Pabėgėlių krizė Europoje ir ją supanti misinformacija žiniasklaidoje | Apžvalga

Įžvalgos

  • Pabėgėlių krizė Europoje ir ją supanti misinformacija žiniasklaidoje

  • Data: 2015-11-08
    Autorius: Justina POŠKEVIČIŪTĖ

    Pabėgėlių srautų kryptys

    Europos pabėgėlių krizei užvaldžius žiniasklaidos antraštes, ji iškart apipinta gandais, pradėtos formuoti klišės ir stereotipai, viešąją erdvę užpildė liūdnų vaikų bei antklodėmis apsigobusių minių vaizdai. Bėgančiuosius nuo karo ir neramumų iš Artimųjų Rytų bei Šiaurės Afrikos Europoje vis plačiau imta prilyginti nusikaltėliams. Jie pasitinkami ašarinėmis dujomis, vandens srovėmis ar net policijos smurtu. Su blogėjančiu pabėgėlių įvaizdžiu stipriai susiję keli žiniasklaidoje ne visada tiksliai nusakomi ar be konteksto pristatomi aspektai. Didėjant neigiamai visuomenės nuomonei apie pabėgėlius, šiuos aspektus aptarti darosi itin svarbu.

    Pabėgėlių Europoje skaičius

    Pabėgėlių integracija (jų teisinės padėties, fizinio saugumo, kultūrinės adaptacijos, įdarbinimo bei kiti klausimai) yra sudėtingas procesas, kurį apspręsti, oficialiai reglamentuoti ir įgyvendinti turi kiekviena vyriausybė, o tam reikalingi finansiniai, žmogiškieji ir fiziniai ištekliai. Visgi pristatyti Europos šalis, kaip prisiimančias daugumą pabėgėlių ar kaip regioną, kuriame pabėgėlių krizė yra didžiausia, yra tiesiog netikslu, o įvertinti Europos finansinį pajėgumą suteikti prieglobstį jo prašantiems reiktų kiek platesniame kontekste.

    Anot Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro (angl. „UNHCR“) šių metų liepą pateiktos statistikos,  1,8 milijono Sirijos pabėgėlių apsistoję Turkijoje, 1,17 milijono – Libane, 630 tūkstančių yra Jordanijoje, 250 tūkstančių – Irake, 130 tūkstančių – Egipte ir apie 24 tūkstančius kitose Šiaurės Afrikos regionuose (UNHCR). Namus dėl karo jau buvo priversti palikti net 10,5 milijono sirų: 6,5 milijono liko Sirijoje,  4 milijonai paliko šalį. Iš šių 4 milijonų daugiau nei 90 procentų apsistoję Sirijos kaimynėse šalyse (UNHCR). Tas pats JT Vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras praneša, jog, vedant globalią statistiką, prieš dešimt metų besivystančiose šalyse glaudėsi 70 procentų visų pabėgėlių, šiandieną – net 86 procentai. Tad teigti, jog Europa prisiima neproporcingai didelę dalį pabėgėlių, ar kad  ekonomiškai pajėgios Europos valstybės neturi sąlygų priimti pabėgėlius yra netikslu ir pristatoma be esminio konteksto.

    Migracija ir šalių ekonomika

    Priimti tūkstančius pabėgėlių nėra nei logistiškai, nei teisiškai lengvas procesas. Visgi argumentai, jog migrantai taps našta šalių ekonomikoms, praranda savo svarumą, jei žiūrima į šalių ekonomikas ilgame laike. Štai praeitų metų liepą Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija išleido ataskaitą, aiškiai įvardijusią ilgalaikę migracijos naudą šalims – migrantų priėmėjoms. Ataskaitoje teigiama, jog imigrantai ryškiai teigiamai prisideda prie tiek aukštesnio, tiek žemesnio išsilavinimo reikalaujančių profesijų darbo rinkų. Per paskutinius dešimt metų imigrantai sudarė 47 procentus darbo jėgos padidėjimo JAV bei net 70 procentų šio padidėjimo Europoje. Tik maža dalis šių migrantų pradėti naują gyvenimą kitoje šalyje atvyko per oficialius susitarimus, didžioji dauguma šalis pasiekė per gimines, dėka judėjimo laisvės ar humanitarinių priežasčių (OECD.org).

    Migracija – kas ypač aktualu sparčiai senstančioje Europoje – padidina darbingo amžiaus gyventojų skaičių bei apskritai prisideda prie žmogiškųjų išteklių vystymosi juos priėmusiose šalyse. Taip pat, priešingai dažnai paplitusiam mąstymui, žemesnio išsilavinimo migrantai neprisideda prie šalių ekonomikos mažiau dėl to, kad yra priklausomi nuo socialinių garantijų; jų indėlis statistiškai atrodo mažesnis dėl žemesnių atlyginimų (OECD.org). Žinoma, integruoti pabėgėlius į šalių-priėmėjų darbo rinką nėra lengva, tačiau ilgalaikiai pliusai gali nusverti trumpalaikius minusus. Į vieną plačią kategoriją – pabėgėliai – sudedami mokytojai, gydytojai, statybininkai, vaistininkai, inžinieriai bei įvairiausių kitų profesijų atstovai.

    Gyvenimo sąlygos kaimyninėse šalyse

    Karo sutrikdyta esminė Sirijos infrastruktūra (elektros, vandens tiekimas), stiprėjantis maisto trūkumas, visiškai sulėtėjusi ekonominė veikla ir kiti karo padariniai jau įstūmė 80 procentų sirų žemiau skurdo ribos (UN News Centre). Paprastai sakant, Sirija nebefunkcionuoja kaip valstybė: jos institucijos, infrastruktūra, bet kokie šalies ilgalaikio socioekonominio vystymosi planai yra visiškai sustabdyti. Kaltinti ar demonizuoti žmones, bėgančius iš tokios šalies be ateities, yra mažų mažiausiai keista.

    Kaip įspėja anksčiau minėtas JT Vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras, Sirijos pabėgėlių gyvenimo sąlygos juos priglaudusiose šalyse yra sunkios ir vis blogėja. Štai žemiau nacionalinės skurdo ribos (3,84 JAV dolerių per dieną) 2014-aisiais gyveno 50 procentų Libane apsistojusių Sirijos pabėgėlių, o šiais metais šis procentas išaugo iki 70-ies. Panaši situacija ir Jordanijoje: čia žemiau nacionalinės skurdo ribos (3,2 JAV dolerių per dieną) gyvena net 85 procentai prisiglaudusių sirų (UNHCR). Tikriausiai vieni ikoniškiausių vaizdų, nusakančių Sirijos pabėgėlių sunkumus, yra internete greitai paplitusios nuotraukos iš 2013-ųjų žiemą Artimuosius Rytus sukausčiusios pūgos: šimtatūkstantinis pabėgėlių palapinių miestas, padengtas sniegu.

    Europos atsakas

    Šių metų rugsėjį Europos Sąjunga, nors ne vienbalsiai, sutarė priimti ir tarpusavyje pasiskirstyti 120 tūkstančių pabėgėlių. Ir nors Europoje jų jau yra keturis kartus daugiau, šitoks žingsnis nustato minimalią kvotą, o ne galutinį į Europos Sąjungą įleistinų pabėgėlių skaičių. Sprendimą jau pasveikino su pabėgėliais dirbančios organizacijos: jos džiaugėsi vien dėl paties šalių susitarimo dalintis našta, užuot ją perdavus kitai narei. Kitas itin svarbus žingsnis, kurį, tiek norėdama mažinti atvykstančių pabėgėlių skaičių, tiek dėl humanitarinių paskatų galėtų žengti Europos Sąjunga, yra geriau finansuoti su pabėgėliais dirbančias organizacijas. Pavyzdžiui, iš JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro ir jo partnerių  tarptautinės bendruomenės prašytų 5,5 milijardo JAV dolerių 2015-iesiems metams, šių metų liepą buvo gautas tik ketvirtadalis šios sumos (UNHCR).

    Basharo Assado režimui, Islamo valstybei bei kitoms grupuotėms tebekariaujant Sirijoje, o Šiaurės Afrikos valstybėms tebekenčiant nuo režimų kaitų sukeltų neramumų, pabėgėlių Europoje gali tik daugėti. Nuo to, kiek apie pabėgėlių krizę yra informuoti Europos piliečiai, priklausys jų valstybių politika pabėgėlių atžvilgiu, tad racionaliai ir informuotai įsivertinti pabėgėlių priėmimo sunkumus yra labai svarbu. Tiek tarptautinėje, tiek regioninėje žiniasklaidoje apie pabėgėlių krizę Europoje kalbama kasdien. Papildyti tą informaciją ir ją kiek kvestionuoti gali padėti specializuotos humanitarinę pagalbą teikiančios institucijos, tarptautinės organizacijos bei vystymosi agentūros. Nesipelnančios iš skandalingos, grėsmes dar padidinančios ar tiesiog spekuliacinės informacijos, šios organizacijos papildo esminį Europos pabėgėlių krizės kontekstą. ■

  • ATGAL
    Kodėl broliai arabai nusisuka nuo Sirijos pabėgėlių?
    PIRMYN
    Ko Rusijai reikia Sirijoje?
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.