tie, kuriems neįtinka šios istorinės tiesos atkūrimo ir krikščioniškų vertybių įtvirtinimo principai, ieško priekabių kitose konstitucijos ir jos lydimųjų įstatymų nuostatose. Bet turime suvokti, kad tai tiktai priedanga ir priekabiai.

    Panagrinėjus šį precedentą Europos Sąjungos kontekste, galima ginčytis dėl tam tikrų teisinių plonybių ar bendro ekonominių ir finansinių dalykų reguliavimo ES mastu. Su tuo sutinka ir pats Viktoras Orbanas, po to, kai Europos Komisija išsakė savo poziciją ir kilo diskusijų Europos Parlamente, sutikęs pataisyti tam tikrus konstitucijos ir lydimųjų įstatymų punktus. Tačiau riba yra slidi. Ypač mažųjų valstybių, turinčių nedidelės įtakos ES bei buvusių sovietinio lagerio kalinių, yra šiek tiek kitokia padėtis ir  kitokia istorinė patirtis nei daugumos  didžiųjų ES senbuvių. Vadinasi, šalių narių subsidiarumas ir laisvo apsisprendimo teisė vertybiniais ir  kultūriniais klausimais taip pat yra labai svarbi. Valstybių istorinė atmintis, jų tautinis savitumas, kalba, religija, kultūra ir tradicijos turi būti gerbiamos. Lietuva savo kailiu taip pat yra patyrusi tam tikrą „apsišaudymą“ su ES institucijomis vertybiniais klausimais, pavyzdžiui, nagrinėjant Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą. Suprasdami ES vienybės, integracijos, ypač ekonominiais, energetiniais, geopolitiniais klausimais, svarbą, turime nepaskęsti bendrame globalizmo ir liberalizmo fone ir saugoti kertinius vertybinius pamatus, kuriais grįstos  atskiros ES valstybės. ES juk buvo sukurta grynai ekonominiu ir saugumo pagrindu.

    Vengrai jokiu būdu neišsižada nei demokratinio parlamentarizmo, nei Europos Sąjungos, tačiau būdama karinga ir užsispyrusi tauta, turinti turtingą ir didingą istoriją, nori turėti teisę reikšti savo nuomonę jiems svarbiais klausimais. ■

  • ATGAL
    Kam užkliuvo Vengrijos konstitucija?
    PIRMYN
    Skolų odisėja ir stereotipai
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.