Įžvalgos

  • P. Saudargas: norėčiau pagaliau matyti efektyvų ir atsakingą aplinkos ministerijos darbą

  • Data: 2016-12-07
    Autorius: Goda Karazijaitė

    Visai neseniai Lietuvos piliečiai išsirinko naująją valdžią. Valdančiąją koaliciją sudarė daugiausiai mandatų naujajame Seime surinkusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga kartu su Lietuvos socialdemokratų partija. Pasidalijusios postus ir ministerijas, šios politinės partijos mūsų šalį valdys ateinančius ketverius metus. Apie iššūkius ir perspektyvas naujajai valdžiai aplinkosaugos srityje kalbame su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos šešėliniu aplinkos apsaugos ministru Pauliumi SAUDARGU.

    Gerbiamas Pauliau Saudargai, kaip manote, koks bus pagrindinis iššūkis naujajai Vyriausybei, pradedant darbą?

    Pirmasis iššūkis bus tas, su kuriuo niekaip nesusitvarkė buvusios kadencijos valdžia būtent aplinkosaugos srityje, – tai vyriausybės nesusikalbėjimas su Seimu. Kai vykdomoji valdžia kartu su įstatymų leidžiamąja tarpusavyje negeba rasti ryšio ir kompromisų, tai visi projektai ir visos reformos stringa arba yra daromos chaotiškai, neišbaigtai ir pridaroma daug klaidų.

    Jau ilgai dirbu Seimo aplinkos apsaugos komitete ir norėčiau pagaliau matyti efektyvų ir atsakingą Aplinkos ministerijos darbą. Tad tikrai nuoširdžiai linkiu naujajai valdžiai, naujajam aplinkos ministrui rasti raktą į bendravimą su Aplinkos apsaugos komitetu, kuriame tikimės kartu su kolegomis dirbti išvien, ir su visu Parlamentu. Tai yra pirmasis ir pagrindinis iššūkis – kad skirtingos valdžios dirbtų drauge vardan Lietuvos.

    Kaip šešėlinis aplinkos ministras ir Aplinkos apsaugos komiteto Seime narys kokias įvardintumėte pagrindines problemas, su kuriomis teks susidurti naujajai vyriausybei aplinkosaugos srityje?

    Problemų yra tikrai nemažai. Viena iš pagrindinių – tai atliekų tvarkymo sektorius ir ne iki galo, ne visai taip, kaip turėtų, veikianti sistema. Čia yra įvairių korupcijos apraiškų, net veikia korupcijos schemos, kurios buvo pristatytos ir Parlamente. Apie tai yra kalbama, tarytum egzistuoja vieša paslaptis, kad atliekų sektoriuje sukasi didžiulė dalis šešėlinės ekonomikos, tačiau vykdomoji valdžia, galų gale, ir specialiosios tarnybos neranda receptų, kaip su tuo kovoti.

    Kitas dalykas yra kone ekologinės katastrofos. Matome, kad kai kurios atliekų tvarkymo strategijos ne visai pasiteisino: įvairūs infrastruktūriniai projektai buvo įgyvendinti ne taip, kaip reikėtų juos įgyvendinti. Kalbu apie atliekų rūšiavimo, perdirbimo įmones, kurios turėjo sumažinti atliekų srautus į  sąvartynus. Tie srautai gal ir sumažėjo, bet tose įmonėse vyksta gamtiniai kataklizmai. Kauno rajone tebedirba Kauno mechaninio biologinio apdorojimo gamykla (MBA), kuri dėl statybos brokų neveikia taip, kaip turėtų veikti, ir apylinkių gyventojus užplūsta nemalonūs kvapai. Tai jau yra ekologinė katastrofa. Lygiai taip pat ir Vilniuje: nebėra kur dėti susidariusių atliekų. Vilniaus komunalinių atliekų rūšiavimo gamykloje, kurioje atliekos perdirbamos į kietąjį atgautąjį kurą (KAK), šis kaupėsi įmonės teritorijoje, kol galiausiai jo nebebuvo kur dėti dėl eilių prie atliekas deginančių gamyklų. Šios vėlgi veikia, matyt, ne taip, kaip turėtų, nes neužtikrina pajėgumų, kurie padėtų visas šias problemas išspręsti. Taigi, atliekų sektoriuje yra užsisukusi tam tikra atliekų netvarkymo karuselė. Net nežinia, nuo kurio galo turės vykdomoji valdžia pradėti tai spręsti. Tai iš esmės yra pasekmė neūkiškumo, nepriežiūros, o galbūt ne tik nusikalstamo aplaidumo, bet ir kažkokių tendencingų korupcinių schemų, kurios dabar nukrenta būsimai valdžiai kaip didelė problema.

    Kita sritis, kurią teks spręsti, yra pradėtos, bet niekaip neįgyvendintos aplinkosaugos sistemos reformos. Buvo apie tai kalbėta, jas buvo bandoma pristatyti Seime, tačiau tos konkrečios vizijos taip ir nepamatėme. Vis dar yra kai kurių aplinkosaugos srities tarnybų, kurioms nesiseka rasti savo pačių egzistencijos ir veiklos pagrindimo. Pavyzdžiui, Valstybinė aplinkos apsaugos tarnyba, kuri vis dar yra „pakibusi“, – kelerius metus žmonės joje yra tarsi įdarbinti, tačiau, kokia jų funkcija šioje sistemoje, nebuvo atsakyta. Tikėsimės, kad nauja vykdančioji valdžia savo viziją atneš į Seimo rūmus, mes ją pamatysime.

    Miškų sektoriuje matome, kad kai kuriose urėdijose pasitaiko neefektyvaus valdymo pavyzdžių. Greičiausiai ir dėl skirtingų gamtinių, miškingumo sąlygų ne visos jos geba būti vienodai pelningos. Galbūt valdžia pristatys savo viziją ir matymą dėl kai kurių urėdijų apjungimo. To turėtume sulaukti ir apie tai diskutuoti, rasti tam tikrą kompromisą jau Parlamente.

    O štai nelegalios statybos pasiekia jau kontroversišką ir odiozinį mastą. Atvejų yra apstu ir padedami žiniasklaidos mes matome, kad tai vėlgi ne tik nusikalstamas aplaidumas Aplinkos ministerijai pavaldžių tarnybų, kurios turėtų prižiūrėti, atlikti inspektavimo funkciją ir, pavadinkime, gaudyti tuos nelegalius statytojus ir juos stabdyti bei rašyti baudas. Šiandienos situacija yra tokia ne tik dėl to, kad priežiūros sistema neveikia, bet ir dėl to, kad kai kuriais atvejais, ypač regioniniuose parkuose, buvo galima įžvelgti korupcines schemas, kai valdininkų piktnaudžiavimas jau tapo piktybiniu. Manau, kad naujasis ministras savo ministerijai pavaldžias struktūras turės peržvelgti iš esmės – reikės gerinti darbo kokybę ir griežtinti atsakomybę. Dabar tarsi ir yra įstatyminis reglamentavimas statybų sektoriuje, bet priežiūros, matyt, nėra pakankamai ir atsakomybė tų valdininkų, kurie turėtų prižiūrėti, nėra pakankama.

    Akivaizdu, kad naujosios vyriausybės ir naujojo aplinkos ministro laukia darbinga kadencija. Vis dėlto kiek,  Jūsų manymu, yra realu, kad naujoji valdžia, kurioje sprendimus priiminės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga su socialdemokratais, atsiribos nuo „zadanijų“ politikos ir būtiniausios pertvarkos bus įgyvendintos?

    Įvertinti būsimos valdžios perspektyvas ir galimybes, ar bus panašus chaosas ir korupcija, ar bus kiti veikimo metodai, labai sunku, kadangi ateina visiškai nauji žmonės. Viena yra vertinti programą, pažadus ir per tokią prizmę žiūrėti į būsimus darbus. Visiškai kas kita yra stebėti tai, kas vyksta realybėje ir vyks ketverius metus. Labai sunku vertinti, kai nepažįsti tų naujų žmonių, kurie ateina į sistemą. Tik galima jiems linkėti sėkmės ir tikėtis, kad jų darbai Lietuvos žmonių nenuvils. Na, o mes, būdami opozicijoje, esame pasiruošę jiems padėti ir visus tinkamus bei reikalingus projektus paremsime ir tobulinsime, tačiau preciziškai sieksime, kad jokie neteisingi ar korumpuoti projektai Seime nebūtų prastumiami.

    Dėkoju už pokalbį. ■

    www.wikimedia.org Ropable nuotrauka (Viena iš pagrindinių aplinkosaugos problemų – tai atliekų tvarkymo sektorius ir ne iki galo, ne visai taip, kaip turėtų, veikianti sistema).

  • ATGAL
    Popiežiui Pranciškui netrūksta ne tik gerbėjų, bet ir kritikų
    PIRMYN
    Linas Kojala - 90 sekundžių apie politiką
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.