Palaiminti metai | Apžvalga

Laisvalaikis

  • Palaiminti metai

  • Data: 2017-02-03
    Autorius: Kęstutis Danielius Rimkevičius

    Kasmet, pasitikdami Naujuosius, savo artimiesiems ir savo Tėvynei linkime palaimintų metų. Žinoma, kalbu apie tuos, kurie tikime palaiminimo galia. Ar 2017-ieji jau rodo kokių nors ženklų, apie kuriuos vienoje Advento giesmių poetiškai išgiedama: „Rasokit, dangūs, iš savų aukštybių!..“ Ar toji palaimos rasa šįmet atvilgys Lietuvos tokį dažnai suskirdusį veidą? Vilties ženklų yra. Žinia, daug kas priklausys ir nuo mūsų pačių – kiek sugebėsim tais palaiminimais naudotis…

    Apie sukaktis ir kitus ženklus

    Šią vasarą, birželio 28-ąją, minėsime arkivyskupo Jurgio Matulaičio paskelbimo palaimintuoju 30 metų sukaktį. Tuomet, vis dar sovietų režimo kaustomais 1987-aisiais, popiežiaus Jono Pauliaus II sprendimas paskelbti lietuvį arkivyskupą palaimintuoju buvo toji palaimos rasa, gaivinusi lietuvių širdis, kuriose jau kalėsi atgimimo nuojautų želmenys.

    Taipgi ši žinia buvo skirta ne tik lietuviui, bet ir kiekvienam laisvės ir tiesos ištroškusiam Lietuvos gyventojui – nesvarbu, kokios tautybės jis būtų. Palaimintasis Jurgis Matulaitis yra tituluojamas būtent tautų ganytoju, padėjusiu visiems skriaudžiamiesiems, nepaisant tautybės. Vyskupaudamas Vilniuje (1918–1925 m.) gyveno, kaip pats buvo pažymėjęs, „piktais, liūdnais ir kruvinais“ laikais, visgi sugebėjo išlikti mylinčiu ganytoju ir užtarėju kiekvienam – lietuviui, lenkui, žydui, rusui ar baltarusiui.

    Jau 30 metų garbingojo arkivyskupo palaiminimas lydi Lietuvą ir mūsų piliečius. Na, o šiandien galime pasidžiaugti dar vienu palaimos ženklu, neabejotinai pranašaujančiu malonių lietų. Dar prieš Naujuosius metus popiežius Pranciškus įgaliojo Šventųjų skelbimo kongregaciją paskelbti dekretą, kuriuo pripažįstama kito garsaus mūsų tautiečio, arkivyskupo Teofiliaus Matulionio kankinystė. Taip buvo atvertas kelias jo paskelbimui palaimintuoju, o kada nors, tikėtina, ir šventuoju.

    Žinoma, iki paskelbimo palaimintuoju dar mūsų hierarchai turi suderinti visas detales su Šventuoju sostu, bet viena jau aišku, kad būtent šiais metais sulauksime šios didžios iškilmės. Ta proga Lietuvos vyskupai 2017-uosius yra paskelbę arkivyskupo Teofiliaus Matulionio metais.

    Savuosius surasti bet kur

    Abiejų palaimintųjų ganytojų panašios ne tik pavardės, bet ir būdo savybės, padėjusios išlikti krikščionimi ir tiesiog žmogumi sunkiausiose aplinkybėse. Jeigu Jurgis Matulaitis gelbėjo savo ganomuosius nuo represijų, siekė būti taikdariu, tai Teofilius Matulionis ir pats buvo ne kartą represuotas, pats būdamas kaliniu guodė bei stiprino nuo sovietinio teroro kenčiančią Bažnyčią.

    Siųstas tarnauti Latvijos, vėliau Rusijos katalikams, persekiotas sovietų saugumo, tačiau nesutikęs bendradarbiauti, vykdęs slaptą katalikų vyskupo misiją sovietinėje Rusijoje, perėjęs kalėjimus ir gulagus, galiausiai Lietuvos diplomatų pastangomis Teofilius Matulionis buvo susigrąžintas į Lietuvą, kur jo laukė ne tik garbingas tautiečių sutikimas, bažnyčios rektoriaus Kaune pareigos, Kaišiadorių vyskupo titulas, tačiau, Lietuvai pakliuvus į sovietų Rusijos gniaužtus, ir vėl – kalėjimų-tremčių mėsmalė, pasibaigusi netikėta mirtimi po saugumiečių atliktos kratos ir suleistos „neaiškios sudėties“ injekcijos…

    Visgi nei kančia, nei persekiojimai nepalaužė arkivyskupo Teofiliaus. Jis ne tik niekada nesutiko bendradarbiauti su represinėmis struktūromis, rėmė ir stiprino alkstančius ir trokštančius laisvės bei teisingumo, tačiau nepasidavė neapykantai, neatsižadėjo tiesos sakymo, neatsitvėrė nuo ganomųjų poreikių, kad ir kokia sunki ar pavojinga būtų buvusi jo tarnystė. Būsimo palaimintojo biografai pabrėžia, kad Dievo tarnas arkivyskupas Teofilius Matulionis patarnavo visiems žmonėms, neatsižvelgdamas į jų tautybę… (Toks pastebėjimas tarsi aidu atkartoja žinią apie palaimintąjį pirmtaką Jurgį Matulaitį.)

    Galiausiai arkivyskupo Teofiliaus nusiteikimą puikiai nusako jo paties žodžiai: „Kai pamanai, koks geras ir gailestingas yra Viešpats: savuosius suranda miškuose, tundrose, vidurnaktį… Širdingai dėkui Jam! Gerai sutvarkė Apvaizda, kad ir mus – brolius kunigus – atsiuntė ten, kur tikintieji. Kur avys – ten ir ganytojai. (matulionis.info).“ Žinant, kad tundras perėjo ir baugius, kankinančius kalėjimų vidurnakčius ganytojas patyrė pats, toks liudijimas įtikina dar labiau.

    Vyskupas Teofilius Matulionis

    Svarbus ne tik Bažnyčiai

    Suprantama, garbingo  Bažnyčios nario paskelbimas palaimintuoju visų pirma svarbus pačiai bendruomenei. Ir norint sulaukti palaiminimo, visų pirma reikia juo tikėti. Visgi toks mūsų tautos nario pripažinimas ir iškėlimas į altoriaus garbę yra ir visos mūsų valstybės garbės reikalas bei laimėjimas.

    Daugiaplanė, tačiau kiekvienam tokio brangaus Lietuvos vardo, garbingos istorijos ir turtingos lietuviškos dvasios vienijama mūsų visuomenė yra kviečiama išgirsti šiuos žmoniškumo, tikėjimo ir pasiaukojimo pergalės prieš melą, neapykantą ir nužmogėjimą trimitus. Pamatyti, kaip nevystančios garbės vainiku yra vainikuojamas mūsų tautos sūnus. Galiausiai atsiliepti, kaip kas mokam, į šią palaiminimo žinią, kurią Lietuvai siunčia Visuotinė Katalikų Bažnyčia. Na, o pats palaimintasis arkivyskupas Teofilius Matulionis dabar iš anapusybės mums bičiuliškai merkia akį, prisiminęs savo kadais išsakytą mintį: „Malonė prigimties nenaikina, bet tobulina, tai ir šventieji danguje jautriau išklauso maldų savo tautiečių artimųjų ir didesniu rūpestingumu gali padėti, kai į juos yra kreipiamasi. (matulionis.info).“ ■

  • ATGAL
    Kintantis požiūris į migrantus: griežtesnė nelegalų kontrolė, tvaresnė integracija
    PIRMYN
    Linas Kojala - 90 sekundžių apie politiką
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.